Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Džiaugsmo ir gailestingumo pontifikatas

5-osios popiežiaus Pranciškaus išrinkimo metinės

Mindaugas Buika

Popiežius emeritas Benediktas XVI sveikina įpėdinį popiežių Pranciškų

Atlikti darbai ir mokymas

Minint popiežiaus Pranciškaus pontifikato penkerių metų sukaktį tarptautinėje žiniasklaidoje buvo pateikta jo nuveiktų darbų statistika, Šventojo Tėvo artimiausių bendradarbių ir vietinių Bažnyčių ganytojų vertinimai, Vatikano gyvenimo stebėtojų apžvalgos. Pripažinta, kad 2013 metų kovo 13 dieną 265-uoju šv. Petro įpėdiniu išrinktas Romos vyskupas toliau jam būdingu stiliumi energingai ir efektyviai vadovauja Katalikų Bažnyčiai, nepaisydamas sulaukto 81 metų amžiaus ir suprantamo didesnio poilsio poreikio. Šio pontifikato unikalumą ženklino jau pati pradžia, kadangi tai buvo pirmasis Popiežius iš Pietų Amerikos, kuris priklauso Jėzuitų vienuolijai ir kuris pirmą kartą pasirinko šv. Pranciškaus vardą, patvirtindamas, kad jo mokymas ir tarnystė turės Asyžiaus šventajam būdingus artumo vargstantiems, nuolankumo ir gailestingumo bei tikėjimo džiaugsmo bruožus. Apie tai kalbama svarbiausiuose Šventojo Tėvo mokymo dokumentuose – dviejose enciklikose – „Laudato Si“ (apie rūpinimąsi bendraisiais namais) ir „Lumen Fidei“ (apie tikėjimo skleidžiamą šviesą) – bei dvejuose apaštaliniuose paraginimuose – „Evangelii Gaudium“ (apie džiaugsmingą šiandienos pasaulio evangelizavimą) ir „Amoris Laetitia“ (apie sudėtingą dabartinės šeimos sielovadą).

Meile nugalėta kančia

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai iki žydų Velykų tebuvo likusios vos kelios dienos, Jėzus pradėjo ruoštis savo žemiškojo gyvenimo pabaigai. Jis prieš įsikūnydamas žinojo, jog žmonijos Atpirkimo istorijoje turės iškęsti skaudžiausią kančią – bejėgiškai kabės ant kryžiaus ir mirs agonijoje... Verbų sekmadienio Evangelijos pradžioje skaitome apie didžiuosius Jėzaus sąmokslininkus – aukštuosius dvasininkus ir Rašto aiškintojus. Jie, matydami Jo daromus dieviškos meilės ženklus, užuot praregėję ir nusipurtę visas pavydo bei neapykantos dulkes ir pagaliau pripažinę, kad Jis iš tiesų yra Dievo siųstasis vienintelis Mesijas, visiškai užkietino savo širdis ir troško tik vieno dalyko – pasikėsinti į Jo gyvybę ir sunaikinti Jį (plg. Mk 14, 1).

Iš visų jėgų Dievui linkėti mirties – aklai priklausyti nuo demono įtakos ir daryti savižudišką veiksmą, nes, kas trokšta blogio pačiam Gėriui, praranda savo tapatumo su Dievu neliečiamybę ir tampa priešo marionete. Antai pirmieji tėvai, nors dėl pirmapradės kaltės buvo išvyti iš Edeno sodo, bet niekada savo Kūrėjui viešai nepriekaištavo sakydami: „O koks mums neteisus bei nedėkingas yra Dievas!“ Nors pirmieji žmonės susigėdę slėpėsi nuo Jo, nes išgyveno veriančią ontologinio nuogumo gėlą bei gėdą, bet nusidėdami atvėrė savo širdis puikybei – nuodėmių hidrai. Jos nuodų kerai pasiekė apogėjų, kai įtakingiausi Išrinktosios tautos atstovai – fariziejai ir Rašto aiškintojai – pamiršo, kas svarbiausia Įstatyme, – teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę – ir tapo pilni nepasotinamo gobšumo, veidmainystės ir nedorumo (Mt 23, 23–28). Jų širdys užkietėjo ir šviesmečiais atitolo nuo Dievo širdies, liepsnojančios meile.

Vyriausią Lietuvos kunigą įvertino Lenkija

Kun. Antanas Dilys

Kovo 19-ąją Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rezidentas kun. Antanas Dilys šventė savo gyvenimo 95 metų jubiliejų. Nuo vasario 15 dienos šis 73-iuosius kunigystės metus skaičiuojantis kunigas yra vyriausias ne tik Vilniaus arkivyskupijoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Praėjusį sekmadienį, kovo 18-ąją, dalyvaujant gausiam būriui parapijiečių ir keletui svečių kunigų, kun. A. Dilys per lenkiškas šv. Mišias Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje buvo pasveikintas su 95 metų jubiliejumi. Daug gražių žodžių jam išsakė dabartiniai ir buvę parapijiečiai bei valdžios atstovai.

Kovo 19-ąją, pirmadienį, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje pats jubiliatas aukojo padėkos už jam Dievo duotą gyvenimą šv. Mišias. Koncelebravo penkiolika svečių kunigų.

Ilgas ir tiesus gyvenimo kelias

Kun. Kęstutis Žemaitis

Kovo 21-ąją lietuviui kunigui, gyvenančiam JAV, Klyvlendo mieste, sukaks 90 metų.

Gimė Šalniškėje

Kęstutis Žemaitis gimė 1928 m. kovo 21 d. Šalniškėje, netoli Kazlų Rūdos. Čia prasidėjo jo gyvenimo kelias. Prieš kelerius metus prie namo, kuriame gimė kun. K. Žemaitis, pastatytas koplytstulpis, juo įamžintas šioje vietovėje urėdu dirbusio jo tėvo, miškininko, etnologo, Lietuvos valstybės veikėjo Vinco Žemaičio, atminimas.

Prabėgo daug metų. Įvyko dideli pokyčiai. Sovietų okupacija sujaukė Lietuvos žmonių gyvenimus. Vincui Žemaičiui su žmona Brone ir sūnumis Kęstučiu ir Algirdu pavyko pasitraukti į Vokietiją, vėliau – į JAV ir ten laukti, kol išsivaduos Lietuva. Žemaičiai nė akimirką nepamiršo Tėvynės ir dirbo jos ateičiai.

Dar kartą išgyventas kalėdinio laikotarpio džiaugsmas

Renginio dalyviai ir Kuršėnų parapijos klebonas mons. Vytautas Kadys

„Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose“ (Lk 2, 16).

Pabūti gražioje bendrystėje, išgyventi kūdikėlio Jėzaus gimimo džiaugsmo akimirkas, pabūti su Juo, sausio 31 dieną didžiulis Šiaulių rajono ugdymo įstaigų ugdytinių būrys rinkosi į Kuršėnų L. Ivinskio gimnaziją. Čia vyko šeštasis tradicinis kalėdinių giesmių ir dainų renginys ,,Sudie, Prakartėle!“ Atvyko Šiaulių rajono lopšelių-darželių ugdytiniai ir mokyklų dainininkai: Kuršėnų lopšelių-darželių ,,Buratinas“, ,,Eglutė“ ir Daugėlių lopšelio-darželio mažieji atlikėjai, Meškuičių lopšelio-darželio etnografinis ansamblis ,,Pliauškutis“, Kuršėnų Stasio Anglickio mokyklos 1 a, 1 c ir 4 b klasių mokiniai, Drąsučių mokyklos ansamblis ,,Dainavimo studija“, Dirvonėnų ir Raudėnų mokyklų-daugiafunkcių centrų dainininkai, Meškuičių gimnazijos mergaičių ansamblis. Šis renginys jau tapo gražia tradicija, kurią visada palaikydavo ir remdavo buvęs Kuršėnų parapijos klebonas, kun. teol. lic. Saulius Paliūnas.

Apkabinti Viešpatį ir vienas kitą

Dekanas kun. Vytautas Gedvainis kalba susirinkusiems

Dievas mus myli. Žmogui reikia būti mylimam. Mes irgi galime mylėti. Manome, jog tai būdinga visiems žmonėms. Meilė yra didžiausia dovana ir krikščionybės pamatas, visų Dievo įsakymų pilnatvė. Vykdydami šį vieną – meilės – įsakymą, įvykdome visus dešimt, „...nes kas myli, tas vykdo įstatymą... Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Rom 13, 8–9). Tas universalus įsakymas dera ir kasdienybėje, kuri iš pirmo žvilgsnio yra paprasta, ir žygdarbiuose.

Tauragėje jau daug metų gražiai sutaria krikščionių konfesijų dvasininkai ir parapijiečiai. Mokiniai, lankantys katalikų ar evangelikų liuteronų tikybos pamokas, susitinka bendruose renginiuose. Šių liturginių metų Gavėnios pradžioje rinkomės, kad kartu, kaip viena šeima, pagarbintume Jėzų Kristų. Šį ekumeninį renginį pavadinome „Gyvenimo atspindžiai Kristaus kelyje“. Dalyvavo 4–6 klasių mokiniai iš Martyno Mažvydo ir Tarailių progimnazijų. Mokinius lydėjo jų tikybos mokytojai Džiuljeta Vaitkevičienė, Nijolė Grigaravičienė, Tatjana Kalvanienė, Daiva Poškienė, Karolis Skausmenis.

