Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žiežmariškiai giedojo Airijoje

Žiežmarių bažnyčios choras Airijoje

Žiežmarių Šv. Jokūbo parapijos chorui ne naujiena savo giesmėmis džiuginti kitų parapijų tikinčiuosius. Kiekvienais metais giedame didžiuosiuose Žolinės atlaiduose Pivašiūnuose, mus kvietė Birštono, Paparčių bažnyčių kunigai. Teko giedoti ir Vilniuje, Šv. Teresės, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiose, Aušros Vartų koplyčioje. Bet vienas praėjusių metų lapkričio savaitgalis mūsų kolektyvui buvo išskirtinis. Penktadienio popietę, susirinkę Kauno oro uoste, išvykome į Airiją. Jaudinomės. Jautėme atsakomybę – juk atstovausime ne tik savo parapijai, bet ir Lietuvai.

O prasidėjo viskas nuo mūsų kolektyvo narės Onos Petkuvienės ir jos dukros Rasos Kuprienės, gyvenančios Airijoje ir vadovaujančios Kilio miesto Šv. Brigitos bažnyčios chorui. Moterims ir kilo idėja: o kas, jei susitiktume? Ilgai nedvejoję, ėmėme ruoštis kelionei. Ir štai mes jau Dublino oro uoste. Čia mūsų laukė visas Kilio parapijiečių būrys. Vos susipažinus, įtampa atslūgo, nes pavergė tų žmonių paprastumas ir nuoširdumas. Vakarą pas Rasą praleidome prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo. Susipažinome su numatyta savaitgalio dienotvarke ir išsiskirstėme pas naujuosius bičiulius airius į jų namus ilsėtis – kas Naso, kas Kilio miestuose.

Šeštadienis prasidėjo repeticija Kilio bažnyčioje. Po jos turėjome laiko pasivaikščioti miesto gatvėmis, pasigrožėti nuostabiai sutvarkytais kiemeliais, juose dar tebežydinčomis gėlėmis. Vakarėjant vykome į Nasą, į nuostabią šio miesto bažnyčią. Vėl jaudinomės. Turėjome giedoti šv. Mišiose, o po jų koncertuoti gausiai susirinkusiai publikai. Be mūsų, koncerte dalyvavo dar trys Naso ir Kilio bažnyčių chorai. Vienam jų vadovauja Rasa Kuprienė. Mūsų choras pasirodė pirmasis. Į repertuarą choro vadovai Algirdas Biveinis ir Natalija Sosnovskaitė įtraukė L. O. Emersono „Mišias C-dur“. Darnų choro giedojimą šiame kūrinyje nuostabiais balsais paįvairino duetas – Laima Kaulakienė ir Natalija Sosnovskaitė. Jos dar atliko V. A. Mocarto (Mozart) „Ave Maria“ ir A. H. Rozvigo (Rosewig) „Ave verum“. Programos pabaigai choras a capella atliko kanoną „Dona nobis pacem“ ir „Gloria“ iš J. G. Canglo (Zangl) Šv. Liudviko „Mišių (St. Ludwig‘s messe) Es-dur“. Klausytojai audringai plojo atsistoję.

Vėliau klausėmės kitų chorų. Vakaro kulminacija buvo bendra visų chorų giesmė. Neapsakomas jaudulys apėmė, kai visi kartu – lietuviškai ir angliškai – giedojome F. Stiuarto (Stuart) šlovinimo himną: „Manoji siela gieda Viešpačiui – koks didis Tu, koks didis Tu!“

Po koncerto žmonės neskubėjo skirstytis. Daug jų ėjo prie mūsų, spaudė rankas, dėkojo mums ir R. Kuprienei už šį gražų renginį. Ypač visi buvo sužavėti mūsų choro vadovo A. Biveinio vargonavimo profesionalumu ir Žiežmarių parapijos choro skambesio darna.

Vakaro metu susirinkusieji galėjo stebėti skaidres su nuostabiais Lietuvos vaizdais, miestais, istorinėmis vietovėmis. Pristatytas ir naujas Lietuvos palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis, vakaro dalyviams padalinti paveikslėliai su jo atvaizdu. Bažnyčios klebonui kun. Liamui Morganui (Liam Morgan) įteikėme žvakę su lietuviška simbolika ir įrašyta mūsų susitikimo data.

