|
Lietuva susirūpinusi Krymo totorių padėtimi
Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojai, Vladimiro Putino režimo politiniai kaliniai Ilmi Umerovas ir Achtemas Čijgozas kovo 5-ąją Lietuvoje susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kitais šalies pareigūnais. Susitikimas surengtas minint 4-ąsias Krymo aneksijos metines ir siekiant pareikšti paramą nuo jos nukentėjusiems Krymo totoriams. Dėl pasisakymo už autonomiją totoriams vis sudėtingiau gyventi Kryme. Rusijos tarnybos uždraudė jų bendruomenės valdymo organą Medžlisą, nepriklausomą žiniasklaidą. Per pastaruosius kelerius metus Kryme buvo sulaikyta daug okupacijai besipriešinančių asmenų. 1944 metais Josifas Stalinas apkaltino Krymo totorius bendradarbiavimu su naciais ir beveik visus ištrėmė. Tik devintojo dešimtmečio pabaigoje totoriams buvo leista grįžti į Krymą.
D. Grybauskaitė, susitikusi su Krymo totorių lyderiais, Medžliso pirmininko pavaduotojais, sakė, kad Rusija yra atsakinga už blogėjančią Krymo totorių padėtį. Prezidentės teigimu, Rusija yra atsakinga už vis blogėjančią Krymo totorių padėtį, šiurkščius jų teisių pažeidimus, nuolatinį persekiojimą, prievartinę rusifikaciją, žodžio, spaudos ir religijos laisvės suvaržymus. Susitikime su Medžliso pirmininko pavaduotojais A. Čijgozu ir I. Umerovu, kuriame taip pat dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenių pirmininkas Adas Jakubauskas, D. Grybauskaitė pakvietė Krymo totorius aktyviai teikti paraiškas pagal vystomojo bendradarbiavimo programas. Aneksavus Krymą A. Čijgozas ir I. Umerovas buvo dėl savo politinės veiklos persekiojami ir įkalinti. Pernai spalį tarpininkaujant Turkijos prezidentui jie buvo išlaisvinti ir savo veiklą tęsia Kijeve.
Pasak Prezidentūros, Lietuva deda visas pastangas, kad informacija apie Rusijos vykdomą ir prieš Krymo totorius nukreiptą priešišką politiką išliktų nuolatiniame tarptautinės bendruomenės dėmesio centre. Lietuva griežtai smerkia Krymo aneksiją, laikosi principingos jos nepripažinimo politikos ir siekia, kad ES sankcijos Rusijai, kurios buvo įvestos po pusiasalio okupacijos, būtų tęsiamos tol, kol agresorius nepasitrauks iš užimtų teritorijų. Pernai Lietuva jau skyrė finansinės paramos, kuri buvo panaudota priverstinai perkeltų asmenų integracijos programoms, pagalbai moterims ir totorių televizijos laidoms.
Pas Seimo pirmininką V. Pranckietį apsilankę Krymo totorių lyderiai reiškė susirūpinimą dėl rūmų ir paprašė per Lietuvos atstovybę UNESCO padėti išsaugoti šį kultūros paveldo objektą. Po susitikimo V. Pranckietis žurnalistams sakė: Jie paprašė padėti prie UNESCO inicijuoti senovinės mečetės ir viso komplekso išsaugojimą, kad jis nebūtų šiuolaikiškais remontais niokojamas. Tai bandoma šiuo metu daryti. Tokį įsipareigojimą mes galime sau prisiimti per mūsų atstovybę prie UNESCO ir per konferenciją, kuri bus organizuojama Seime. Krymo totoriai taip pat sulaukė Lietuvos Seimo palaikymo ir pasiūlymo Vilniuje surengti forumą, kuriame būtų atkreiptas mokslo pasaulio dėmesys į, A. Čijgozo žodžiais, barbariškus Rusijos veiksmus.
Naujienų agentūroje ELTA kovo 5-ąją surengtoje spaudos konferencijoje Žmogaus teisių suvaržymai po ketvirtųjų Krymo okupacijos metinių Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojas A. Čijgozas sakė: Tokį arba nušauna, arba izoliuoja uždarydami į geležinį narvą, nes išgydyti neįmanoma. Trejus metus praleidęs Rusijos Federacijos kalėjimuose, jis sakė negalintis grįžti į okupuotą Krymą. Politinis tremtinys be jokių išlygų pasmerkė agresorių: Šitam banditui nėra būdo būti europinėse struktūrose. Mes turime jam parodyti jo vietą narve, o ne civilizuotame pasaulyje. Pasak jo, šiandien Krymo totorių valstybė už okupaciją moka gyvybės kainą.Tai gali ateiti ir į jūsų namus. Su Lietuva mus sieja daugiau kaip 500 metų istorija, jaučiame didžiulę, aktyvią Lietuvos paramą Krymo totoriams ir Ukrainai, sakė A. Čijgozas, prisimindamas, kaip kalėjimo kameroje, nesitikėdamas, kad kada nors išeis į laisvę, svajojo paspausti ranką valstybių vadovams, rėmusiems Krymo totorius ir Ukrainą Rusijos agresijos metu. Viena iš jų buvo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir man šiandien pasisekė aš jai paspaudžiau ranką. Jos principingumas ir pozicija mūsų tautos atžvilgiu leidžia viltis, kad kova ne veltui, kad drauge su jumis išginsime okupantą iš savo šalies, sakė Medžliso pirmininko pavaduotojas. Politinis tremtinys aiškino, kad nepritariantys režimui Kryme gyvena karinės okupacijos sąlygomis. Imperiniai Rusijos metodai naikinti visa, kas susiję su gamta, nacionaline kultūra ir istorija, jums labai gerai ir ne tik teoriškai žinomi. Gaila, tai pasikartojo. Jūs švenčiate valstybės atkūrimo šimtmetį, mes minime 100 metų sukaktį bandymo atkurti savo nepriklausomybę. Mums pasisekė mažiau. Daug dešimtmečių negalėję gyventi savo žemėse, Krymo totoriai grįžo į Krymą. Norėjo būti nepriklausomos Ukrainos sudėtyje, to siekė pagal priimtas tarptautines normas. Gaila, kaimynas teroristas nė sekundei nepaleido iš įtakos zonos Ukrainos ir Krymo totorių, kurie siekė įsilieti į Europos Sąjungos erdvę. Kadangi mes nepriėmėme Krymo okupacijos, buvome ir esame persekiojami iki šiol, sakė A. Čijgozas. Jis pats beveik trejus metus praleido Rusijos kalėjimuose. Ne savo valia ištremtas iš tėvynės Krymo totorius sakė: Keliaudamas po Europą pamačiau, kad ne visi supranta Ukrainos situaciją ir kitų bendrijų padėtį okupaciją patyrusioje tautoje. Anot jo, yra dalykų, svarbesnių už tą, kad Krymo totoriai sėdi kalėjimuose, o didžiausia kaina, kurią moka ši pavergta tauta, yra istorija, kultūra, kurią, kaip sakė kalbėtojas, Rusija antrą šimtą metų bando ištrinti iš istorijos. Mes šiandien bandome šaukti visam pasauliui, kad mums padėtų ir priverstų barbarą neliesti mūsų istorinio lobio Chanų rūmų Bachčisarajuje, pabrėžė jis.
Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojo žiniomis, šiuo metu Kryme gyvena apie 30000 jo tautiečių, apie 20000 ne savo noru galėjo išvykti iš šalies. Mūsų principas gyvenk namuose, net jei tektų mirti. Bet mano paties mama mirė, kol sėdėjau Rusijos kalėjime. Tėvo buvau augintas, kad senatvėje juo pasirūpinčiau, o negaliu būti drauge. Todėl ir sakau mes prarandame tėvynę, kalbėjo A. Čijgozas. Krymo totoriai skaičiuoja, kad nuo okupacijos pradžios pagrobta per 30 žmonių.
Pasak Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojo I. Umerovo, Krymo totoriai save laiko vietiniais Kryme bei Ukrainoje ir pretenduoja į autonominę respubliką Ukrainos sudėtyje. Beveik 20 metų I. Umerovas buvo tarnautojas Kryme, trejus metus vicepremjeras, apie 10 metų vadovavo svarbiausiam Krymo totoriams rajonui. Po okupacijos priėmiau sprendimą nebendradarbiauti su okupacine valdžia, kuri terorizavo nelojalius gyventojus. Prasidėjo žmonių grobimai. Paskui dalis jų buvo rasti mirę su kankinimų žymėmis. Dalies jų likimo nežinome, jie laikomi dingusiais be žinios. Įvykdyta šimtai nusikaltimų, kalbėjo I. Umerovas. Už nepaklusnumą vietiniai bausti baudomis nuo 15 iki 40 tūkstančių rublių, nelaisve nuo 5 iki 15 metų. I. Umerovas už interviu Krymo totorių kalba gavo dvejus metus kolonijos, kurios išvengti pavyko tik dėl Rusijos ir Turkijos prezidentų susitarimo, tačiau po savaitės įvyko provokacija, kurios metu keturi žmonės buvo sulaikyti, viena moteris nužudyta ar mirė sulaikymo metu, tad du kalinius išleidus, paskui nukentėjo kiti.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas spaudos konferencijoje priminė, kaip, Sovietų Sąjungai paskelbus blokadą, Krymo totoriai solidarizavosi su Lietuva, atveždami simbolinę dovaną 500 litrų benzino. Jis sakė, kad Krymo totorių tikslas yra atkurti savo autonomiją ir Lietuva prie to planuoja prisidėti skirdama 45 stipendijas Krymo totorių studijoms, o keletas Krymo totorių, gavę galimybę 34 mėnesiams nuvykti stažuotėms į Briuselį, vėliau galėtų darbuotis Krymo totorių autonomijoje.
Prieš porą metų balandžio dešimtąją Vilniuje, Seimo rūmuose, vyko Pasaulio Krymo totorių kongreso vykdomojo komiteto posėdis ir konferencija apie žmogaus teisių pažeidimus 2014 metais Rusijos aneksuotame Kryme. Pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus Nepriklausomybę Vytautas Landsbergis Krymo totorius yra įvardijęs naująja pavergtąja tauta šių dienų Europoje.
Totoriai yra istorinė etninė ir religinė bendruomenė Lietuvoje. Šiuo metu mūsų šalyje gyvena 4000 totorių, daugiausia Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskrityse.
© 2018 XXI amžius
|