Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Šventėme šv. Kazimierą, viso pasaulio lietuvių maldos dieną

Kėdainių krašto literatų sambūrio meninė programa

Kėdainiai. Su malda ir giesme apėjome Kristaus Kryžiaus kelio stotis. Gavėnia – sustojimas prie kiekvienos Kristaus Kryžiaus stotelės, apmąstymas, atsiprašymas – ėjimas šalia Kristaus, kaip tai darė Švč. Mergelė Marija, kiekvieno tvirtumo išbandymas sekant Kristų. Tą sekmadienį sutapo dvi gražios šventės. Nepaisydami šalčio Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios parapijiečiai rinkosi į Šv. Kazimiero, Lietuvos ir jaunimo globėjo, iškilmę ir į maldos dieną už pabirusius pasaulyje lietuvių tautos vaikus. Klebonas kun. Artūras Stanevičius aukodamas šv. Mišias už visus lietuvius kalbėjo: „Tai yra kvietimas dėkoti Dievui, kad esame, ir vienytis maldoje prisimenant visus Lietuvos žemės vaikus išeivijoje ir Tėvynėje“.

Po šv. Mišių muzikavo bardas Arnas Jasiūnas ir moksleivė Oksana Morozovaitė. Ji atliko muzikinius kūrinėlius kanklėmis. Visus šildė Arno Jasiūno dainos pritariant gitara tarsi primindamos Lietuvos žemės vaikams drauge su paukščiais sugrįžti į savo Tėvynę:

Lai krykštauja toli nuo mūs,
Užmiršę darganas ir lietų!
Išskridę paukščiai iš namų
Sugrįš pavasarį saulėtą.

Kėdainių krašto literatų sambūrio literatai skaitė eiles, skirtas pasaulyje pabirusiems broliams ir sesėms lietuviams, beje, ir šeimos nariams, kurie gyvena, dirba ar mokosi svečiose šalyse. Be savo sukurtų eilių, jie skaitė Jono Aisčio ir Bernardo Brazdžionio eiles. Savo kūrinius skaitė Renata Šimanauskienė, Elvyra Kisielienė, Irena Paplauskienė, Vilija Racevičienė, Rozalija Racevičiūtė. Marijos legiono maldininkė Jolanta Blankienė savo sukurtą maldą skyrė gyvenantiems toli nuo Lietuvos. Vietoje eilėraščio aš pati pasirinkau skaityti prieš kelerius metus užrašytą savo dienoraščio ištrauką:

Trečiadienis. Tikybos pamoka pirmoji. Stovėjau ir laukiau, kada vaikai aprims, išsiims sąsiuvinius, vadovėlius, rašymo priemones ir pradėsime pamoką. Į klasę įėjo pavėlavęs Dainius. Nuvilnijo šurmulys. Judrus berniukas šį kartą buvo kitoks. Jis nenusirengė striukės tik iš jos kišenėlės išsiėmė maišelį ir pradėjo į jį krautis, kas buvo ant jo suolo: piešimo albumėlį, spalvotus pieštukus, kitas smulkmenas. Nieko nesuprasdama žiūrėjau į jį nustebusi. Vika, pažvelgusi į mane, pasakė: „Dainius išvažiuoja į Airiją, visam“. Susirinkęs daiktus berniukas neskubėjo išeiti iš klasės. „Dainiau, gal norėtum drauge sukalbėti maldą?“ – paklausiau. Berniukas linktelėjo galvą ir sudėjo rankas maldai.

Kalbėjome „Tikiu“, po to dar „Angelo Sargo“ maldelę. Matydama mano ir bendraklasių jaudulį Vika giliai atsiduso. ,,O aš jau vakar prisiverkiau...“ – tylai ištarė. Pasirodo, Dainius jau vakar buvo užsukęs į savo klasę. ,,Maldas, vaikai, paskirkime už tuos vaikus, kurie toli nuo Lietuvos, už laimingą Dainiaus kelionę ir už save“, – paprašiau. „Man labai gaila...“– norėjau dar kažką sakyti, užsimerkiau, kad nepravirkčiau. Dainius ištiesdamas ranką be žodžių atsisveikino su kiekvienu klasės draugu. Tokios tylos klasėje dar negirdėjau. Berniukas atsisveikinęs lyg kažko lūkuriavo.

„Dainiau, ar atsisveikinsi su manimi?“ – paklausiau berniuko, matydama, kad jis nedrįsta.

Dainius priėjo ir ištiesė man ranką. Priglaudžiau jį prie širdies linkėdama geriausios kelionės. Ir kalbėjau jam: „Nepamiršk mūsų ir to, ko tavęs mokiau, apie ką mes kalbėdavome tikybos pamokose. Tu jau moki būti stiprus ir žinai, į ką gali remtis sunkią valandą“. Supratau, kad Dainius užsuko ne šiaip sau į tikybos pamoką, berniukui reikėjo klasės palaiminimo kelionei, tos įprastos visų mūsų bendros trečiadienio rytmečio maldos, kaip gurkšnio vandens prieš kelionę. Trečiokai laukė pavasario, Pirmosios Komunijos dienos. Jai ruošėsi ir Dainius.

Skaičiusieji, grojusieji ir dainavusieji buvo apdovanoti originaliomis klebono Artūro Stanevičiaus dovanėlėmis. Visi gavo dėžutes su Šv. Jurgio bažnyčios logotipu, jose, be saldumynų, buvo įdėtas pakelis sėklų. Dovana priminė, kad jau švenčiame pavasarį. Gilesnė dovanos prasmė – tikėjimo grūdo sėjimas, kiekvieno tikinčiojo apaštalavimo misija.

Puiki klebono mintis, kad į dėžutes galėsime sudėti gerus Gavėnios darbus, maldas ir maldynus. Daug džiugių kalbų buvo ir prie agapės stalo.

Oksana grįžusi į namus pradėjo nuo gerų darbų. Ji išvirė tėveliams arbatos ir pabėrusi saldumynų pasidžiaugė, kad pavasarį iš gautų sėklų galės užsiauginti puikuolių astrų.

Genė Sereikienė

Genovaitės Matusevičienės nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“