Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Atgailos piligrimystė

Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Tėvo Pijaus gyvenimo ir veiklos vietose

Mindaugas Buika

Šventąjį Tėvą, atvykusį į San Džiovani Rotondą, sveikina maldininkai

Tėvo Pijaus stigmos ir Kristaus kančia

Šiandien, Didįjį penktadienį, kai minime Kristaus kančią ir mirtį ant kryžiaus, tinkama apžvelgti popiežiaus Pranciškaus piligrimystę į vieno garsiausių XX amžiaus Italijos šventųjų, Išganytojo stigmas turėjusio Tėvo Pijaus (Padre Pio) OFM Cap (1897–1968) gyvenimo ir darbų vietas šalies pietinėse Benevento ir Manfredonijos arkivyskupijose. Šventasis Tėvas, matyt, tokia maldos ir atgailos kelione norėdamas paminėti 5-ąsias savo pontifikato metines, kovo 17 dieną atliko pirmąjį šių metų vizitą Italijos teritorijoje, aplankydamas Tėvo Pijaus (pasaulietinis vardas – Frančeskas Fordžionė (Francesco Forgione)) gimtąjį Pietrelčinos miestelį Kampanijos regione ir San Džiovanio Rotondo vietovę prie Adrijos jūros. Čia kapucinų vienuolyne garsusis nuodėmklausys, mistikas ir dvasinis vadovas praleido didžiąją gyvenimo dalį, čia saugomos jo relikvijos. Šiemet, rugsėjį, minimos dvi svarbios sukaktys, susijusios su Tėvo Pijaus gyvenimu ir liudijimu: prieš šimtą metų, 1918 metų rugsėjo 20 dieną, Pietrelčinoje medituojant po šv. Mišių jo kūne atsivėrė stigmos – nukryžiuotojo Kristaus kančios žaizdos, išlikusios visą likusį gyvenimą. O prieš 50 metų, 1968 metų rugsėjo 23 dieną, jis mirė. Beje, rugsėjo 23-iąją, kai bus minimos Tėvo Pijaus mirties metinės, Popiežius lankysis Lietuvoje ir aukos šv. Mišias Kaune, matyt, primindamas Kristaus kančios liudijimą dramatiškoje lietuviškosios krikščionybės patirtyje. 1983 metais oficialiai pradėtas spartus ir sėkmingas Tėvo Pijaus kanonizacijos bylos tyrimas: 1999-aisiais popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė palaimintuoju, o 2002 metais – Bažnyčios šventuoju.

Velykų viltis

Kun. Vytenis Vaškelis

Kristaus prisikėlimui iš numirusių nėra lygių. Nors Jo prikeltasis iš numirusių Lozorius yra nuostabus dieviškos meilės vaisius, bet Jėzaus prisikėlimas iš numirusių pranoksta visus svarbiausius žmonijos istorijos įvykius, nes niekas negali prilygti įvykdytam Atpirkimui. Jei nebūtų Kristaus prisikėlimo, iki šiol nežinotume, kokia yra svarbiausia kiekvieno žmogaus buvimo prasmė ir pašaukimo tikslas. Tik Dievo Sūnus mums suteikia gyvenimą po mirties, nes, kas Jį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 36) ir, nors numirtų, bus gyvas (Jn 11, 25). Taigi be Prisikėlusiojo Lozoriaus prikėlimas ir visi kiti pasaulyje įvykę stebuklai būtų niekiniai.

Popiežius Pranciškus Apaštališkajame paraginime „Evangelijos džiaugsmas“ įžvalgiai primena: „Jo prisikėlimas nėra praeities dalykas, bet turi pasaulį persunkusios gyvybinės jėgos. Kur visa atrodo jau mirę, vėl ima rodytis prisikėlimo daigai. Tai – neprilygstama jėga“. Prisikėlimo daigai – mumyse veikianti malonė, nuolat mus mokanti viską vertinti tikėjimo požiūriu. Tikėti į Gimusįjį yra lengviau nei į Prisikėlusįjį, nes gyvos Jo gimimo iliustracijos esame mes patys, kadaise kaip ir Jis pirmu nesąmoningu riksmu pasveikinę šį pasaulį... O tikėti į prisikėlusį iš numirusių Jėzų – priimti viską, ką Jis dėl mūsų padarė. Kai dažnai medituodami skaitome Šventąjį Raštą, mumyse tolydžio auga įsitikinimas, kad net tada, kai mums neišvengiamai teks patirti išmėginimus, viskas įvyks Dievui leidžiant bei Jam veikiant... Jis net visus mūsų galvos plaukus suskaičiuoja, nes mes Jam rūpime nepalyginti labiau nei pajėgiame įsivaizduoti... (plg. Mt 10, 30–31).

