Štuthofo kalinys
|
Vladislovas Telksnys
|
Vasario 20 dieną mirė nacistinės Vokietijos Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys, rezistentas, publicistas ir visuomenininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Vladislovas Telksnys (Lankaitis).
Jis gimė 1915 m. birželio 1 d. Runionių kaime, Alantos valsčiuje. Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo spaustuvėje Kaune. Sovietams okupavus Lietuvą, V. Telksnys su grupe pogrindininkų leido antisovietinį laikraštį. Buvo suimtas ir įkalintas. Tik 1941 m. birželio 22 d., prasidėjus karui, išlaisvintas. Tačiau nenurimo, tęsė kovą prieš naująjį okupantą, spausdindamas pogrindinę spaudą. Žaibo spaustuvės administratorių V. Telksnį ir 15 spaudoje dirbusių Kauno inteligentų slaptoji nacistinės Vokietijos policija suėmė 1943 m. balandžio 27 d. ir uždarė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. V. Telksnys kalėjo su vienu garsiausių Lietuvos rašytojų Baliu Sruoga, kuris Štuthofe patirtus išgyvenimus sarkastiškai aprašė knygoje Dievų miškas. Po metų, 1944 metų kovo pradžioje, likusius gyvus 14 iš 16 kalinių paleido. Į Lietuvą grįžęs 29 metų Vladislovas svėrė vos 38 kilogramus. Netrukus juo pradėjo domėtis NKVD agentai, todėl V. Telksnys pasikeitė pavardę ir tapo Vladu Lankaičiu. Su šeima tris dešimtmečius gyveno Saločiuose, kol sovietų saugumiečiai išaiškino apgaulę. Nuo 1974 metų gyveno Kaune. Savo išgyvenimus medicinos felčeriu dirbęs V. Telksnys aprašė knygose Kamino šešėlyje (1990), Trisdešimt treji metai svetima pavarde (1993), Nuo Kėgžlio ligi Aluntos (1999), Prašau sušaudyti (2007). V. Telksnys iki šiol buvo vienintelis Lietuvoje likęs gyvas Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys.
V. Lankaitį (V. Telksnį) prezidentas Valdas Adamkus yra apdovanojęs Vyčio kryžiaus penktojo laipsnio ordinu, Kauno miestas pirmojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Su žmona Danute, garsaus lietuvių aktoriaus Donato Banionio seserimi, Vladislovas išaugino dvi dukras.
V. Telksnys buvo ištikimas XXI amžiaus skaitytojas ir aktualių straipsnių autorius.
Vasario 23-iąją jis palaidotas Karmėlavos kapinėse.
© 2018 XXI amžius
|