Audros laužė –
nepalūžom

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Laikas ir žmonės

Kai lietuvybės poreikį lemia ir genai

Irkutsko lietuvių bendrijos „Švyturys“ pirmininkė apie bendriją ir šio krašto lietuvius

Irkutsko lietuvių bendrijos „Švyturys“ pirmininkė gydytoja Julija Kudirkaite

Nors okupantų ištremti į Sibirą lietuviai jau seniai reabilituoti ir galėjo grįžti į Lietuvą, šalis atgavo nepriklausomybę ir net galingoji Sovietų Sąjungą subyrėjo, yra likusiųjų gyventi tremties vietose. Ar žada jie, jų vaikai bei vaikaičiai grįžti į Lietuvą? Apie tai kalbėjomės (pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai) su Irkutsko lietuvių bendrijos „Švyturys“ pirmininke, Irkutsko poliklinikos gydytoja Julija KUDIRKAITE.

Kiek lietuvių gyvena Irkutsko srityje?

Irkutsko srityje šiuo metu gyvena 1049 lietuviai – tokie, kurie laiko save lietuviais, šią tautybę pasirinko surašyme, nors politinių kalinių ir tremtinių palikuonių gyvena daugiau. Esu Irkutsko poliklinikos gydytoja, ateina pacientų, matau, kieno pavardė yra lietuviška. Apie tai ir pasiteirauju. Vieni noriai pasakoja, kad jų seneliai ar tėvai – lietuviai, čia buvo atitremti ir kažką prideda apie jų gyvenimą, kiti nė nežino apie lietuviškas šaknis,  nustemba – kokie jie lietuviai, jei gyvena Irkutske.

Likimai

Vincentas Borisevičius – vyskupas ir kankinys

Prelatas V. Borisevičius – Telšių kunigų seminarijos rektorius

Prieš 130 metų, 1887 m. lapkričio 23 d., Bebrininkuose, Šunskų parapijoje (tuomet Seinų, dabar Vilkaviškio vyskupijoje), Paežerių valsčiuje, gausioje valstiečių šeimoje gimė būsimasis Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius (1887 11 23–1910 05 29–1940 03 10–1946 11 18). Tėvai – pamaldūs katalikai Augustinas ir Marija (Rugieniūtė) – šeimininkavo 40 ha ūkyje. Šeimoje užaugo devyni vaikai – keturi sūnūs ir penkios dukterys (iš viso buvo 13 vaikų, bet keturi mirė mažamečiai). Du sūnūs, Kazimieras (1884–1920) ir Vincentas, baigę Šunskų pradžios mokyklą, išvyko į Peterburgą ir kartu su kitais lietuviais mokėsi Šv. Kotrynos gimnazijoje. Tėvas svajojo, kad jo sūnūs pasirinktų kunigystės kelią, todėl leido jiems mokytis taip toli nuo namų, nes Peterburge esančios dvi Šv. Kotrynos gimnazijos – viena berniukams, kita mergaitėms – buvo vienintelės katalikiškos gimnazijos visoje tuometinėje carinės Rusijos imperijoje. Baigę šešias gimnazijos klases, 1903 metais broliai įstojo į Seinų kunigų seminariją. Abu sūnūs tapo kunigais – Kazimieras ir Vincentas, būsimas vyskupas.