Piligrimystė po Meksiką

Dineta Babarskienė

Kun. Tadeus Vallian Meksikoje

Jau vėlų, žvarbų vakarą vargu ar galima buvo tikėtis sulaukti norinčių išgirsti pasakojimą apie piligriminę kelionę. Tačiau susirinkusiųjų gausa privertė nustebti. Pasirodo, Lazdijų Šv. Onos parapijoje dirbantis Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas kun. Tadeus Vallian itin mylimas parapijiečių, o sugrįžęs iš tolimosios Meksikos sutiktas su gėlėmis ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos Lazdijų skyriaus narių parvežta padėka jam. Toks šiltas sutikimas maloniai nuteikė ir patį kunigą. „Meldžiausi už jus į stebuklingąją Gvadelupės Mergelę“, – susirinkusiems sakė kunigas, švytintis, kupinas įspūdžių ir tarsi pakylėtas. Toks sugrįžo mylimas kunigas namo pas tikinčiuosius iš piligriminės kelionės po Meksiką. „Dar prieš išvykdamas į Gvadelupę visiems sakiau, kad į šią kelionę mane pakvietė Marija. Visą kelionę ji motiniškai globojo“, – sakė kunigas Tadeus tik patvirtindamas, kad jį visą gyvenimą lydi Švč. Mergelė Marija. Gvadelupė – itin svarbi vieta. Popiežius Jonas Paulius II Gvadelupėje lankėsi net keturis kartus, dabartinis popiežius Pranciškus ten irgi jau pabuvojo.

Žiežmariškiai giedojo Airijoje

Žiežmarių Šv. Jokūbo parapijos chorui ne naujiena savo giesmėmis džiuginti kitų parapijų tikinčiuosius. Kiekvienais metais giedame didžiuosiuose Žolinės atlaiduose Pivašiūnuose, mus kvietė Birštono, Paparčių bažnyčių kunigai. Teko giedoti ir Vilniuje, Šv. Teresės, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiose, Aušros Vartų koplyčioje. Bet vienas praėjusių metų lapkričio savaitgalis mūsų kolektyvui buvo išskirtinis. Penktadienio popietę, susirinkę Kauno oro uoste, išvykome į Airiją. Jaudinomės. Jautėme atsakomybę – juk atstovausime ne tik savo parapijai, bet ir Lietuvai.

O prasidėjo viskas nuo mūsų kolektyvo narės Onos Petkuvienės ir jos dukros Rasos Kuprienės, gyvenančios Airijoje ir vadovaujančios Kilio miesto Šv. Brigitos bažnyčios chorui. Moterims ir kilo idėja: o kas, jei susitiktume? Ilgai nedvejoję, ėmėme ruoštis kelionei. Ir štai mes jau Dublino oro uoste. Čia mūsų laukė visas Kilio parapijiečių būrys. Vos susipažinus, įtampa atslūgo, nes pavergė tų žmonių paprastumas ir nuoširdumas. Vakarą pas Rasą praleidome prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo. Susipažinome su numatyta savaitgalio dienotvarke ir išsiskirstėme pas naujuosius bičiulius airius į jų namus ilsėtis – kas Naso, kas Kilio miestuose.

Šv. Agotos šventė

Varnių klebonas kan. Domas Gatautas šventina šv. Agotos duoną

Iniciatyvos minėti Duonos dieną ėmėsi senolių bendruomenė. Jau antri metai ji sukviečia draugus, pažįstamus į popietę, skirtą Šv. Agotos dienai paminėti. Skamba eilių posmai, dainos, vyksta žaidimai, menamos mįslės, dalijamasi savo kepta duonele ir čia pat ji parapijos klebono pašventinama. Šiemet buvau paprašyta parengti trumpą pranešimą apie šv. Agotos duoną. Kas ji, šv. Agotos duona, kad jos taip reikia visiems?