Skamba varpai virš Lietuvos

Libertas Klimka

Lietuvos kampanologų draugijos suvažiavime Rokiškio klebonas ir dekanas kun. Eimantas Novikas šventina varpą, kuris perkeltas į Rokiškyje esančią draugijos būtinę simbolizuoja jos veiklą Renato DŪDOS nuotrauka

Tautos genijaus M. K. Čiurlionio 1907 metais nutapytame paveiksle „Pavasario motyvas“ kaimo varpinėje vėjo išlinguoti varpai kartu su baltais debesėliais neša gerąją žinią į Lietuvą. O jo „Sonatos I Finale“ paveiksle varpas jau apglėbia visą pasaulį, įrėmina jį dangaus šviesuliais. Prisimintina, kaip įspūdingai šių metų vasario 16-ąją 12 val. ir 30 min. miestuose, miesteliuose ir bažnytkaimiuose suskambo varpų dūžiai. O iškilmingame koncerte „Gloria Lietuvai“ šimto varpų iš viso krašto garsai, įsiliedami į muziką, pašlovino tautos nuveiktus darbus. Tad varpai apvainikavo valstybės jubiliejų skambesiu, kuriame girdėjome savo istorijos žingsnių aidus… Juk minėdami modernios Lietuvos tapsmo šimtmetį, laiko tėkmėje, praeityje ir ateityje, vertiname tautos ir jos sukurtos valstybės raidą. O jos pradžioje – Vinco Kudirkos leidinys „Varpas“. Šis pavadinimas vis suskambėdavo tautai sunkmečiais; tai buvo J. A. Greimo ir K. Bradūno 1942 metais išleistas kultūros almanachas Šiauliuose; tai – ir Sibiro lageriuose laisvės kovotojų 1955 metais pradėtas sudarinėti slaptas leidinėlis, nuo 1975 metų tapęs pogrindžio spaudiniu Lietuvoje...

Žaizdos

Žygis partizanų kovų keliais

Žygeiviai su keturkojais augintiniais

Dar vasario 9-osios vakare į Lekėčius pradėjo rinktis tie, kurie kitą dieną buvo pasirengę dalyvauti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyriaus kartu su partneriais seniai planuotame pėsčiųjų žygyje „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“ Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tauro apygardos vadui aviacijos majorui Zigmui Drungai-Mykolui Jonui atminti. Išvakarėse iš toliau atvykusieji nakvojo Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro sporto salėje.

Vasario 10-osios, šeštadienio, rytą salė vos talpino norinčius užsiregistruoti, čia buvo išduota dalyvio kortelė su žygio schema. Žiemos rytas pakvietė žygį pradėti. Žygeiviai iš Lietuvos bei Lenkijos (o jų iš viso buvo beveik 1000) pirmiausia stabtelėjo prie paminklo Lekėčių krašto partizanams. Gerų įspūdžių linkėjo vienas iš organizatorių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyriaus pirmininkas Edgaras Rašimas, sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos himną sugiedoti pakvietė rajono meras Edgaras Pilypaitis. Tarp žygio dalyvių buvo ir apie 200 šaulių, karių savanorių, šeimų su vaikais, moksleivių, net žygeivių su keturkojais augintiniais.

Vasario 16-osios Akto signataro tėviškėje

Pagarba vėliavai signatarų krašte

Signataro S. Banaičio tėviškėje Vaitiekupiuose žygeiviai įsiamžino sudarę skaičių „100“

