Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Dr. Algirdas Matulevičius ir tautos žadinimo šaukliai

Vytautas Žeimantas

Monografijos „Tautos žadinimo šaukliai“ viršelis. Dizaineris – Martynas Petrošius

Monografijos autorius dr. Algirdas Matulevičius Autoriaus nuotraukos

Žinomas Mažosios Lietuvos tyrėjas daktaras Algirdas Matulevičius paskelbė naują monografiją, pavadinęs ją „Tautos žadinimo šaukliai“. Joje nagrinėja aktualią temą – lietuvių tautinį atgimimą, aktyviai prasidėjusį XIX a. antrojoje pusėje. Šią problematiką prie dabarties skaitytojų jis priartina, ją atskleidžia per laikraštį „Aušra“ (1883–1886) ir žurnalą „Varpas“ (1889–1905), kurie nors ir buvo leidžiami Mažojoje Lietuvoje, tačiau buvo daugiau skirti Didžiajai Lietuvai, jos gyventojams.

Naujojoje monografijoje autorius profesionaliai nagrinėja lietuvių liberaliosios inteligentijos pastangas žadinant tautą priešintis Rusijos imperialistinio monarchistinio režimo vykdomam lietuvių kalbos, mokyklų ir apskritai kultūros etnocidui, prievartinei rusifikacijai ir pravoslavinimui, Katalikų Bažnyčios persekiojimui, lietuvių ir lenkų supriešinimui.

Knygoje aštriai kritikuojama carinės Rusijos kolonijinė rusifikavimo Didžiojoje Lietuvoje ir Vokietijos imperijos germanizavimo politika Mažojoje Lietuvoje, taip pat lenkų ir sulenkėjusių bajorų polonizacijos politika.

Šį knyga nuo kitų panašia tema parašytų knygų ypač skiriasi tuo, kad autorius joje panaudojo daug aušrininkų ir varpininkų rankraščių, kurių nedrįsta tuometinėmis politinėmis sąlygomis viešinti. Autorius daugiausia remiasi tautinės kovos ideologų, šauklių – daktaro Jono Basanavičiaus, Martyno Jankaus, Martyno Šerniaus, Vinco Kudirkos, Jurgio Mikšo, Jono Šliūpo, vyskupo Motiejaus Valančiaus, Petro Vileišio, Andriaus Vištelio ir kitų korespondencija, jų programomis, kovos taktika, atsiminimais.

Dabar monografijoje skelbiami rankraščiai, autentiški laiškai žymiai tiksliau, objektyviau išreiškia XIX amžiaus II pusės tautinio išsivadavimo iš Rusijos imperijos monarchistinio, kolonijinio režimo sąlygas, aplinkybes ir pasipriešinimo galimybes. Taip susidarė palankios sąlygos plačiau atskleisti dalyvių pažiūras, ideologiją, programą, konkrečius strateginius ir taktinius žingsnius įvairiais momentais. Šia galimybe A. Matulevičius sėkmingai pasinaudojo, sudarydamas sąlygas skaitytojui aiškiau suprasti, ką mūsų tautinio atgimimo šaukliai planavo, apie ką jie svajojo, ko siekė ir kaip tai vykdė praktiniame gyvenime.

Knygoje gausiai cituojamos aušrininkų ir varpininkų veikėjų mintys labai vertingos, originalios, jos ne tik atspindi XIX–XX amžiaus pradžios lietuvių inteligentijos ir valstietijos mentalitetą, jos aktualios ir šiandienai tautiniam patriotiniam ugdymui. Todėl ir šią knygą autorius skiria Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Mažosios Lietuvos tematika – kietas riešutas, čia priešokiais daug nenuveiksi, reikalingas gilus įdirbis, norint kažką naujo paskelbti. Džiugu, kad A. Matulevičiui Mažosios Lietuvos tematika yra artima nuo seno, dar nuo studijų metų. Studijuodamas istoriją Vilniaus universitete jis mokslinėse konferencijose Maskvos, Odesos, Novosibirsko, Tartu universitetuose jau skaitė pranešimus apie lietuvių tautinį sąjūdį XIX amžiaus II pusėje, spaudą („Aušrą“, „Varpą“) apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos intelektualų bendradarbiavimą. Šia tema pirmasis parašė diplominį darbą, o 1973 metais apgynė daktaro disertaciją iš Mažosios Lietuvos 1701–1807 metų istorijos, lietuvių (mažlietuvių) ir vokiečių tautinių santykių.

