Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kronika

Pagerbė vyskupą emeritą

Garbės piliečio premiją vyskupas Jonas Kauneckas skirs knygai apie Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinį kun. Alfonsą Lipniūną išleisti

Bronius VERTELKA

Smilgių varpinės paveikslą vyskupui emeritui Jonui Kauneckui įteikė jį tapęs pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Panevėžio rajono tarybos pirmininkas, dailininkas mėgėjas Kęstutis Vaičiūnas (kairėje)

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas – Panevėžio rajono garbės pilietis

Vyskupą emeritą sveikina Seimo narė Guoda Burokienė

PANEVĖŽYS. Vasario 16-ąją Vasario 16-osios gatvės 27-uoju numeriu pažymėtame name, Panevėžio rajono savivaldybėje, vyko iškilmingas Tarybos posėdis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Rajono meras Povilas Žagunis savivaldybės vardu pagerbė rajono žmones, svariai prisidėjusius prie gimtojo krašto gerovės. Kartu pristatytas ir pagerbtas 2017 metų rajono garbės pilietis. Šis vardas suteikiamas siekiant pagerbti asmenį už jo ypatingus nuopelnus, išskirtinį indėlį į Panevėžio rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinės plėtros, krašto apsaugos ir kitas sritis, už rajono garsinimą šalyje ir pasaulyje. Rajono garbės piliečio vardo suteikimo komisijos pirmininkas, rajono vicemeras Antanas Pocius perskaitė rajono savivaldybės tarybos posėdžio, vykusio 2018 m. sausio 18 d., sprendimą, kuriuo šis vardas suteiktas Panevėžio vyskupui emeritui Jonui Kauneckui, ir supažindino su jo biografija.

J. Kauneckas gimė1938 m. birželio 6 d. Pasvalio rajono Trajoniškių kaime, valstiečių šeimoje. 1945–1949 metais mokėsi Suntautų pradžios mokykloje, 1949–1952 metais – Krinčino septynmetėje, 1953–1954 metais – Pasvalio vidurinėje mokykloje. 1954 metais ją baigęs mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume. 1958–1959 metais dirbo Tauragės melioracijos mašinų stotyje techniku, 1959–1963 metais – Alytaus melioracijos statybos valdyboje darbų vykdytoju, 1963–1972 metais – Sausinimo sistemų valdyboje vyr. inžinieriumi. 1964–1968 metais neakivaizdiniu būdu studijavo vokiečių kalbą Maskvos aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose. Juos baigęs, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1959 metų mėgindavo stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau sovietų valdžia vis neleisdavo jo priimti. Į seminariją pagaliau priimtas 1972 metais, o 1977 m. gegužės 22 d. įšventintas kunigu.

1977–1983 metais buvo Telšių Katedros vikaras, 1984–1990 metais – Skaudvilės ir Adakavo parapijų klebonas. 1978–1989 metais vykdavo į misijų keliones pas Sibiro katalikus vokiečius. 1990 metais paskiriamas Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir dėstytoju. 2000 m. gegužės 13 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupu augziliaru. Vyskupu konsekruotas 2000 m. rugpjūčio 5 d. 2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II vysk. J. Kaunecką paskyrė Panevėžio vyskupu. Jo ingresas į Panevėžio Katedrą vyko vasario 17 d. 2013 m. birželio 6 d. popiežius Pranciškus priėmė vysk. J. Kaunecko atsistatydinimą iš ordinaro pareigų.

1998 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus vysk. J. Kaunecką apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordinu už narsą, pasiaukojimą ir ištvermę kovojant dėl tautos laisvės bei ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje. 2000 m. liepos 1 d. Lietuvos Prezidento dekretu jis apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 2004 m. birželio 1 d. Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pripažino neginkluoto pasipriešinimo dalyviu ir išdavė Laisvės kovų dalyvio pažymėjimą. 2014 metais vyskupas emeritas apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“. Vysk. J. Kauneckas visą gyvenimą siekė Bažnyčios tikėjimo ir Lietuvos laisvės skleisdamas Dievo žodį, pamoksluose skiepijo teisingumą, dvasingumą ir meilę Tėvynei.

Rajono vicemeras A. Pocius, vysk. J. Kauneckui įteikdamas rajono garbės piliečio regalijas, sakė, kad Jo Ekscelencija randa laiko pabuvoti įvairiuose rajono renginiuose ar šventėse. Rajono meras Povilas Žagunis paprašė vyskupo tarti žodį.

„Man visada sunku priimti bet kokius apdovanojimus, iki šiol neatsiėmiau Nepriklausomybės medalio, bet negalvokit, kad to nevertinu“, – kalbėjo vysk. J. Kauneckas. Panevėžio kraštas, pasak jo, yra ypatingas tuo, kad Krekenavoje gyveno didžiausias Lietuvos dainius Jonas Mačiulis-Maironis. O visų mylėtas kun. Antanas Mackevičius – irgi Panevėžio krašto žmogus, Krekenavos filialistas, išvedęs žmones į 1863 metų sukilimą. Minint 150-ąsias jo metines, vysk. J. Kauneckas iš savo asmeninių santaupų prie Krekenavos bažnyčios pastatė koplytstulpį. Vadaktėliuose dirbo Vaižgantas, degęs meile lietuviškam žodžiui, globojęs knygnešius. Dabar Ustronėje veikia Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus.

Vysk. J. Kauneckui teko įsijungti į kovą už tikėjimo laisvę ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimą. Vienas iš jos leidėjų įvairiomis pasaulio kalbomis, kad pasaulis atkreiptų į tai dėmesį, buvo kun. Kazimieras Kuzminskas, kilęs iš Naujamiesčio krašto ir palaidotas miestelio kapinėse. Jis įkūrė Kronikos muziejų Baluškiuose (Pasvalio r.).

„Man suteikta didelė garbė, tapus Panevėžio rajono garbės piliečiu. Jau buvau Telšių ir Pasvalio rajonų garbės piliečiu, bet už tai niekas nedavė nė cento. O Panevėžio rajono savivaldybė skyrė dar ir piniginę išmoką“, – dėkojo vyskupas emeritas ir atskleidė, kad ją panaudosiąs spaudai jau atiduotai knygai apie kun. Alfonsą Lipniūną – Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinį. Ją parašė kartu su juo kalėjęs kun. Stanislovas Yla. Nespėjo jis jos užbaigti, mirdamas paliko tik juodraštį, laikraščių iškarpas. Tokį turtą iš Amerikos parvežė pats vysk. J. Kauneckas. 20 metų prabėgo ieškant, kas ją suredaguotų. Pabandė pats, perskaitė apie 30 puslapių ir suprato, jog tam reikia rimtai atsidėti ir būtina turėti laiko. Suredaguoti apsiėmė Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ direktorė Lionė Lapinskienė.

Seimo narė Guoda Burokienė vysk. J. Kaunecką vertino kaip itin garbingą, tikinčiųjų mylimą ir gerbiamą dvasininką ir įteikė jam gėlių, jos kolega Petras Nevulis – Seimo išleistą medalį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Linkėjimus nuo Raguvos krašto žmonių perdavė Seimo nario Antano Bauros padėjėjas, Panevėžio rajono Tarybos narys Algimantas Birbilas ir įteikė Lietuvos trispalvę bei dvi nuotraukas su prof. Liudo Mažylio Vokietijoje rastų Nepriklausomybės Akto dokumentų kopijomis. Dailininkas mėgėjas, pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Panevėžio rajono Tarybos pirmininkas Kęstutis Vaičiūnas dovanojo paties tapytą Smilgių varpinę. Caro laikais ji buvo sumontuota Valiliškių kaime, atitempta arkliais ir per vieną naktį pastatyta prie bažnyčios. Lietuviškos spaudos draudimo laikais ji knygnešiams tarnavo ir kaip slėptuvė. Panevėžio rajono garbės pilietį vysk. J. Kaunecką rajono seniūnų vardu sveikino Panevėžio seniūnijos vadovas Saulius Skrebė.

2017 metų Panevėžio rajono Garbės piliečio pagerbimo šventėje dalyvavo jau ankstesniais metais tokį vardą pelnę Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas g. kan Edmundas Rinkevičius ir Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios klebonas g. kan. Pranciškus Benediktas Tamulionis.

Renginys baigėsi atlikėjo Vaido Dzežulskio ir Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos Berčiūnų padalinio kaimo kapelos „Sanžyla“ koncertu.

Autoriaus nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“