Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijai – 70 metų

Būrelis Eucharistinio Jėzaus seserų su arkivyskupais Sigitu Tamkevičiumi, Lionginu Virbalu ir Kišiniovo vyskupu Antonu Koša

Spalio 28-ąją, šeštadienį, 12 val. šv. Mišiomis Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje prasidėjo Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos 70 metų jubiliejaus paminėjimas. Kongregacija įsteigta 1947 m. spalio 11 d. Kauno arkivyskupijoje. Pirmoji bendruomenė buvo suformuota Šiauliuose. Kongregacijos įkūrėjas – tėvas Pranciškus Masilionis SJ (1902 02 26–1927–1980 10 14). Sovietmečiu pogrindžio sąlygomis rizikuodamos laisve seserys eucharistietės katechizavo vaikus, jaunimą. Buvo įsteigusios Eucharistijos bičiulių sąjūdį ir ugdė jaunimą religine bei tautine dvasia. Jos aktyviai prisidėjo leidžiant ir platinant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, dėl to kai kurios yra patyrusios sovietinio KGB persekiojimą. Dar sovietmečiu seserys yra pradėjusios misijas Kazachstane, Moldovoje, Latvijoje. Vienuolijos dvasingumas šaknijasi Eucharistijos slėpinyje.

Nebijoti pradėti kažką naujo. Tai – pavyzdys mums

„Tėvas Pranciškus Masilionis prieš 70 metų, pokaryje, priešiškoje aplinkoje, nebijojo pradėti kažką naujo. Tai – gražus pavyzdys mums“, – Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, sveikindamas susirinkusią bendruomenę – vyskupus, kunigus, ypač seseris eucharistietes, jų draugus, bičiulius, artimuosius, kitų kongregacijų seseris ir bendruomenių atstovus.

Eucharistiją koncelebravo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas bei vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, svečias iš Moldovos – Kišiniovo vyskupas Antonas Koša (Anton Cosa) – bei kunigai, tarp jų – ir tėvai jėzuitai. Giedojo Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos kun. Virgilijaus Jaugelio jaunimo centro choras. Homiliją sakęs arkivysk. L. Virbalas atkreipė dėmesį, kaip prasminga minėti kongregacijos jubiliejų apaštalų – Šventųjų Simono ir Judo (Tado) – dieną. Viešpaties pašaukti apaštalai tapo įkvėpimu kitiems iki pat mūsų laikų visiems pakrikštytiesiems. Visi jie yra šventieji bendrapiliečiai, Dievo namiškiai, pastatyti ant apaštalų pamato, o šio pamato kertinis akmuo – Jėzus. Tarp kitų Jėzaus sekėjų vienuoliai, pasak ganytojo, nėra krikščionys „su kokybės ženklu“. Pašvęstieji – tie, kurie labai rimtai priėmė Kristaus Evangeliją. Tai – tie, į kuriuos žvelgdami ir kiti atranda Dievą bei mokosi išlaikyti viltį.

Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos įsteigimo istorija labai priešišku tikėjimui ir Bažnyčiai laiku, pasak ganytojo, sukelia asociacijas su pirmųjų krikščionių bendruomenių patirtimi. Tačiau, pasak Kauno arkivyskupo, ir šiandien, kaip ir tais laikais, nemažai daliai žmonių tikėjimas nedera su moderniu gyvenimu – jie abejingi ar net priešiški jam. „Jūsų, mielos seserys, užduotis – būti Kristaus veidu šioje aplinkoje, kitokiu būdu priešiškoje Jėzaus vardui ir tikėjimui, būti druska vis labiau krikščionybei priešiškoje aplinkoje, – sakė arkivyskupas Lionginas, atkreipdamas dėmesį, jog tam reikia asmeniško Jėzaus užkalbinimo. – Tegu jus, seseris, ir kiekvieną iš mūsų Jėzus apstulbina ir užkrečia savo meile, kuri išorines vienuolines formas paverčia Dievo karalystės įžanga, pamaldumo praktikas – meilės pasimatymu, o gyvenimą su vienuoliniu abitu – įgyvendinta pranašyste“, – sakė homiliją baigdamas Kauno arkivyskupas.

Su malda „Eucharistiniu Credo“

Visuotiniais maldavimais vėliau buvo apglėbta visa Kristaus Bažnyčia ir pasaulis, Eucharistinio Jėzaus ir kitų vienuolijų Lietuvoje seserys ir broliai, dėkota už eucharistiečių draugus, bičiulius, melsta Viešpatį parodyti vienuolijos atsinaujinimo kelius. Atnašų procesijoje seserys eucharistietės paaukojo Dievui savo pasiryžimą ir toliau ištikimai tarnauti Dievui ir žmonėms atnešdamos prie altoriaus steigėjo t. P. Masilionio maldą „Eucharistinis Credo“, piligrimo batus, pasaulio žemėlapį, „gyvąjį“ vandenį bei duoną ir vyną eucharistinei aukai.

Užbaigdamas šv. Mišias Kauno arkivyskupas padėkojo seserims eucharistietėms už ištikimą jų tarnavimą (taip pat ir Kauno arkivyskupijoje), o seserys eucharistietės pakvietė tęsti šventę bičiuliškoje agapėje arkivyskupijos konferencijų salėje.

„Taip Dievas vedė šią kongregaciją...“

Šventėje gyvu paties t. P. Masilionio SJ žodžiu (garso įrašu) buvo paminėtas kongregacijos steigėjas, sveikinimus vienuolijai išsakė ganytojai, įvairios bendruomenės.

