|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Politinis laimėjimas dėl elektros tinklų sinchronizacijos
Kovo 19 dieną Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai Briuselyje aptarė Baltijos šalių planus elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean Claude Juncker), Estijos premjeru Juriu Ratasu (Jüri Ratas), Latvijos premjeru Mariu Kučinskiu (Māris Kučinskis) ir Lenkijos premjeru Mateušu Moravieckiu (Mateusz Morawiecki). Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybių sutarimas yra esminis, siekiant projektui gauti lėšų iš ES biudžeto. Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo Maskvos, Baltijos šalys numato iki 2025 metų susijungti su Europos elektros energetikos sistema. Tačiau ši iniciatyva pernai susidūrė su sunkumais, paaštrėjus ginčui, kokiu būdu įgyvendinti projektą. Lietuva siūlo naudoti dabar esančią elektros jungtį su Lenkija, tačiau Latvija ir Estija, motyvuodamos saugumo reikalavimais, prašė tiesti antrąją liniją. Estija buvo iškėlusi idėją, kad Baltijos šalys galėtų prisijungti prie Šiaurės šalių sistemos per Suomiją, tačiau Estijos premjeras per vizitą Vilniuje išsakė paramą sinchronizacijai per Lenkiją. Aukščiausio lygio penkiašaliame susitikime vadovai priėmė bendrą pareiškimą, kuriuo įtvirtintas įsipareigojimas iki 2025 metų sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa ir sinchronizacijos kryptis per Lenkiją. D. Grybauskaitės teigimu, tai politinis Lietuvos laimėjimas ir pasiekimas visoms regiono šalims. Tai galutinai užtikrins energetinę nepriklausomybę, mažesnes kainas ir sustiprins nacionalinį saugumą. Prezidentės susitikime praėjusių metų rudenį Taline su Europos Komisijos pirmininku Ž. K. Junkeriu Europos Komisija išreiškė tvirtą paramą sinchronizacijai per Lenkiją ir pabrėžė projekto svarbą visos ES energetiniam saugumui. Šįkart vadovų priimtas susitarimas leis pretenduoti į projektui būtinas lėšas dar šioje finansinėje perspektyvoje. Europos Komisija Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją įvardija kaip absoliutų Strateginių Europos jungčių projektų sąrašo (Connecting Europe Facility) prioritetą. Bendrame pareiškime vadovai pabrėžė, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa yra vienas reikšmingiausių energetinės sąjungos projektų ir konkreti šalių solidarumo išraiška stiprinant visos ES energetinį saugumą. Vadovai akcentuoja, kad 2018 metai yra lemiami projekto įgyvendinimui, ir sutarė kuo greičiau užbaigti politinius ir techninius darbus, siekiant atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamo elektros žiedo. Šį pirmadienį viešai paskelbtame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad Rusija siekia daryti įtaką Baltijos šalių planams elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa. Ataskaitoje rašoma: Rusija siekia padaryti įtaką sprendimams dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Siekdama šio tikslo, Rusija bando įtraukti Baltijskajos AE (Rusijos Kaliningrado srityje red.) projektą į Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos tinklais procesą. Ypač didelį dėmesį Rusija skiria lobistinei veiklai ES institucijose: organizuojami susitikimai su ES šalių diplomatais ir Europos Komisijos pareigūnais, dalyvaujama įvairiose ekspertų diskusijose. Galima manyti, kad ilgai trukęs nesutarimas tarp Baltijos šalių dėl jų elektros tinklų atjungimo nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavimo su Vakarų Europa yra tokios įtakos pasekmė. Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |