|
Ataskaitos dėl ataskaitų...
Linas Šalna
Žmogus per savo gyvenimą susiduria su daugybe įvairiausių
grėsmių. Jas galima skirstyti pagal aprėptį: grėsmės individui (fizinės,
psichologinės, konfliktinės, šeimoje ar visuomenėje, finansinės,
gyvybinės ir kt.), socialinei grupei, tautai, valstybei. Valstybės
saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas
(AOTD), ištisus metus daug triūsę ir įvertinę, šią savaitę viešai
visuomenei pristatė grėsmes nacionaliniam saugumui, valstybei, nors
ir minėtos kitos grėsmės palieka sunkias pasekmes, ir ne visas jas
atmesti reikėtų. Nedaug ką galėtų stebinti, kad savo ataskaitoje
VSD ir AOTD įvardija Rusiją, kaip pagrindinį prieš Lietuvą nukreiptų
žvalgybinių, kibernetinių, informacinių ir kitokių operacijų šaltinį,
grėsmes iš Rusijos pusės mes patyrėme savo istoriniame kelyje.
Ir dabar Rusija nėra atsitolinusi nuo mūsų bent už dviejų tūkstančių
kilometrų, kad galėtume jaustis saugiai kaip Danija, Ispanija ar
Portugalija ir filosofuoti, jog neverta Rusijos baidytis ar bijoti
rusiškos meškos. Tad ne be pagrindo spėjama, kad meilaus Rusijos
dėmesio Lietuva gali sulaukti ir 2019 metais, kai vyks prezidento
ir kitokie rinkimai. Turbūt reikėtų stebėtis, jei Rusijos programišiai,
aktyviai siekiantys paveikti rinkimų rezultatus daugumoje šalių,
paliktų mus ramybėje ir abejingai stebėtų, ką čia toji liliputinė
šalis, tarsi įkyrus uodas vis dūzgianti didžiajai kaimynei aplink
ausis, rinktų sau valdovą: Mes, kaip imperinė tauta, jau ketvirtą
kartą paprašę ir Putinui maloningai sutikus valdyti, privalome parinkti
liliputams bent du jiems (aišku, labiau mums) tinkančius kandidatus,
ir tada jie tikrai išsirinks visokeriopai mums tinkamą. Tikrai
niekas neabejoja, kad Rusija informacinėmis bei kibernetinėmis atakomis,
įprastomis ir naujomis propagandinėmis operacijomis sieks paveikti
Lietuvą, supriešinti visuomenę, mažinti jos pasitikėjimą valdžios
institucijomis, kiršinti visuomenę tada ji ir pasieks tą tinkamą
rezultatą. Pajėgumų Rusija tam tikrai nestokoja. Rusijos žvalgybininkai
ir propagandistai gerai žino Lietuvos politinę situaciją, seka tiek
bendras, tiek ir atskirų žmonių nuotaikas. Ir jeigu jiems tenka
nusivilti ne itin sėkminga, kaip sakoma VSD ir AOTD ataskaitoje,
Kremliaus politiką remiančių organizacijų ir judėjimų veikla, tai
dar nereiškia, jog tų provokacijų ir intrigų arsenalas Rusijai yra
išsekęs. Juk dabar atsiradusi svarbi nauja kiršinimo erdvė išlaidų
Lietuvos gynybai klausimas, kuris tam tikrose socialinėse grupėse,
o ypač prieš rinkimus, tampa viena aštriausių diskusijų. Šioje srityje
pasipila žinovų gausybė, ir apie per dideles išlaidas gynybai
pradeda aiškinti kas netingi nuo vos galą su galu suduriančio
taksisto iki garbių politikų. O jeigu koks nors Maskvos teatras
ar okupuoto Luhansko koncertinė salė maloniai priima dirbti iš Lietuvos
atklydusį režisierių ar aktorių, tai sėkmė užkariaujant protus garantuota.
Skandalingi, Rusiją aukštinantys, o Lietuvą menkinantys vieno ar
kito garsaus Lietuvos atlikėjo, režisieriaus, autoriaus ar kito
menininko pasisakymai, tampa sėkminga Rusijos spec. tarnybų operacijų
dalimi net patiems menininkams to nė nenutuokiant. Tai irgi patvirtina
VSD ir AOTD ataskaita. O kur dar pinigus į kišenes iš naudingų
santykių su Rusija sau bežeriantys verslininkai? Apie juos irgi
kalba VSD ir AOTD ataskaita.