Mažosios Lietuvos tema jis domėjosi ir toliau, nors oficialūs veikėjai ir neskatino istorikų domėtis „slidžia“ tema bei ieškoti klausimų, kodėl Mažosios Lietuvos lietuviams neliko galimybių gyventi savo tėvynėje. Skelbė straipsnius spaudoje, lietuviškose enciklopedijose, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Daug metų vadovavo mokslinėms ekskursijoms po Karaliaučiaus kraštą.

1996 metais A. Matulevičius su bendraminčiais pradėjo rengti keturtomę „Mažosios Lietuvos enciklopediją“. Sudarė originalių Mažosios Lietuvos etninių ir kitokių žemėlapių. Pirmasis plačiai ir išsamiai ištyrė, kaip iki XVI amžiaus pradžios susidarė lietuvininkų etnoteritorinė ir etnokultūrinė bendruomenė, kaip XIII amžiuje autochtonus prūsus ir kitus baltus užkariavo Kryžiuočių ordinas ir jų etninėse žemėse sukūrė kolonijinę valstybę. Pirmasis detaliai ištyrė Prūsijos kunigaikštystės (1525–1701), ypač Prūsijos karalystės (nuo 1701 metų) gyventojų socialinius ekonominius sluoksnius, kategorijas bei grupes, religinius ir tautinius santykius, sudarė originalių Mažosios Lietuvos žemėlapių. Šį veikla buvo tiek plati, kad leido bibliografei, Mažosios Lietuvos spaudos tyrėjai Audronei Matijošienei sudaryti plačią veikalų bei straipsnių bibliografinę rodyklę: „Algirdas Matulevičius apie Mažąją Lietuvą“, kuri išleista 2008 metais.

Mažoji Lietuva neatsiejama ir nuo visuomeninės A. Matulevičiaus veiklos. Jis yra vienas iš Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Prūsos klubų steigėjas. Dalyvauja Mažvydo knygos bičiulių klubo, Vydūno ir Donelaičio draugijų veikloje, yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys ir visur aktyviai rūpinasi Mažosios Lietuvos reikalais, propaguoja ją.

Tokia plati ir vaisinga veikla negalėjo būti nepastebėta. A. Matulevičius už Prūsijos ir Mažosios Lietuvos tyrinėjimus 2009 metais buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio Kryžiumi, Švietimo ir Kultūros ministerijų Garbės ir Padėkos raštais, K. Donelaičio medaliu „Širdings brolau“.

„Aušrininkų, varpininkų ir vėlesnių kovotojų pastangomis ilgainiui lietuvių tauta išsivadavo iš Rusijos imperijos, buvo sukurta nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė. Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – lietuvių tautos išlikimo, jos gyvavimo šaltinis ir garantas. Įprasminimas darbų, kuriuos pradėjo, vadovavo išsivadavimui lietuvių inteligentijos žiedas. Tai – didlietuvių ir mažlietuvių bendradarbiavimo rezultatas. Nesibaigiantis pažangos kelias“, – rašoma šioje knygoje.

Dabar solidžią knygą išleisti be rėmėjų yra labai sunku. Džiugu, kad šios knygos leidimą parėmė Pagėgių bendruomenė, verslo centras ARVTĖ, Tautos fondas. Ją išleido leidykla „Adrena“. Knygoje skaitytojams talkins asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, šaltinių ir literatūros sąrašas, išsami informacija apie autorių. Tekstus sėkmingai papildo istorinės nuotraukos.

Monografija „Tautos žadinimo šaukliai“ – dar vienas paminklas ne tik Mažajai, bet ir Didžiajai Lietuvai.

© 2017 „XXI amžius“