Duona – maistas kūnui, pakylėtas iki sakralumo – yra neatsiejamas kasdienybės atributas, neatskiriamas nuo civilizacijos istorijos ir pažangos. Sakoma, kad Dievas ir mirtingo žmogaus rankos sukūrė šį šedevrą, teikiantį gyvybę ir džiaugsmą. Katalikiškas pasaulis vasario 5-ąją mini Šv. Agotos liturginę šventę, o Lietuvoje minima dar ir Duonos diena.

Svarbus susitikimas

Gargždų dekanato kunigai ir tikybos mokytojai katechetai su vyskupu Kęstučiu Kėvalu ir svečiais iš Telšių Gargždų bažnyčioje

Kovo 7 dieną Gargžduose lankėsi Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas. Jį lydėjo vyskupijos kurijos kancleris, kun. rel. m. mgr. Haroldas Šneideraitis, vyskupijos katechetinio centro vadovas, mons. kan. eduk. m. lic. Rimantas Gudlinkis. Parapijos patalpose svečių laukė dekanato kunigai, tikybos mokytojai katechetai.

„Mūsų susitikimo tikslas – pabendrauti, susipažinti, sužinoti problemas, rūpesčiai, pasvarstymai apie katechezę“, – kalbėjo vyskupas. Ruošiant vaikus, jaunimą sakramentams, ypač svarbu ugdyti gebėjimą žinias pritaikyti praktiškai, praturtinti išgyvenimus liturgijoje, pajusti tikėjimo džiaugsmą. Yra pasiūlyta sutvirtinamiesiems organizuoti savaitgalius, siekiant bendrystės, maldos, sugebėjimų įgytas žinias taikyti gyvenime. Suaugusiųjų švietimo programos tikslas – padėti tėvams, kurie ruošia vaikus šeimoje sakramentams. Pageidautina, kad tėvai patys gilintų savo žinias ir šeimoje aktyviau ruoštų vaikus sakramentams, dalyvautų sekmadienio Mišiose. Tai jau yra privaloma kai kuriose parapijose.

Širdy buvo džiugesys

Prisikėlimo parapijos jaunos šeimos Karo muziejaus sodelyje

Šiemet labai laukėme Vasario 16-osios šventės. Juk Lietuvos Nepriklausomybei – 100 metų!

Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika – visos tautos šventovė, Laisvės simbolis. Vasario 16-ąją iškilmingas šv. Mišias aukojo arkivyskupas Lionginas Virbalas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir kunigai. Šioje Kristaus padėkos Dievui aukoje dalyvavo daugybė tikinčiųjų, įvairios organizacijos, studentija ir moksleivija. Į Baziliką atėjo jaunos Prisikėlimo parapijos šeimos, papuošusios savo vaikučius specialiai šiai šventei pasiūtomis trispalvėmis kepuraitėmis ir šalikais. Rankose vaikučiai laikė po didžiulę tautinių spalvų tulpę. Jas, padedant dailininkei Jovitai Aukštikalnytei, jie pasigamino patys kartu su savo mamytėmis. Mūsų vyresnieji vaikai su pasididžiavimu aukštai iškėlė ant trijų tautinių spalvų audinių užrašytus „Tautiškos giesmės“ žodžius, norėdami priminti, kokie svarbūs jie yra mūsų tautos gyvenime:

Džiaugsmingas Lietuvos valstybės gimtadienis

Kristaus Prisikėlimo parapijos jaunų šeimų bendruomenė Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje švenčia valstybės jubiliejų

Brangaus žmogaus ar mano pačios gimtadienis yra smagi ir džiaugsminga šventė. Šį kartą patyriau, jog valstybės gimtadienis irgi yra labai konkreti, suvokiama ir džiaugsminga šventė, kuri po Trispalve sutelkia visus Lietuvos piliečius pasaulyje.

Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos jaunų šeimų bendruomenė Lietuvos gimtadieniui pasiruošė atsakingai. S. Ramutės Budvytytės iniciatyva ir pagalba tėveliai šiai iškilmingai šventei papuošė savo vaikus siūtomis trispalvėmis kepurėlėmis, o patys tėveliai užsirišo trispalvius šalikus. Dailininkės Jovitos Aukštikalnytės padedami, vaikai „užsiaugino“ ryškias tulpes, kuriomis jie papuošė Baziliką iškilmingoms šv. Mišioms už Lietuvos nepriklausomybės 100 metų jubiliejų ir visą tautą. Jautėmės pakiliai, buvome pasipuošę ir džiugūs, susikaupę ir ypatingi savo valstybės gimtadienio dalyviai.

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Bažnyčią su seniūnija sujungė Trispalvė

Nuo bažnyčios varpinės iki seniūnijos pastato išskleista 30 metrų ilgio valstybės vėliava Kan. Deimanto BROGIO nuotrauka

ŠUNSKAI. Vasario 16-ąją vykęs valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas minėjimas „Brangiausios spalvos trys“ prasidėjo šv. Mišiomis tautiniais simboliais išpuoštoje Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje. Jas aukojo net keturi kunigai: parapijos klebonas kanauninkas Deimantas Brogys, iš Šunskų kilęs kanauninkas, profesorius, teologijos mokslų daktaras Kęstutis Žemaitis ir svečiai – Keturvalakių (Vilkaviškio r.) Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas kun. Arvydas Jakušovas bei Bartninkų (Vilkaviškio r.) parapijos klebonas kun. Alvydas Dvareckas. Giedojo Virginijos Junevičienės vadovaujamas „Suvalkijos“ choras ir solistai. Homilijoje įžvalgomis apie laisvę, meilę artimui, tėvynei ir gimtajai parapijai dalinosi kan. prot. dr. K. Žemaitis. Po šv. Mišių susirinkusieji drauge su gitarą į rankas paėmusiu Šunskų seniūnu Rimantu Lekecku bažnyčioje atliko Lietuvai skirtą dainą, o vėliau nešini dovanų gautomis mažomis trispalvėmis susibūrė šventoriuje. Nuo bažnyčios varpinės iki seniūnijos pastato buvo išskleista 30 metrų ilgio ir 4,3 metro pločio valstybės vėliava, o iš bažnyčios varpinės po visą miestelį pasklido varpais atliekama „Tautiška giesmė“ – Lietuvos valstybės himnas.

Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Gavėnios rekolekcijos su seminaristais

Šv. Mišias Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukoja kun. Valentinas Šiuša

BIRŽAI. Gavėnia – susitaikymo laikas. Jei įskaudinome kitą žmogų, Dievą ar patys sau jaučiamės kalti, tai – pats tinkamiausias metas ieškoti ir surasti sielos ramybę. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko Gavėnios rekolekcijos. Šiemet jose dalyvavo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos propedeutinio kurso studentai su savo vadovais. Klierikai iškilmingai asistavo šv. Mišiose, kurso vadovas kun. Valentinas Šiuša talkino Biržų kunigams klausydamas išpažinčių, aukodamas šv. Mišias ir sakydamas pamokslus. Seminaristų ugdytojas diakonas Gabrielius Satkauskas bendravo su Pirmajai Šventajai Komunijai besiruošiančiais vaikais, įtraukė juos į diskusiją. Pokalbis vyko aiškinantis šv. Mišiose girdėtą Evangeliją. Diakonas Gabrielius klausė vaikų, ar jie norėtų sutikti Jėzų, kas yra Jėzus, ką Jis darė... Vaikai teigė norintys bendrauti su Jėzumi, įvardijo, kad Jėzus darė stebuklus. Diakonas vaizdžiai ir įtikinamai Jėzaus gyvenimą lygino su mūsų laikų situacijomis. Kaip neregiui ar negirdinčiam žmogui reikia tam tikros pagalbos, taip kelyje į dangų, susitikimui su Jėzumi reikalingas tikėjimas. Kita priemonė patirti Jėzaus artumą – Šventasis Raštas. Jei gyvenime naudosimės šiais dalykais, turime viltį į šviesos karalystę.

Šiaulių vyskupijoje

Kelmės dekanate

Pagerbti mirusieji kunigai...

Grupė parapijiečių ir klebonas kun. Rimantas Žaromskis (kairėje) prie paminklo kunigui ir poetui Ričardui Mikutavičiui

Tytuvėnai. Belaukiant Kristaus Prisikėlimo šventės vienuolės, Maldos į Dievo Gailestingumą grupės vadovės Rozalijos Rimkutės iniciatyva Tytuvėnų klebonas kun. Rimantas Žaromskis ir susirinkusieji Šv. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčioje šv. Mišiomis pagerbė šioje bažnyčioje dirbusius ir Amžinybėn iškeliavusius kunigus: Pranciškų Bastį (1915 10 02–1939 06 03–1984 07 02), Ričardą Mikutavičių (1935 02 26–1958 03 23–1998 07 01), Vytautą Laboną (1930 09 29–1957 04 17–2000 05 17), Antaną Jokubauską (1929 09 01–1954 09 12–2012 12 17), Vytautą Butkų (1934 01 01–1958 03 23–2016 12 20).

Praėjo 20 metų nuo kun. R. Mikutavičiaus, klebonavusio Tytuvėnuose trylika metų, žūties. Jau seniai aikštėje prieš bažnyčią stovi paminklas „kad Lietuva neišsivaikščiotų“, skirtas šiam kunigui ir poetui atminti. Po šv. Mišių galėjome susirinkti prie šiam kunigui skirto paminklo, uždegti žvakes ir padėti gėlių. Maldos į Dievo Gailestingumą grupės nariai Antanina Gvozdienė, Stasė Česnauskienė, Pranas Valčiukas, Justina Viržintienė giedojo kunigo Ričardo Mikutavičiaus sukurtas giesmes, skaitė bei deklamavo eilėraščius iš jo knygos „Poterių upė“.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Buvusio vikaro, o dabar vyskupo Dariaus Trijonio viešnagė

Vyskupas Darius Trijonis (centre), su Gargždų klebonu dekanu kanauninku Jonu Paulausku (vyskupo dešinėje), kun. Stasiu Toleikiu (kairėje), kunigais, patarnautojais. Pirmoje eilėje kairėje – vyskupo mama Teresė Trijonienė, vicemerė Rūta Cirtautaitė, Tarybos narės Regina Kernagienė, Biruta Alšauskienė, Andželika Šakinienė

GARGŽDAI. Kunigas, o dabar vyskupas, teol. dr. Darius Trijonis Šv. arkangelo Mykolo parapijoje dirbo trumpai, nuo 2007 metų. Vėliau, nuo 2008 iki 2012 metų jis buvo Plikių Šv. Šeimos parapijos klebonas, rūpinosi naujos Slengių bažnyčios statybos pradžia. 2017 m. gruodžio 16 d. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupijos augziliaru, arkivyskupo Gintaro Grušo pagalbininku.

Sekmadienį, kovo 18 dieną, į 10 val. šv. Mišias gausiai rinkosi vyresnieji parapijiečiai, jaunimas, moksleiviai, nes buvo paskelbta, kad atvyksta visų lauktas jau dabar vyskupas D. Trijonis. Nors ir neilgai jis dirbo Gargždų parapijoje, bet savo nuoširdumu, paprastumu, įtaigiu paprastu žodžiu paliko įspūdį visiems jį per tą laiką susitikusiems, girdėjusiems, bendravusiems. Šv. Mišias vyskupas Darius koncelebravo kartu su kurso draugu Gargždų parapijos vikaru kun. Stasiu Toleiku.

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Šventėme šv. Kazimierą, viso pasaulio lietuvių maldos dieną

Kėdainių krašto literatų sambūrio meninė programa

Kėdainiai. Su malda ir giesme apėjome Kristaus Kryžiaus kelio stotis. Gavėnia – sustojimas prie kiekvienos Kristaus Kryžiaus stotelės, apmąstymas, atsiprašymas – ėjimas šalia Kristaus, kaip tai darė Švč. Mergelė Marija, kiekvieno tvirtumo išbandymas sekant Kristų. Tą sekmadienį sutapo dvi gražios šventės. Nepaisydami šalčio Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios parapijiečiai rinkosi į Šv. Kazimiero, Lietuvos ir jaunimo globėjo, iškilmę ir į maldos dieną už pabirusius pasaulyje lietuvių tautos vaikus. Klebonas kun. Artūras Stanevičius aukodamas šv. Mišias už visus lietuvius kalbėjo: „Tai yra kvietimas dėkoti Dievui, kad esame, ir vienytis maldoje prisimenant visus Lietuvos žemės vaikus išeivijoje ir Tėvynėje“.

Po šv. Mišių muzikavo bardas Arnas Jasiūnas ir moksleivė Oksana Morozovaitė. Ji atliko muzikinius kūrinėlius kanklėmis. Visus šildė Arno Jasiūno dainos pritariant gitara tarsi primindamos Lietuvos žemės vaikams drauge su paukščiais sugrįžti į savo Tėvynę: