|
Skurdas, skyrybos, skriaudos
Pirmadienį paskelbti Europos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenys rodo, kad beveik trečdalis Lietuvos gyvena ties skurdo riba. Pagal Eurostat duomenis 30,1 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje. Palyginant su 2008-aisiais, pernai jų dalis padidėjo 1,8 punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (40,4 proc.), Rumunijoje (38,8 proc.) ir Graikijoje (35,6 proc.). Latvijoje ties skurdo riba buvo 28,5 proc. žmonių, Estijoje šis rodiklis siekė 24,4 proc., o vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) 23,4 procento. Pagal tyrimo metodiką, skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 proc. šalies vidurkio.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 21,9 proc. šalies gyventojų iš viso 630 tūkst. žmonių. Skurdo rizikos riba pernai buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų. Pliki statistikos skaičiai skelbia: vidutinė alga šiemet didėjo beveik 9 proc., bendrasis vidaus produktas 4 proc. Skaičiai liudija, kad gyvenimas neturėtų atrodyti blogėjantis. Tačiau spartėjo ir infliacija, pasiekusi beveik 5 proc., lėmusi prekių ir paslaugų kainų augimą, todėl žmonių kasdienis gyvenimas nėra toks, kaip rodo valstybės ekonominiai rodikliai.
Gyventojų nuotaikas atspindi naujausia apklausa, kurioje devyni iš dešimties lietuvių vis sunkiau pragyvena, nes kainų didėjimą junta labiau nei pajamų augimą. Psichologai ir ekonomistai vienbalsiai tvirtina, kad nepaisant ekonominių rodiklių ir statistinio algų didėjimo, jų augimą junta tik vienas kitas, o kainų didėjimą mato ir jaučia visi. Nors valdžia vardija augančios ekonomikos rodiklius, anot apklausos, septyni iš dešimties gyventojų tikino nė nepajutę tos gerovės. Ekonomistai turi atsakymą, Lietuva įsisukusi į kylančių algų, infliacijos ir kainų spiralę. Kai padidėja vienas dydis, pavyzdžiui algos, žmonės išleidžia daugiau, tai įsuka prekių kainų didėjimą, o kartu ir infliaciją. Yra ir tam tikrų viltingų ženklų, kai kuriems vartotojams nebeįperkant tam tikrų prekių, krenta mažmeninės prekybos apyvartos.
Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, reali situacija gali būti dar prastesnė. LRT televizijos laidoje LRT Forumas ekonomistas sakė: Jei įvertintume šešėlinę ekonomiką, tikėtina, paaiškėtų, jog problema yra dar aštresnė. G. Nausėda pažymi, kad pajamų nelygybė iš tiesų gali būti dar didesnė: Jei įvertintume šešėlinę ekonomiką, galbūt pastebėtume, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės didesnį likutį gauna iš šešėlinių pajamų. Taigi tikėtina, kad problema yra dar aštresnė. Kita vertus, vidutinis darbo užmokestis Švedijoje yra toks, kad, net ir gaunant 3040 proc. jo dydžio pensiją, galima visiškai normaliai gyventi. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra pasibaisėtinai mažas, turime emigracijos problemą, taigi užsiprogramuojame tokiai mažai pensijai, svarstė ekonomistas. Lietuvos banko Ekonominio ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus sakė, kad su pajamų nelygybe susiduria ne tik pensininkai, bet ir jauni žmonės, daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai su vaikais.
Su skurdu kartu vaikšto ir kitos visuomenės bėdos. Ir tai jau dvasinės mūsų bėdos, skriaudos visuomenei, o ypač jaunajai kartai. Paskutiniais Eurostat duomenimis, Lietuvoje iš 100 susituokusių porų išsiskiria 40,4, esame antri po Danijos, kur skyrybų lygis yra pats aukščiausias. Pats aukščiausias skyrybų lygis yra Rusijos Federacijoje, kuri nėra ES bendrijos narė, tačiau 2014 metais pirmąkart buvo minima statistikoje apie skyrybas. Aukščiausias bendras skyrybų lygis 1000 gyventojų buvo Danijoje 3,4, Lietuvoje 3,3, ir Latvijoje 3,1, o mažiausi rodikliai buvo fiksuoti Airijoje, kur 1000 gyventojų teko 0,6, Maltoje 0,8 skyrybų, Italijoje, Slovėnijoje, Graikijoje ir Bulgarijoje 1,5 skyrybų. Lietuva pagal skyrybų skaičių yra antra Europos Sąjungoje (ES) po Danijos, dauguma besiskiriančiųjų yra penkiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės. Į tai atkreiptas dėmesys spaudos konferencijoje Seime pristatant statistinius duomenis. Žurnalistė Ieva Urbonaitė-Vainienė sakė: Liūdna prognozė yra minima Eurostato ataskaitose, kad Lietuvoje skyrybų daugės. Žurnalistė dar pastebėjo, kad pagal statistinius duomenis kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje prieš kelis dešimtmečius buvęs itin didelis skyrybų lygis mažėja, o Lietuvoje ši tendencija nestebima. Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais 1000 gyventojų vidutiniškai teko 3,2 skyrybų, skirtingose savivaldybėse šis rodiklis skiriasi. Absoliuti skyrybų rekordininkė, anot žurnalistės, yra Visagino savivaldybė, kur bendrasis ištuokų rodiklis 1000 gyventojų siekia net 5, žemiausias ištuokų rodiklis Skuodo, Pasvalio, Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, situacija nėra pati blogiausia, skyrybų rodiklis so yra kiek mažesnis nei vidutiniškai visoje Lietuvoje.