Vėliau, per vakarienę, galėjome artimiau susipažinti su bendruomenės nariais, kartu padainuoti. Airiai labai muzikalūs, savo iniciatyva buriasi į kolektyvus, ieškosi vadovo, patys moka jam už darbą ir su džiaugsmu repetuoja bei atlieka sudėtingus kūrinius. Tuo įsitikinome šio vakaro metu. Tai vienas, tai kitas pobūvio dalyvis, mūsų nuostabai, atsistojęs puikiai dainavo operų, miuziklų arijas.

Sekmadienį – šv. Mišios. Šį kartą jau Kilio Šv. Brigitos bažnyčioje. Įsijungėme į žodžio liturgiją: skaitėme Šventąjį Raštą, meldėmės bendromis intencijomis – už mūsų parapijas, kunigus, už mūsų bendrystę. Juk visi esame vienos Bažnyčios nariai. Kartu su R. Kuprienės vadovaujamu choru lietuviškai giedojome L. Abariaus „Mišias“. Beje, šis choras prieš kelerius metus yra viešėjęs Lietuvoje. Tąsyk lietuviškai giedojo Kaišiadorių katedroje ir Aukštadvario bažnyčioje. O tiek Kilio, tiek Naso bažnyčioje stebino nepaprastai gausiai į šv. Mišias susirinkę tikintieji – daug jaunimo, šeimų su vaikais. Kilio bažnyčioje stumdomos sienos, esant reikalui, atveriama papildoma patalpa, kuri tą sekmadienį irgi buvo pilnutėlė. Tai – parapijos salė, kurioje šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, statoma scena. Ruošiamasi netrukus įvyksiančio miuziklo premjerai. Jį savo iniciatyva stato ir jame dalyvauja daug parapijiečių.

Po šv. Mišių parapijos klebonui kun. Viljamui O‘Bairnui (Wiliam O‘Byrne) įteikėme dovaną – Palaimintojo Teofiliaus Matulionio atminimo medalį. Po to dalijomės lietuviška duona – Dievo dosnumo, skalsos ir bendrystės simboliu.

Popietę praleidome Viklo (Wicklow) Nacionaliniame parke, gėrėjomės nuostabiais gamtos vaizdais, apžiūrėjome senąsias kapines, koplyčią.

Ir štai – atsisveikinimo vakaras. Mums koncertavo ir linksmino Kilio ir Edstono tradicinių airių šokių instrumentinė grupė „Kaley band“. Bičiuliai nuoširdžiai ir kantriai mus mokė airiškų šokių. Skambėjo lietuviškos ir airiškos dainos. Apsikeitėme dovanomis. Mūsų choristės apdovanotos keltų raštais dekoruotais šalikais, o choristai vyrai – kaklaraiščiais, kurie tapo mūsų choro aprangos elementais. Airiai pasirūpino, kad šias dovanas gautų ir čia negalėję atvykti mūsų choro nariai. Įteikta dovana ir Žiežmarių parapijos klebonui kun. Rokui Puzonui.

Atsisveikinome. Nuojauta sako, kad neilgam. Tikimės vėl susitikti. Dabar jau – Lietuvoje.

Praėjus dviem savaitėms po šios įspūdingos kelionės, visi susirinkome Žiežmariuose pasidalinti įspūdžiais, peržiūrėti nuotraukas, pasiklausyti koncerto Airijos bažnyčioje metu padaryto įrašo, įteikti kelionėje nedalyvavusiems choristams parvežtas dovanas ir dar kartą pasidžiaugti bei padėkoti Dievui už suteiktą malonę įvertinti tai, ką patyrėme, pamatėme, pajutome.

Choro dalyviai nuoširdžiai dėkoja mūsų kelionės sumanytojai Onai Petkuvienei už jos pastangas, optimizmą bei atliktą didelį organizacinį darbą. Širdingai dėkojame jos dukrai Rasai Kuprienei už puikiai organizuotą renginį, iki smulkmenų apgalvotą ir racionaliai išnaudotą laiką, visiems mus priėmusiems ir mumis nuoširdžiai tomis dienomis besirūpinusiais Kilio ir Naso parapijų bendruomenių nariams. Didžiulė ir nuoširdi padėka mūsų choro vadovams – A. Biveiniui ir N. Sosnovskaitei už mums skiriamą laiką, kantrybę ir pasitikėjimą mumis. Dėkojame Žiežmarių parapijos klebonui kun. Rokui Puzonui už palaiminimą kelionei ir maldas, už mūsų choro palaikymą ir puoselėjimą.

Gražina CVILIKIENĖ,
Žiežmarių bažnyčios choro narė

© 2018 „XXI amžius“