Atsižvelgdama į paskelbtų grėsmių nacionaliniam saugumui pobūdį, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė siūlo Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui sukviesti politinių partijų vadovus ir kartu su Vyriausybe parengti aiškų veiksmų planą, kuriame būtų numatyta, kaip bus kovojama vidaus politikoje su grėsmėmis, apie kurias ir perspėjama bendroje VSD ir AOTD grėsmių analizėje. Parlamentarė, išklausiusi neviešas šių tarnybų ataskaitas NSGK posėdžiuose ir susipažinusi su viešai paskelbta grėsmių vertinimo ataskaita, teigia, kad net keturis kartus šių metų analizėje yra paminėti būsimi prezidento rinkimai Lietuvoje. R. Juknevičienė įsitikinusi, kad žvalgyboms perspėjus apie grėsmes, dabar turi pradėti veikti sprendimų priėmėjai, politikai: jei Rusija išlieka didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui, tai dar didesni grėsmių iššūkiai yra mūsų vidaus politikoje. Pasak R. Juknevičienės, vienas iš pagrindinių Kremliaus įrankių pinigų srautai, kurie galėtų daryti įtaką politinei sistemai bei rinkimams. Teigiamai vertindama, kad VSD analizėje nebeliko paminėtų visokių marginalų, kurie yra tik Kremliaus dūmų uždanga, siekiant pridengti tikruosius veikėjus, parlamentarė turi pasiūlymą: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis turi nedelsdami visiškai atsisakyti savo verslų Rusijoje. Tai nesuderinama su valstybės politikų statusu ir ta analize, kurią ir viešai, ir neviešai pateikia Lietuvos žvalgybos. Visiškai (atsisakyti verslo Rusijoje), reiškia ne vaikams ir artimiesiems (perduoti). Seimo narė, matyt, turi duomenų, kad pinigų srautus valdantys verslininkai turi būti atriboti ir nuo tų didelių pinigų, ir nuo Rusijos, su kuria jie palaiko naudingus ryšius.
Per visą nepriklausomybės laikotarpį Rusija turi savo agentūrą, išlikusią iš sovietinių laikų. Nors VSD tik dabar atskleidė didelę paslaptį, jog Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudodamas Rusijos archyvuose saugomą informaciją, bet tai yra seniai visiems žinoma vieša paslaptis. VSD ir AOTD ataskaitoje primenama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, vis dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Ataskaitoje tarsi su apgailestavimu rašoma: Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius slaptuosius Sovietų Sąjungos tarnybų bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus. Tai jau seniai yra, netgi buvo įvardyta, kai VSD vadovavo, kaip paaiškėjo po kelerių vadovavimo metų, vadinamasis KGB rezervistas. Jis vadovavo taip, kad į Baltarusiją dirbti pasiųstas VSD karininkas sugalvojo Gardino viešbutyje iššokti iš devinto aukšto. O kaip uoliai plušėjo, irgi po keleto metų paviešinti, kaip KGB rezervistai, keli Seimo nariai, keli ambasadoriai? Niekas iš VSD vadovų tada apie juos taip ir neprakalbo. Ir netgi dabar Seimas, pritariant daugumai jo narių, maloningai leido toliau plušėti su KGB karininkais, persiorientavusiais į Rusijai dirbančius mokslininkus ar verslininkus (o tikriausiai perėjusiais į KGB darbų perėmėją FSB) nuolat susitikinėjusiam ir, tikėtina (?), ne vien apie didžiąją rusų literatūrą su jais kalbėjusam Seimo spartuoliui M. Basčiui. Nors pirmadienį VSD vadovas Darius Jauniškis aiškino, kad pažeidžiami ir šantažuojami šiuo atveju gali būti tiek prisipažinusieji apie bendradarbiavimą su KGB, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius, tačiau jokių konkrečių faktų, kaip jis teigė, negalįs atskleisti, nors užsiminė, jog apie šantažuojamus asmenis, nuslėpusius savo bendradarbiavimą su KGB, jam, kaip departamento vadovui, yra žinoma. D. Jauniškis sakė, kad tokie KGB praeitį nuslėpę žmonės bus (be gailesčio?) viešinami, tad kviečia tuos, kurie turi tokių nuodėmių, ateiti ir prisipažinti. Matyt, indulgencijas nemokamai gavusieji bus vėlgi paslėpti nuo tautos 100 metų. Taigi taip ir liko neaišku, ką gi viešinti rengiasi Saugumo vadovas, teigdamas, kad kontroliuoti tokio pobūdžio grėsmes yra sudėtinga, nes nėra žinoma, kokios apimties informaciją apie buvusius KGB bendradarbius ar agentus Lietuvoje saugo Rusija. Mano galva, liustracijos procesas Lietuvoje nebuvo pakankamai sklandus, labai sudėtingas, nes daug bylų buvo išvežta į Rusiją ir lieka tam tikrų nežinomųjų, kurių mes šiandieną nelabai galėtume kontroliuoti. Todėl, kad tiesiog nežinome, kiek Rusijoje dar medžiagos likę ir kokie žmonės gali būti šantažuojami, lyg patvirtindamas sudėtingą jam viešinimo situaciją aiškino D. Jauniškis. Jis, aišku, nė neužsiminė, kad viename laikraštyje toks šantažas jau senokai vykdomas jo redaktorius pateikė visų bendradarbiavimu su KGB įtariamųjų sąrašą, į kurį jis įrašęs ne tik prezidentę Dalią Grybauskaitę ir pirmąjį faktinį atkurtos Lietuvos vadovą Vytautą Landsbergį (kartu su jo tėvu), bet ir kitus garbingus žmones. Kitame savo laikraštyje redaktorius pristatė, kokius baisius nusikaltimus vykdė jo išvardyti įtariamieji. Bet VSD vadovas apie šį visuomenę kiršinantį faktą, atrodo, nieko nežino. Matyt, nutarė, kad nacionaliniam saugumui tokie iš padebesių paimti, keršto ir neapykantos inspiruoti įtariamųjų sąrašai nekenkia tegul tauta jais gardžiuojasi...
Gaila, VSD nenagrinėjo ir tokių klausimų, kaip rašytojos, o tiksliau viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės vojažai po užsienį, josios atviri pokalbiai, transliuoti užsienio šalių radijų ir televizijų, rodo tarsi jos teiginiai apie lietuvių pradėtą ir užbaigtą žydų holokaustą nė kiek nekenkia Lietuvos tarptautiniam prestižui, gal net pagerina tautinį įvaizdį. Nenagrinėti ir tokie kai kurių politikų visai aiškiais motyvais inicijuoti sprendimai pasmerkiant akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas ėjusį Vigilijų Sadauską jis esą pasiūlė sumokėti 1000 eurų, kad istorijos doktorantai moksliškai patyrinėtų ne tik jau okupacijos metais žudynėse dalyvavusių lietuvių (ir vokiečių nacių, ir rusų sovietų pusėje) skaičių. Juk vardan išliaupsintos demokratijos reikia atsikratyti atsiskleidusio antisemito tegul pasaulis stebi, kaip mes nubaudžiame rasistus. VSD nenagrinėjo ir stačiatikių (ortodoksų) panaudojimo kai kurioms provokacijoms prieš Lietuvą. Tai Rusija sėkmingai panaudoja Ukrainoje, kiršindama ukrainiečius stačiatikius (priklausančius Maskvos ir Kijevo patriarchatams) ir katalikus unitus. Ir tai daro labai efektingai ne veltui Rusijos valdžia, ypač jos prezidentas nuolat pabrėžia Stačiatikių Bažnyčios vienybę su Rusijos valstybe. Tačiau VSD apie tai nežino. Neskelbiamas ir politikų abejingumas tautos skurdinimo politikai ir iš to kylanti grėsmė Lietuvos saugumui. Argi nevertėtų VSD pareigūnams panagrinėti tokias temas, kaip Tik diktatūrinei santvarkai pavaldus teisinis susidorojimas silpnina valstybės pamatus (remiantis jau šešerius metus besitęsiančia baudžiamąja byla, kurioje organizuotai grupei, besikėsinančiai į valstybės pamatus, priskiriama 17 asmenų, budėjusių Garliavoje prie teisėjos N. Venckienės, globojusios dukterėčią, namų, tarp jų ir tremtinė Raminta Baltuškienė, visą gyvenimą ištikimai dirbusi valstybės ir piliečių labui), Socialinis atsparumas, kaip pirmoji gynybos linija moderniame kare, Korupcijos, kaip ginklo, panaudojimas ir jos reikšmė nacionaliniam saugumui. Lieka nenagrinėjamas ir visiškas politikų atsiskyrimas nuo tautos interesų tai akivaizdžiai išryškėja vis mažėjant dalyvavusiųjų rinkimuose skaičiui. O gal visos šios opios problemos užfiksuotos slaptojoje VSD ataskaitos dalyje? Tektų tik apgailestauti, nes tokia politika tik toliau didintų nusivylimą valstybe, nepriklausomybe, rinkimais. Tai mes nesunkiai matome kasdieniame gyvenime...
Užtat VSD su pasitenkinimu analizuoja, kaip Kremliui sunkiai sekasi plėsti įtaką ir kituose frontuose. Pavyzdžiui, jei anksčiau Rusija bandė išlaikyti įtaką Lietuvos tautinėms bendruomenėms, ataskaitos autorių teigimu, tai dabar Rusijos tėvynainių politika Lietuvoje nėra itin efektyvi. Be to, tokios politikos atstovai pernai gavo mažesnę finansinę paramą, tad Rusijai įtraukti rusakalbį jaunimą į savo veiklą darosi vis sunkiau. Ataskaitoje pažymima: Vietos rusakalbis jaunimas taip pat nenoriai dalyvauja Rusijos tėvynainių organizacijų veikloje. Lietuvai skirtos kvotos (deleguojamųjų skaičius aut.) Rusijoje organizuojamuose propagandiniuose renginiuose paprastai lieka nepanaudotos, mažėja rusakalbio jaunimo susidomėjimas studijomis Rusijos aukštosiose mokyklose. Tai kelia už tėvynainių politikos vykdymą atsakingų Rusijos valdžios atstovų nepasitenkinimą, nes trukdo įgyvendinti Rusijos tėvynainių politikos tikslus ir plėsti įtaką Lietuvoje. Viena iš Rusijos nesėkmių priežasčių galima laikyti išaugusį Lietuvos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos dėmesį tautinių bendruomenių švietimo sistemai, integraciją skatinantiems projektams, pilietiškumo ugdymo renginiams. Kuo daugiau, atviriau Lietuvos nuomonių lyderiai, valdininkai ar nevyriausybininkai kalbasi su tautinėmis mažumomis, tuo labiau gali išaugti tarpusavio pasitikėjimas ir mažėti Kremliaus įtaka. Pastebimas ir Kremliaus propagandos ruporų neefektyvumas Lietuvoje: prokremliškų tinklalapių lankomumas yra apgailėtinai menkas, tad, pavyzdžiui, pernai dėl mažos auditorijos nuspręsta neberengti Pirmojo Baltijos kanalo Lietuvai skirtų laidų Litovskoje vremia. Rusijos propagandistai, rengdami Lietuvą juodinančius reportažus, buvo priversti smarkiai išpūsti atseit menkų protestų ar judėjimų mastą, nes susidurdavo su sunkumais ieškodami tinkamų pašnekovų tegalėjo remtis tik marginaliais, politikos užribio veikėjais. VSD ataskaitoje džiaugiamasi, kad su prokremliškos propagandos sklaida Lietuvoje nepavyksta ir Baltarusijai, kuri žvalgybos tarnybų ataskaitoje nurodyta kaip antra grėsmė po Rusijos mat Baltarusijos KGB, kurį ypač domina Lietuvos pozicija ir veiksmai Astravo AE klausimais, Lietuvoje nors ir veikė aktyviai bei bendradarbiavo su Rusija, nuolat patirdavo lietuvių kontržvalgybininkų laimėjimus, dėl to Baltarusijos KGB vadovybė viešai išreiškė nepasitenkinimą Lietuvos tarnybų veikla. Taigi galima džiautis laimėjimais bent prieš priešiškai nusiteikusių kaimyninių valstybių žvalgybų veiklą. Bet ar galima užsimerkti ir prieš grėsmes valstybės viduje? Gal nereikėtų kurti ataskaitų tik dėl ataskaitų...
© 2018 XXI amžius
|