Šeimos ir asmens saviugdos centro Bendrakeleiviai įkūrėja Elvyra Kučinskaitė spėja, kad Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose situacija yra geresnė dėl to, kad ten yra geresnės ekonominės sąlygos, mažesnis nedarbas, mažesni emigracijos rodikliai ir geresnis pagalbos prieinamumas daugiau sąlygų žmonėms gilintis į tarpusavio santykius, vaikų ugdymą nei regionuose. Apžvelgdama skyrybų statistiką pagal amžiaus grupes žurnalistė I. Urbonaitė-Vainienė atkreipė dėmesį, kad šeimos griūtį patiria aktyviausi ir darbingiausi žmonės, kurie gimdo ir augina vaikus. Nutrūkus santykiams didelė dalis su vaikais likusių tėvų susiduria ne tik su emociniais, bet ir finansiniais sunkumais, nes partneris neprisideda prie vaikų išlaikymo. Nuo 2009 iki praėjusių metų dėl skyrybų su vienu iš tėvų lieka maždaug tiek pat vaikų apie 7000. Pernai dėl skyrybų su vienu iš tėvų liko 6 tūkst. 692 vaikai. Didelė su vienu iš tėvų po skyrybų likusių vaikų dalis nepatenka į skyrybų statistiką, nes Lietuvoje maždaug kas trečias vaikas gimsta ne santuokoje. Palyginti nauja tendencija ypač didelis skyrybų skaičius tarp penkiasdešimtmečių ir vyresnių. Centro Bendrakeleiviai įkūrėja pastebėjo, kad pagalbos daugiausiai kreipiasi 3045 metų žmonės, o penkiasdešimtmečiai sudaro vos 57 proc. besikreipiančių pagalbos. Jeigu statistika demonstruoja tendenciją, kad poros laukia, kol užauga vaikai, ir tik tada skiriasi, tai, pasak E. Kučinskaitės, rodo egzistuojant mitą, kad vaikai vyresniame amžiuje arba jauni suaugę žmonės lengviau išgyvena tėvų skyrybas.
Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė atkreipė dėmesį, kad skyrybų situacijoje vaikas jaučiasi labai sudėtingai, tas didžiulis pokytis, kuris įvyksta jo gyvenime prilygsta žemės drebėjimui. Psichologė apgailestavo sutinkanti tik labai mažai porų, kurios susėda ir vaikui paaiškina, kas nutiko, ir kaip jie toliau gyvens. Didžiulis pokytis, pasak psichologės, vaikui yra nežinia, nuolatinis lojalumo konfliktas, kai tėvai dažnai nesusitaria, pas ką vaikas nakvos arba su kuo jis atostogaus, kai neleidžia jų mylėti abiejų vienu metu tada vaikas yra nuolatinėje kovoje: būdamas su mama jis nėra tikras, ar gali pasakoti apie tai, kaip jis myli tėtį, o būdamas su tėčiu jis nėra tikras, ar jis gali kalbėti, kaip jis pasiilgo mamos. Tokie išgyvenimai, pasak psichologės, palieka pėdsaką visam likusiam gyvenimui. Individualiosios psichologijos instituto dėstytoja Rasa Kardaitė-Vėlyvienė, dalindamasi savo gyvenimo patirtimi, pripažino, kad skyrybų atveju ekonominė padėtis labai pasikeičia. Tik po penkerių metų po skyrybų ji supratusi savo vaikus gramzdinanti dar labiau į kažkokią netiesą ir netikrumą, nes niekada neturėsianti tokių pajamų ir tokios ekonominės savo šeimos situacijos, kokią turėjusi prieš skyrybas. Tik po penkerių metų atsidūrusi Bendrakeleiviuose supratau, kad man pačiai, kaip mamai, reikia pasižiūrėti, kas su manimi vyksta, ir vaikams pripažinti, kad gyvenimas toks, koks buvo, niekada nebebus. R. Kardaitė-Vėlyvienė teigė priėmusi savo buvusio sutuoktinio sprendimą mokėti tam tikrą pinigų sumą. Jos nuomone, daugelis išsiskyrusių partnerių, kurie lieka vieni su savo vaikais, išgyvena ne tik ekonominius sunkumus, bet ir pažeminimą. Parlamentaras konservatorius Mykolas Majauskas siūlo nuo 57 iki 114 eurų dvigubinti Vaikų išlaikymo fondo paramą alimentų negaunantiems vaikams, ir susieti paramos dydį su minimalia mėnesine alga (MMA). Taigi, kiekvieną kartą keičiant minimalų pragyvenimo lygį, didėtų ir parama tėvų neišlaikomiems vaikams.
© 2017 XXI amžius
|