|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Paminėjo kunigo mirties metines
Spalio 14 dieną Sidabrave paminėtas prieš 37 metus miręs kunigas vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Šv. Mišias aukojo trys vyskupai Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir šeši kunigai. Pamokslą sakė vysk. Jonas Kauneckas. Šv. Mišių metu giedojo Sidabravo bažnyčios choras (vadovas Eugenijus Janeliūnas). Žmonių pilnutėlėje, švara ir grožiu spindinčioje Švč. Trejybės bažnytėlėje skambėjo giesmė Radau bičiulį didį pagal kun. P. Masilionio parašytus žodžius. Kas gali būti iškilmingiau? Rodos, sustoja laikas ir širdis džiaugiasi, kad ilgiau tęstųsi ši šventa akimirka. Kaip pabrėžė arkiv. S. Tamkevičius, vienintelis kunigas Lietuvoje, kurio kiekvienais metais (taigi jau 37 metai) minimos mirties metinės, yra P. Masilionis. Po šv. Mišių pasimelsta prie kunigo kapo bažnyčios šventoriuje, padėta gėlių, uždegtos žvakutės. Sidabravo gimnazijos mokiniai dovanojo koncertą. Dalintasi prisiminimais apie kun. P. Masilionį. Arkiv. S. Tamkevičius prisiminė, kaip 1957 metais dalyvavo kun. P. Masilionio rengiamose rekolekcijose Palėvenėje. Po koncerto svečiai pakviesti į mokyklą. Ten pasivaišinta cepelinais. O jų mokytojai išvirė 450. Nors už lango pliaupė lietus ir gamta atrodė nesvetinga, tačiau Sidabrave buvo šilta ir malonu. Čia laikosi gera dvasia. Žiūriu ir negaliu atsigerėti, kaip vieningai visi rūpinasi, kad iškilmė vyktų sklandžiai. Kaip gražiai bendrauja visa bendruomenė, Bažnyčia ir gimnazija. Jos direktorius Zenonas Gedvilas visą laiką buvo tarp svečių: bendravo, rūpinosi, kad visi būtų pamaitinti. Turbūt vienintelis toks direktorius Lietuvoje. Mus ponas Zenonas išlydėjo su mokytojų kolektyvu. Pavydžiu jiems, to labai trūksta kitose vietose ir mūsų parapijoje. Dėkojame Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seserims, parapijos klebonui kun. Remigijui Jurevičiui, gimnazijos kolektyvui už tokį šiltą priėmimą. Mes, būrelis Palėvenės parapijiečių, jau septynioliktą kartą dalyvavome kun. P. Masilionio SJ pagerbimo iškilmėse. Esame dėkingi už jo kilnius darbus, nuveiktus Palėvenės parapijoje. Joje išliko šilti prisiminimai apie šį kunigą jėzuitą. Kasmet vis mažėja tų, kurie prisimena jį, kai mokėsi ruošdamiesi Pirmajai Komunijai arba buvo šio kunigo sutuokti. Prieš šv. Mišias meldėmės Rožinio maldą kančios slėpinius už t. P. Masilionį. Seserų vienuolių vadovaujami kalbėjome Rožinio garbės slėpinius, dėkodami Dievui už garbingą kunigą jėzuitą, pašventusį savo gyvenimą Dievui ir žmonėms. Primenu kun. P. Masilionio biografiją. Jis gimė 1902 m. vasario 26 d. Pažosų kaime, Joniškėlio parapijoje, Pasvalio rajone. Tėvai Jonas ir Viktorija buvo pamaldūs, darbštūs ūkininkai, išauginę didelę šeimą, joje augo devyni vaikai. 19111914 metais jis mokėsi Pušaloto ir Joniškėlio pradžios mokyklose, 19141915 metais Panevėžio septynmetėje realinėje mokykloje. 1915 metais, Lietuvą okupavus vokiečiams, Panevėžyje atidaryta lietuvių gimnazija. P. Masilionis ją baigė 1922 metais ir įstojo į Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, į filosofijos skyrių, tačiau 1923 metų rudenį perėjo į Teologijos fakulteto bendrąjį skyrių, priklausiusį Kauno kunigų seminarijai. 1927 metų balandį gavo subdiakono šventimus, o birželį vyskupas Kazimieras Paltarokas jam suteikė kunigystės šventimus. Jaunam kunigui teko dirbti Panevėžio Šv. Stanislovo bažnyčioje, vėliau buvo perkeltas į pastatytą katedrą. 1927 metų spalį buvo paskirtas į Lietuvaičių švietimo draugijos vadovaujamą Panevėžio mergaičių amatų ir ruošos mokyklą kapelionu. Tada ir išryškėjo, kad jam labai rūpi jaunimas, jo auklėjimas. 1928 metais kun. P. Masilionis perkeliamas į Kauno Šv. Pranciškaus bažnyčią, 1929 metais įstojo į Jėzuitų ordiną. Lietuvoje kūrėsi maldos ir vyrų apaštalavimo (MVA) grupės. 1934 metais tėvas Pranciškus skiriamas MVA grupių, įsikūrusių prie parapijų, globėju, kartu jis rūpinosi naujų grupių steigimu. Tai labai rimtas apaštalavimo darbas, tad kurija jam skyrė pareigingą ir uolų kunigą P. Masilionį. Apaštalaudamas jis keliavo po Lietuvos parapijas. Įvairiose vietovėse sakydavo pamokslus, vesdavo misijas ar rekolekcijas. Apie kun. P. Masilionio veiklą iki 1940 metų rašyta žurnale Žvaigždė. 1938 metais jis pasiunčiamas studijuoti teologijos į Austriją, Insbruką, 1947 metais įkuria naują, slaptą vienuoliją Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją. Uždarius jėzuitų vienuolyną grįžo į Panevėžio vyskupiją. Dirbo vikaru Klovainiuose, administratoriumi Karsakiškyje. 1952 m. rugsėjo 13 d. kun. P. Masilionis atkeliamas į Palėvenę. Čia jo laukė pats didžiausias gyvenime išbandymas. Atvykęs apsigyveno dominikonų vienuolyne. Čia patalpų daug, net 38 kambariai, tačiau kunigui skiriami tik du. 1953 metų žiemą jis išmetamas į gatvę ir apsigyveno nešildomoje bažnyčios zakristijoje. Susirgęs atvira plaučių tuberkulioze vyskupo pasiprašė išleisti gydytis. Nespėjus sustiprėti po ligos ištinka didžiulis gaisras 1955 m. liepos 10 d. užsidegus vienuolynui ugnį vėjas perneša ant bažnyčios stogo. Nudega stogo konstrukcijos ir Palėvenės miestelyje, kitoje gatvės pusėje, sudega dvi sodybos. Prasideda didieji vargai, norint šią bažnyčią atstatyti. 1953 metais mirė Stalinas, mokyklose mokinius ragino apraudoti tautos vadą. Buvo skiepijama mintis, kad greitai išauš komunizmo rytojus. Kam gi tos bažnyčios reikalingos? Kun. P. Masilionio atkaklumas lėmė, kad Palėvenės bažnyčia per penkerius metus buvo atstatyta. Už tai kunigas gavo nuobaudą ir jį iškėlė į kitą parapiją. Jeigu ne kunigas vienuolis jėzuitas P. Masilionis, šiandien Palėvenė neturėtų lyg gulbė baltos bažnytėlės. 1980 m. spalio 14 d. po ilgos ir sunkios ligos kun. P. Masilionis mirė ir į Sidabravo parapiją grįžo karste. Jo laidotuvėse dalyvavo vyskupai Julijonas Steponavičius, Vincentas Sladkevičius, 135 kunigai, pamokslus pasakė kun. Jonas Lauriūnas, kan. Bronius Antanaitis, kun. Sigitas Tamkevičius ir vysk. J. Steponavičius. Visi kalbėjo apie kun. P. Masilionio nuolankumą, kuklumą ir didelę meilę Bažnyčiai. Jau 37 metai praėjo nuo kunigo P. Masilionio mirties. Kasmet Sidabravo parapijoje yra ruošiamos iškilmės minint jo mirties metines. Su didele pagarba tai daro Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolės seserys ir Sidabravo parapija. Aldona Ramanauskienė
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |