Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Vilniaus knygų mugėje

Liudas Mažylis neatsigynė mugės svečių – jo autografai labai svarbūs

Prie Omano sultonato informacinio stendo

Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį šiltai sutiko Omano sultonato garbės konsulė Boleta Senkienė ir kiti darbuotojai

Vasario 22–25 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusi tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet sulaukė 67123 lankytojų. Tai, kaip skelbiama, – beveik 5 tūkst. daugiau nei pernai. Mugėje lankėsi 53 užsienio svečių delegacijos iš 21 pasaulio šalies (Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Slovakija, Čekija, Ukraina, Kanada, JAV, Suomija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Iranas, Švedija, Rusija, Omano sultonatas, Izraelis, Belgija, Gruzija). Vyko 564 kultūriniai renginiai.

Trumpai supažindiname su svarbesnėmis ir įdomesnėmis Knygų mugės diskusijomis, susitikimais bei knygomis.

Pirmąją mugės dieną, ketvirtadienį, iš pat ryto (10 val.), vyko Alfredo Bumblausko, Alfonso Eidinto, Antano Kulakausko, Mindaugo Tamošaičio knygos „Lietuvos istorija kiekvienam“ pristatymas, kuriame dalyvavo autoriai bei istorikas Algimantas Kasparavičius. Valandą vėliau vyko mūsų kaimynų lenkų, Lietuvos bičiulių, tiksliau, lenkiškai kalbėjusių lietuvių Ježio Giedrojco (Jerzy Giedroyc) ir Česlavo Milošo (Czeslaw Milosz) trijų tomų knygos „Laiškai“ pristatymas, kuriame dalyvavo Andžejus Pukšto su dviem lenkų istorikais ir Alvydu Nikžentaičiu. Po šio renginio buvo lietuviškas ir vokiškas knygų „Paprastų lietuvių likimas“ pristatymas, dalyvaujant Miroslavui Daniui, Algirdui Matulevičiui, Vaclovui Bagdanavičiui, Tomui Stanikui. Knygą išleido Vydūno draugija paminint Vydūno metus.

Mugės metu vyko daug susitikimų ir diskusijų krikščioniška tematika bei katalikiškų knygų leidyklų išleistų knygų pristatymų. Verta paminėti Ralfo Martino (Ralph Martin) knygos „Troškimų išsipildymas“ pristatymą (dalyvavo Vygandas Malinauskas, arkiv. Gintaras Grušas, kun. Saulius Rumšas), popiežiaus Pranciškaus knygos „Tėve mūsų“ (dalyvavo Edmundas Jakilaitis, arkiv. Gintaras Grušas, arkiv. Lionginas Virbalas), Andrea Tornielli kngos „Kelyje: pokalbiai su jo Šventenybe Pranciškumi“, Josefo Pieperio knygos „Apie dorybes“ pristatymą (dalyvavo arkiv. Gintaras Grušas, vysk. Darius Trijonis, Giedrė Sodeikienė), Gabijos Surdokaitės-Vitienės knygos „Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio“ pristatymą (dalyvavo autorė, Aleksandra Aleksandravičiūtė, Vytautas Rubavičius, Irena Vaišvilaitė), Stasio Ylos knygos „Žodžiai iš Dievų miško“ pristatymą, katalogo „Prakartėlės Rokiškio krašto muziejuje“ pristatymą (dalyvavo kun. Algirdas Toliatas, Alė Počiulpaitė, Marijona Mieliauskienė), knygos „Kas pergyventa. 1930–1949 metų dienoraštis. Povilas Dogelis“ (dalyvavo kun. Kęstutis Smilgevičius ir kt.), kun. Algirdo Toliato knygos „Gerumo liūnas“ (dalyvavo autorius), Algirdo Jurevičiaus knygos „Susipažinkime – esu Teofilius“ pristatymas kartu su diskusija „Ar įmanoma šiandien įdomiai kalbėti apie šventuosius?“ (dalyvavo autorius, Roma Zajančkauskienė, Darius Chmieliauskas), knygos „Lukišių Dievo Motina. Atvaizdo istorijos studija, stebuklų knyga ir jos vertimas“ pristatymą. Religine tematika vyko susitikimai ir forumai: „Kankinystė vakar, šiandien ir visada?“ (dalyvavo arkiv. Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė, Arūnas Streikus), „Šventųjų užtariami – prieš šimtmečius ir dabar“ (dalyvavo kun. Arnoldas Valkauskas, Liudas Jovaiša, kun. Jonas Varaneckas, Sigutė Maslauskaitė), mintimis apie neišsenkantį palaimintojo Teofiliaus Matulionio dvasinį palikimą dalijosi seserys benediktinės, forumai „Devyni išmanieji pasakojimai apie Kauno bažnyčias“ (dalyvavo Elžbieta Tamoliūnienė, arkiv. Lionginas Virbalas) ir „Kapucino Tėvo Stanislovo žinia Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui“ (dalyvavo vysk. J. Kauneckas, Jūratė Grabytė, kun. Vincentas Tamošauskas).

Daug klausytojų pritraukdavo knygų politinėmis bei istorinėmis temomis pristatymai ir diskusijos. Tarp jų buvo Vytauto Landsbergio knygų „Iš Signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji: 1989–2017“ (dalyvavo Arvydas Anušauskas, Kęstutis Girnius, Renaldas Gudauskas) ir „Oprganizuoti tekstai“ (dalyvavo Vytautas V. Landsbergis, Valentinas Masalskis) pristatymai, Liudo Mažylio knygos „99 metai po įvykio“ (dalyvavo autorius ir Dovydas Pancerovas), Alvydo Jokubaičio knygos „Liberalizmas, kaip pilietinė religija“ (dalyvavo autorius, Vytautas Radžvilas), Antano Valionio knygos „Politinės sūpuoklės. Diplomatijos arena ir užkulisiai“ (dalyvavo autorius, Virginijus Savukynas, Vytautas Žalys) pristatymai. (knyga jau atkreipė apžvalgininkų dėmesį savo prieštaringumu: autorius buvo KGB rezervistas, paskiau užsienio reikalų ministras, ėjo ir kitas svarbias pareigas nepriklausomoje Lietuvoje), Arvydo Juozaičio knygos „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000–2017 m.“ (dalyvavo autorius) pristatymas. Politinėje srityje vyko svarbios diskusijos: „Ar sugrįžta komunizmas su liberalizmo kauke? Spalio revoliucija ir šeimos ateitis“, kartu pristatant knygą „Išardymas“ (dalyvavo V. Radžvilas, Vytautas Rubavičius, Vytautas Sinica, atstovavę Valstybingumo studijų centrui), „Lietuvos ateitis ar paskutinis šimtmetis?“, pristatant V Radžvilo knygą „Kiek kartų gali atgimti tauta?“ (dalyvavo V. Radžvilas, A. Jokubaitis, V. Rubavičius), „Politinio radikalizmo ištakos“ (dalyvavo Lauras Bielinis, Algirdas Davidavičius, Gintautas Mažeikis, Šarūnas Liekis), „Lietuva po 100 metų: ateities scenarijai“ (dalyvavo Aurimas Perednis, Raimondas Kuodis, Algimantas Kasparavičius, Audra Sipavičienė, atstovavę „Žinių radijui“), „Apie mus prieš 100 metų ir dabar“ (dalyvavo Juozas Augutis, Liudas Mažylis).

Paminėtini knygų istorine tematika pristatymai, ypač partizaninių kovų ir apskritai pasipriešinimo okupacijai istorijos tema: paminėtinos Adolfo Ramanausko-Vananago „Partizanų gretose“ (pristatyme dalyvavo partizanų vado dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė), „Laisvųjų testamentai. Lietuvos partizanų ir ryšininkų portretai“ (sud. Klaudijus Driskius) (dalyvavo Teresė Birutė Burauskaitė, Vytautas Ališauskas, Antanas Terleckas (LGGRTC)), Aistės Petrauskienės, Gedimino Petrausko, Vytauto Vaitkevičiaus „Partizanų bunkeris Daugėliškių miške“ knygos. Partizanų tematika vyko diskusija „Lietuvos partizanai: tyrimai, paveldas, reikšmė“ (dalyvavo Monika Kareniauskaitė, Aistė Petrauskienė, Darius Juodis, Algis Bitautas (LGGRTC)). Vyko renginiai gynybos tematika – buvo pristatyta knyga „Kas eitų ginti Lietuvos? Pilietinio pasipriešinimo prielaidos ir galimybės“ (dalyvavo autorė Ainė Ramonaitė ir kt.), vyko diskusija „Knygos – į valstybės gynybą?!“ (dalyvavo Arvydas Anušauskas, Edmundas Jakilaitis, Norbertas Černiauskas, atstovavę Lietuvos šaulių sąjungai). Svarbios ir kitos knygos istorine tematika. Paminėtina Vinco Grigaliūno-Glovackio knyga „Generolo prisiminimai“, knyga „Iš Panevėžio praeities: Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ir puoselėtojai“ (dalyvavo sudarytojas Donatas Pilkauskas bei Valdas Rakutis), Juozo Banionio knyga „Lietuvos laisvinimas Lietuvoje po Helsinkio akto. 1975–1994“ (dalyvavo autorius, Algimantas Jankauskas ir kt.), knyga „Lietuvos bajorai – Vasario 16-osios Akto signatarai“ (dalyvavo Jonas Vaičenonis ir kt.), knyga „Kunigaikščiai Olelkaičiai-Sluckiai“ kartu su diskusija „Kunigaikščiai Olelkaičiai ir Lietuva“, Arūno Bubnio knyga „Lietuvių policijos batalionai 1941–1945 m.“ (dalyvavo autorius, Algimantas Kasparavičius, Dainius Noreika), Astridos Petraitytės knyga „Algirdas. Iš Kauno. Kuriant valstybę“ (pristatyme dalyvavo autorė, Saulius Šaltenis, Nijolė Oželytė, Robertas Grigas). Pristatyta ir žinomo lenkų istoriko Juzefo Ignaco Kraševskio knygos „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų“ 2 tomas.

Čia yra paminėta tik labai maža dalis renginių. Trumpai kalbant, knygų mugė buvo perpildyta renginių. Svečiams būdavo netgi sunku, kur surasti jiems tinkamos ar norimos knygos pristatymo, diskusijos, susitikimo vietą.

Mus maloniai pradžiugino vienas jau anksčiau, prieš kelerius metus, pastebėtas renginys. Bevaikščiodami tarp daugybės leidyklų, pamatėme Omano sultonato stendą, kurį matėme prieš trejus metus. Tik dabar vietoj arabės nacionaliniais rūbais stovėjo du dailiai nuaugę arabai. Keliomis mandagiomis frazėmis pasakėme, kad kažkada kalbėjomės su jų tautiete, gavome iš jos dovaną – gausiai iliustruotą knygą, fotografavome stendą ir jo vadovę, paskiau parašėme straipsnį į laikraštį. Tada ir naujieji mūsų draugai padovanojo mums knygą su iliustracijomis (galvojome, kad ji yra ir anglų kalba, deja, vien arabų) ir degantį smilkalą. Dar smagiai pakalbėję ir apsukę kelis ratus po salę nutarėme grįžti ir pakalbinti plačiau. Befotografuojant stendo gidus priėjo gražiai apsirengusi moteris, ji prisistatė kaip Omano sultonato garbės konsulė Lietuvoje Boleta Senkienė. Džiugiai sakėme, kad prieš trejus metus straipsnyje irgi ją minėjome. Fotografavome ir ją, ir arabus su ja. Tą mūsų darbą netikėtai nutraukė atėjęs ir prie stendo sustojęs gausus būrys. Pasirodo, ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis aplankė Omano sultonato stendą. Konsulė jam aiškino apie Omaną, rodė atvežtus informacinius leidinius. Spragsėjo žurnalistų fotoaparatai, fotografavome ir mes. Konsulė Seimo pirmininkui įteikė dovaną – smilkalą, knygą (irgi gal tą pačią) ir dar kažką. Sužinojome, kad ketvirtadienį vyko pokalbis su poetu Hilalu Al-Hajri apie Omaną. Jame dalyvavo Hilalas Al-Hajri, Maritana Larbi, Boleta Senkienė, renginį vykdė Omano sultonato informacijos ministerija.

Sudomino leidyklos „Obuolys“ išleista Adolfo Ramanausko-Vanago knygą „Partizanų gretose“. Šio Lietuvos didvyrio, nužudyto okupantų represinio aparato, sunkiomis sąlygomis parašyta okupuotoje Lietuvoje dar jam su šeima besislapstant knyga išleista Adolfo Ramanausko-Vanago metams. Šiemet, kaip tik kovo 6 dieną, sukanka 100 metų nuo jo gimimo. Knyga mugėje buvo pristatyta ketvirtadienį, ji jau yra knygynuose.

Pasitaikė ir kai kurių kuriozinių atvejų. Pamatėme reklamuojamą knygą apie Japoniją „Kaip veikia Japonija“, autorius – Andrius Kleiva – jaunuolis, apie metus gyvenęs Japonijoje. Čia, leidyklos skyriuje, mums parodė: štai tas jaunuolis ir yra autorius. Tikrai, jaunas vyrukas. Priėjome prie Kleivos, pasisveikinome: „Konničiva“ (laba diena), jis guviai atsakė: „Konničiva“. Tada paklausėme: „Go-kengi ikaga des ka?“ Bet jis nesuprato, prašė pakartoti. Kartojome, paskiau dar aiškinome: „Go“ reiškia mandagumo sufiksą, „kigen“ – kaip gyvuojate, kaip sveikata? Paklausiėme, kiek laiko ji gyveno Japonijoje. Atsakė: „Metus“. Atsisveikinome: „Sajonara“. Jis guviai atsakė: „Sajonara“.

XXI
Edvardo Šiugždos nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“