100 metų – tūkstančiai žygių...

Žaizdos

70-osios žūties „Dunojaus“ sodyboje metinės

Vasario 10-ąją Lazdijų rajone paminėtos 70-osios metinės, kuomet Karauskų sodyboje sovietų saugumiečiai sušaudė Juozą Karauską ir penkis partizanus. Į sodybą, kur dabar stovi paminklas 1948 metų įvykiams atminti, žuvusiųjų pagerbti atvyko Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, Šeštokų seniūnijos seniūnė Liana Audzevičienė, Juozo Karausko sūnaus Gedimino žmona ir duktė su vyru bei sūnumi ir kiti svečiai.

Lazdijų rajono meras A. Margelis teigė, jog dėka žmonių, kurie dėl meilės Lietuvai rizikavo ir priglaudė kovojusius partizanus, jiems teikė informaciją apie kariuomenės veiksmus, partizaninis pasipriešinimas išsilaikė apie dešimtmetį. „Susirinkę paminėti prieš 70 metų nutikusių įvykių ir pagerbti juose dalyvavusių žmonių atminimą, juos prisimename, jų kova bei auka Tėvynei išliks ne tik mūsų, bet ir ateities kartų atmintyje“, – sakė Lazdijų rajono meras A. Margelis.

Renginį vedęs Vilius Tumosa priminė lemtingus įvykius, kuomet buvo nužudytas sodybos šeimininkas J. Karauskas ir partizanai Vincas Bartaška-Vaidotas, Vincas Busila-Ramutis, Juozas Jančius-Rytas, Stasys Keršulis-Švyturys, Juozas Zdanavičius-Trispalvis. Susirinkusieji juos pagerbė tylos minute, uždegė žvakes ir padėjo gėlių. Skambėjo laisvės kovų ansamblio „Žilvitis“ partizaninės dainos. Už žuvusiuosius Lietuvos laisvės kovotojus Šeštokų Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčioje klebonas kun. Eugenijus Naujalis aukojo šv. Mišias.

Karauskų sodyboje buvo įrengtas Dainavos apygardos Šarūno rinktinės, Mindaugo tėvūnijos Broniaus Šalaševičiaus-Žilvičio vadovaujamo partizanų būrio bunkeris, o sodybai duotas Dunojaus slapyvardis. 1944–1948 metais sodybos šeimininkas Juozas Karauskas buvo partizanų ryšininkas, aprūpindavo juos maistu ir teikdavo informaciją. Laikui bėgant ir jo vaikai tapo partizanų pagalbininkais, nešiodavo laiškelius. Nuėję į Šeštokus ar Rudaminą, stebėdavo, ar yra kariškų automašinų, kariuomenės dalinių. Surinkę reikiamą informaciją, pranešdavo, kam reikėjo.

1948 m. vasario 11 d. sovietų saugumiečiai apsupo Karauskų sodybą. Namuose buvo tėvai ir du sūnūs. Kilus susišaudymui, žuvo šeimos galva Juozas Karauskas ir penki partizanai. Tuo metu mokykloje buvę jaunesnieji Karauskų šeimos vaikai parskubėjo namo. Grįžę į namus rado sugriautą namo dalį, išdaužytus langus, negyvus partizanus ir tėvą. Pasitraukti pavyko tik keliems partizanams. Karauskų šeima, padėjusi laisvės kovotojams, buvo persekiojama ilgus metus.

Lazdijų rajono savivaldybės informacija

© 2018 „XXI amžius“