Seseris su jubiliejumi pasveikino Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius. Jis pasidalijo prisiminimais iš kongregacijos istorijos, iš susitikimų su t. P. Masilioniu SJ. Iš labai kuklaus t. Masilionio, labai dėl to išgyvenusio, tačiau apie nieką blogo žodžio nepasakiusio, sužinojo apie galimą jo įsteigtos kongregacijos sunaikinimą. Po KGB kratos vienuolijos namuose (Kaune, P. Višinskio gatvėje) 1957 metais KGB planuose, galima spėti, atsirado nutartis šią tėvo jėzuito įsteigtą kongregaciją sunaikinti. T. P. Masilionio atnaujinta vienuolijos konstitucija (su įrašytu vaikų ir jaunimo katechizavimu) nebuvo patvirtinta, to meto oficialiai bažnytinei vyresnybei pabūgus sovietinės valdžios represijų. Kongregaciją nuo sunaikinimo išgelbėjo tremtyje buvę vyskupai Julijonas Steponavičius ir Vincentas Sladkevičius. Vilniaus arkivyskupas tremtinys J. Steponavičius pasiėmė savo žinion šias seseris ir kongregacija buvo toliau jo globojama. „Taip Dievas vedė šią kongregaciją, gyvuojančią ir šiandien. Norisi palinkėti išsaugoti t. Pranciškaus puoselėtą meilės dvasią. Jei ši dvasia išlaikoma, visa kita Viešpats pats prideda“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius ir padėkojo seserims už daugybę jų padarytų gražių darbų – kad mokė tikėjimo vaikus ir jaunimą, subūrė Eucharistijos bičiulius, talkino leidžiant pogrindžio spaudą.

„Kai jūsų kongregacija buvo steigiama, iš Kaišiadorių kurijos buvo išvežtas, suimtas ir įkalintas Vilniuje, o vėliau Vladimiro kalėjime pal. Teofilius Matulionis“, – sakė Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas, atkreipdamas dėmesį į persekiojimų, kankinystės už tikėjimą, ištikimo tarnavimo Bažnyčiai sąsajas su Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, kuri savo dvasingumą puoselėja žvelgdama į Eucharistinį Jėzų. Juk į Jį visos Lietuvos tikinčiųjų žvilgsnį dar 1934 metais atkreipė vysk. T. Matulionis, pradėdamas nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją Kaune, Benediktinių bažnyčioje. Kaišiadorių vyskupijos ganytojas padėkojo seserims už rekolekcijų namus Guronyse, palinkėjo naujų pašaukimų.

Seserims už jų misijas Moldovoje padėkojo Kišiniovo vyskupas A. Koša. Sveikinimo laišką su palinkėjimu kongregacijai taip pat drąsiai kaip ir sovietmečiu skelbti ir liudyti Evangeliją perdavė dėl ligos iškilmėse nedalyvavęs Telšių vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ.

Lobis kitoms bendruomenėms

„Norime būti siunčiamos ten, kur mūsų labiausiai reikia Dievui ir Bažnyčiai, su viltimi žvelgiame į ateitį, kad Dievas per mus veiks taip, kaip veikė per mūsų įkūrėją t. Pranciškų“, – sakė visiems dėkodama dabartinė vienuolijos generalinė vyresnioji sesuo Paula Svetlana Malčiuc SJE. Šventės dalyviams vienuolijos dabartis, jos misijos (ir už Lietuvos ribų) buvo pristatytos vaizdo medžiagoje.

Seseris sveikinę „Bendrakeleiviai“, Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė, „Marijos radijas“, Bernardinai.lt ir kiti pabrėžė: su šiomis seserimis gera būti, jos prieinamos ir reikalingos, jos augina žmones, drąsiai ieško naujų būdų, kaip būti su ieškančiais, siūlo šiandienos krikščionių ugdymui skirtų programų, tarnauja malda.

„Esate lobis toms bendruomenėms, kurios atsirado Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo“, – sakė Marijos Dangun Ėmimo (asumpcionisčių) kongregacijos ses. Danguolė Gervytė RA, be kita ko, prisimindama ses. Gerardos Šuliauskaitės SJE maldos pamoką atsakant, kaip pavykdavo „suderinti maldos gyvenimą“: „Pasiimdavau Švč. Sakramentą ir išvažiuodavau į Rusiją“.

„Jūs pririšote prie Jėzaus“

„Buvote Dievo veidas – jūs „pririšote prie Jėzaus“. Jūsų žodis, darbas veikia – keičia gyvenimus“, – sakė šventės vedėjas aktorius Arūnas Žemaitaitis, paliudydamas, kaip seserys eucharistietės padėjo dar jaunam žmogui suvokti, kuo remtis savo gyvenime.

Šiltai pasidalijusios dosniomis vaišėmis seserys ir išlydėjo visus ne tuščiomis rankomis – kiekvienam įteikė po simbolinį duonos kepalėlį pasidalydamos savo troškimu tarnauti Jėzaus pavyzdžiu, kaip Jis būti dėl visų laužoma duona, o kviečio varpą įteikė su mintimis, kurių viena simboliškai bylojo ir šios kongregacijos per 70 gyvavimo metų patirtą malonę „gyvai suprasti laiko trapumą ir amžinybės didumą“ (t. Pranciškus Masilionis SJ).

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Rasos Baškienės nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“