ŠAKIAI. Vasario 16-ąją vyko įvairių Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtų akcijų. Rytą prie Šakių ežero susirinkę jaunimo atstovai apjuosė per jį vedantį pėsčiųjų tiltą 40 metrų ilgio Trispalve. Paskui ji atnešta prie Vinco Kudirkos paminklo. Po šv. Mišių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje žmonės rinkosi Rotušėje prie rajono savivaldybės. Ten surengta iškilminga Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija, sugiedota „Tautiška giesmė“. Susirinkusiuosius sveikindamas rajono meras Edgaras Pilypaitis, kreipdamasis į atvykusią į renginį Kudirkos Naumiestyje gyvenančią Danutę Baukytę, prieš 66 metus talkinusią su bendraklasiais iškeliant Trispalvę ant vandentiekio bokšto ir už tai gavusią 25 metus lagerio, siūlė džiaugtis, kad šių dienų mokiniai laisvai, nesislapstydami gali nešti mūsų valstybės vėliavą. Šakiečiai 12.30 val. išgirdo ne tik bažnyčios varpus, bet ir miesto karilioną. Paskui 40 metrų Trispalvę jaunimas V. Kudirkos gatve atnešė prie Šakių vandentiekio bokšto. Renginyje prie jo kalbėjusi D. Baukytė džiaugėsi, kad susirinko daug jaunimo, dėkojo jį auklėjantiems mokytojams. Šakių jaunimo sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Tautvydas Šukys sakė, kad šiandieninę vėliavą galima susieti su XIX amžiaus pabaigoje Šakiuose gyvenusiu V. Kudirka ir 1952 metais Šakiuose ant vandentiekio bokšto iškelta gimnazistų vėliava. Lietuvos moksleivių sąjungos Šakių rajono moksleivių tarybos prezidentas Dominykas Šiugžda džiaugėsi, kad į minėjimą atėjo daug jaunimo, ir prisiminė Seime vykusiame minėjime prezidento Valdo Adamkaus pasakytą mintį, jog kiekvienas žmogus turi išnaudoti duotas galimybes. O jų jaunimas dabar turi daug. Nuo vandentiekio bokšto išsiskleidė ilga Trispalvė. Paskui trys delegacijos su atminimo puokštėmis išvyko į Šakių rajone esančių trijų Vasario 16-osios Akto signatarų tėviškes – Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas perėmė signatarui Jonui Vailokaičiui, kilusiam iš Pikžirnių kaimo, Žvirgždaičių bendruomenė – vysk. Justinui Staugaičiui, kilusiam iš Tupikų kaimo, skirtas puokštes, o į signataro Saliamono Banaičio tėviškę Vaitiekupių kaime išvyko daugiau kaip 100 žmonių, Šakių ,,Varpo“ mokyklos mokiniai ir mokytojai, kariai savanoriai, pėsčiomis žygiavo pro Papartynų kaimą. Atstumas iki Vaitiekupių – apie 8 km. Nešini trijų spalvų balionais apie valandą ėję žygeiviai nestokojo geros nuotaikos, o tempą padiktavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-osios pėstininkų kuopos nariai. Prie S. Banaičio tėviškę ženklinančio akmens padėtos rajono mero E. Pilypaičio perduotos gėlės, Lietuvos himną trimitu sugrojo Nerijus Jakštonis, kariai savanoriai salvėmis pagerbė signatarą S. Banaitį. „Svajoju, kad šioje vietoje būtų atkurta signataro tėviškė su pastatais. Aš galbūt jau nesulauksiu to momento, bet viliuosi, kad jaunimas šią idėją ateityje galėtų įgyvendinti“, – kalbėjo visuomenininkas Gintautas Žulys, trumpai priminęs S. Banaičio biografiją. Šakietis Gintautas Lenkas išsakė norą jau šiais metais S. Banaičio tėviškėje pasodinti ąžuolyną. Žygeiviai sustoję ir skanduodami „Mes mylime Lietuvą“ sudarė skaičių 100 ir į dangų paleido 100 Lietuvos vėliavos spalvų balionų. Renginio pabaigoje visi pasivaišino.

Kronika

Po istorines vietas ir signatarų keliais

Grupė žygio dalyvių Petrašiūnų kapinėse prie Kovo 11-osios skto signataro Algirdo Patacko kapo

Kovo 3 dieną Kaune vyko šeštasis Kovo 11-osios pėsčiųjų žygis „Lietuvai – jaunąsias jėgas!“, skirtas paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, laisvės kovų dalyvio generolo Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo, Sąjūdžio bei Lietuvos skautų judėjimo metus. Kauno pilies kiemelyje žygio dalyvius sveikino Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas, Kovo 11-osios Akto signataras Audrius Butkevičius, Kauno miesto savivaldybės Gričiupio seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienė bei Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Vytauto Didžiojo II rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius. Žygeivius į startą palydėjo politinis kalinys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, ats. vrš. Romas Žemaitis. Pėsčiųjų žygio dalyviai galėjo rinktis 14 km arba 30 km maršrutus.

Šeštojo Kovo 11-osios pėsčiųjų žygio „Lietuvai – jaunąsias jėgas!“ dalyviai, pasirinkę 14 km maršrutą, turėjo aplankyti 40 istorinių objektų Centro, Žaliakalnio ir Gričiupio seniūnijose. 30 km maršrutas buvo pažymėtas Centro, Žaliakalnio, Dainavos, Gričiupio, Petrašiūnų, Panemunės bei Aleksoto seniūnijų žemėlapiuose, kuriose nurodytos 34 lankytinos vietos. Kauno tvirtovės VI forte, žygeivius sutiko VI forto visuomeninė įgula bei Kauno tvirtovės parko direktorius prof. Valdas Rakutis. Jis pravedė trumpą ekskursiją. Lietuvos sporto muziejuje ats. vrš. R. Žemaitis žygeiviams įteikė žygio diplomus ir ženklus. Čia juos pasveikino Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos garbės pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė bei Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas.

Žaizdos

Pagerbė krašto savanorius

Scholastika Kavaliauskienė

Prie savanorio Vyties Kryžiaus kavalieriaus Volfo Kagano paminklo

1918 metais Lietuvai paskelbus valstybės Nepriklausomybę buvo reikalinga ir šalies gynyba. Lietuvos vyriausybė paskelbė ir pradėjo kurti savanorių karių kariuomenę. 1919 metais ją sudarė apie 25000 karių.

Kariams savanoriams buvo prižadėta skirti žemės. Vyko didžioji žemės ūkio reforma, kuriai vadovavo žemės ūkio ministras prelatas Mykolas Krupavičius. Buvo dalinama dvarų žemė. Ją vyriausybė skyrė savanoriams.

Balbieriškio seniūnijos Vaivos kaimas susikūrė, savanoriams išdalinus Liudvikavo dvaro žemes. Buvo dalinamos ir kitų Balbieriškio dvaro palivarkų žemės, todėl tame krašte tuo laiku gyveno nemažai savanorių šeimų.

Vasario 19 dieną Balbieriškio seniūnijos kaimų bendruomenės „Vidupis“ pirmininko Alfonso Vitkausko iniciatyva paminėti ir pagerbti bendruomenės kaimuose gyvenę savanoriai. Tokių žmonių sąrašas netrumpas: Aleksas Abramavičius (gimė Žiūronių k.); Jonas Bosikas (gyveno Ąžuolų k.); Pijus Galinauskas (gyveno Vaivos k.); Stasys Krutulis (gimė Mackių k.); Adomas Parulis (gimė Rudžiakampių k.); Stasys Paulauskas (gyveno Ąžuolų k.); Petras Samuolis (gyveno Vaivos k.); Juozas Stiklakis (gyveno Vaivos k.); Antanas Strolys (gyveno Vaivos k.); Kostas Zigmantas (gyveno Vaivos k.) – Vyties Kryžiaus kavalierius; Jonas Mekionis (gyveno Vaivos k.) – Vyties Kryžiaus kavalierius.

Žaizdos

Žygis partizanams pagerbti

Grupės Baisogalos bendruomenės narių startas prie Laisvės paminklo

Pasitikdami Lietuvos valstybės šimtmetį, Baisogalos bendruomenės nariai organizavo pėsčiųjų žygį į Užpelkių mišką. Jame dalyvavo ir Baisogalos 608-osios kuopos jaunieji šauliai Greta Gaučaitė, Nedas Goerkis, Viktorija Civikaitė, Kotryna Antonovaitė, pasiryžę įveikti ilgą 10 kilometrų trasą  ir pagerbti iš pokario kovų negrįžusių partizanų atminimą.

Žygis prasidėjo Baisogaloje, prie Laisvės paminklo, ir tęsėsi vingiuotais keliais iki partizanų žūties vietos Užpelkių miške. Ten 1949 m. rugpjūčio 13 d. vykusiose nelygiose kautynėse žuvo Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos vadas Petras Bartkus-Žadgaila, LLKS deklaracijos signataras Bronius Liesis-Naktis, partizanų štabo viršininkas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir du eiliniai partizanai, žinomi tik slapyvardžiais – Girėnas ir Aitvaras. Žygį vainikavo gyvoji istorijos pamoka, kurią prie miške pastatyto paminklo vedė buvęs Baisogalos gimnazijos direktorius, istorijos mokytojas A. Jasiūnas. Pamokos metu klausėmės mokytojo pasakojimo apie patriotišką Lietuvos ginkluotos rezistencijos Prisikėlimo apygardos partizanų pasipriešinimą, pastangas ir ryžtą išlikti nelygioje kovoje. Pamoką užbaigėme tylos minute, pagerbdami čia žuvusiųjų atminimą ir susikibę už rankų kartu dainuodami dainą „Žemėj Lietuvos – ąžuolai žaliuos“.