Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Vilniaus knygų mugėje

Liudas Mažylis neatsigynė mugės svečių – jo autografai labai svarbūs

Vasario 22–25 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusi tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet sulaukė 67123 lankytojų. Tai, kaip skelbiama, – beveik 5 tūkst. daugiau nei pernai. Mugėje lankėsi 53 užsienio svečių delegacijos iš 21 pasaulio šalies (Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Slovakija, Čekija, Ukraina, Kanada, JAV, Suomija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Iranas, Švedija, Rusija, Omano sultonatas, Izraelis, Belgija, Gruzija). Vyko 564 kultūriniai renginiai.

Trumpai supažindiname su svarbesnėmis ir įdomesnėmis Knygų mugės diskusijomis, susitikimais bei knygomis.

Pirmąją mugės dieną, ketvirtadienį, iš pat ryto (10 val.), vyko Alfredo Bumblausko, Alfonso Eidinto, Antano Kulakausko, Mindaugo Tamošaičio knygos „Lietuvos istorija kiekvienam“ pristatymas, kuriame dalyvavo autoriai bei istorikas Algimantas Kasparavičius. Valandą vėliau vyko mūsų kaimynų lenkų, Lietuvos bičiulių, tiksliau, lenkiškai kalbėjusių lietuvių Ježio Giedrojco (Jerzy Giedroyc) ir Česlavo Milošo (Czeslaw Milosz) trijų tomų knygos „Laiškai“ pristatymas, kuriame dalyvavo Andžejus Pukšto su dviem lenkų istorikais ir Alvydu Nikžentaičiu. Po šio renginio buvo lietuviškas ir vokiškas knygų „Paprastų lietuvių likimas“ pristatymas, dalyvaujant Miroslavui Daniui, Algirdui Matulevičiui, Vaclovui Bagdanavičiui, Tomui Stanikui. Knygą išleido Vydūno draugija paminint Vydūno metus.

Kronika

Pagerbė vyskupą emeritą

Garbės piliečio premiją vyskupas Jonas Kauneckas skirs knygai apie Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinį kun. Alfonsą Lipniūną išleisti

Bronius VERTELKA

Smilgių varpinės paveikslą vyskupui emeritui Jonui Kauneckui įteikė jį tapęs pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Panevėžio rajono tarybos pirmininkas, dailininkas mėgėjas Kęstutis Vaičiūnas (kairėje)

PANEVĖŽYS. Vasario 16-ąją Vasario 16-osios gatvės 27-uoju numeriu pažymėtame name, Panevėžio rajono savivaldybėje, vyko iškilmingas Tarybos posėdis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Rajono meras Povilas Žagunis savivaldybės vardu pagerbė rajono žmones, svariai prisidėjusius prie gimtojo krašto gerovės. Kartu pristatytas ir pagerbtas 2017 metų rajono garbės pilietis. Šis vardas suteikiamas siekiant pagerbti asmenį už jo ypatingus nuopelnus, išskirtinį indėlį į Panevėžio rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinės plėtros, krašto apsaugos ir kitas sritis, už rajono garsinimą šalyje ir pasaulyje. Rajono garbės piliečio vardo suteikimo komisijos pirmininkas, rajono vicemeras Antanas Pocius perskaitė rajono savivaldybės tarybos posėdžio, vykusio 2018 m. sausio 18 d., sprendimą, kuriuo šis vardas suteiktas Panevėžio vyskupui emeritui Jonui Kauneckui, ir supažindino su jo biografija.

Kronika

Signatarų atminimo vakaras

Bronius VERTELKA

Pranešimų autoriai (iš kairės): pilietinių iniciatyvų kėlėjas ir įgyvendintojas Arūnas Povilas Paliulis, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kultūra“ vadovė Lionė Lapinskienė ir Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos viceprezidentas kun. Rimantas Mikalauskas

PANEVĖŽYS. Vasario 13-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pakvietė į Panevėžio krašto signatarų Jono Vileišio, Kazimiero Bizausko ir Jokūbo Šerno atminimo vakarą. Atėjusius širdį virpinančia muzika sutiko Panevėžio muzikos mokyklos moksleiviai (mokytojos – Snieguolė Alijošaitienė ir Birutė Juodviršienė).

Su atkurtos Lietuvos jubiliejumi sveikino Seimo narys Povilas Urbšys ir bibliotekai skyrė dovaną, kurią priėmė vakarą vedusi poetė Elvyra Pažemeckaitė. Panevėžio miesto vicemeras Petras Luomanas ragino pasitelkus meilę ir tikėjimą kurti jau ant demokratinių pamatų stovinčią valstybę ir akcentavo: reikia ne reikalauti iš jos, bet savęs klausti, ką jai gero padarėme. Vasario 16-osios Aktą, skelbusį apie atkurtą savarankišką Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi, perskaitė J. Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Keleris. Salėje skambėjo „Tautiška giesmė“.

Dėl suaktyvėjusio tendencingo Antrojo pasaulinio karo ir pokario Lietuvos įvykių interpretavimo

Daug metų įvairiais pareiškimais, garsiomis kalbomis iš konferencijų tribūnų buvo kalbėta apie desovietizacijos būtinumą. Tai – ypač jautri tema nuo sovietinių represijų nukentėjusiesiems ir jų palikuonims. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus nariai vasario 10 d. įvykusiame susirinkime vienbalsiai konstatavo, jog jie nebesulauks, kol bus teisiami sovietiniai nusikaltėliai ir atsakingi pareigūnai. Daugelio jų jau nebėra šiame pasaulyje. Jie ramiai ilsisi Lietuvos ar savo istorinių tėvynių žemėje. Politiniai kaliniai ir tremtiniai negali abejingai žiūrėti, kaip viešai niekinamas laisvės kovotojų atminimas, o sovietiniai kolaborantai heroizuojami. Pabrėždami, jog turi būti žinomi Lietuvos žemei ir jos žmonėms nusikaltusių okupantų ir aktyvių jų talkininkų vardai, susirinkusieji priėmė rezoliuciją. Dokumentas įregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.