|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Nauja Europos Sąjungos vyskupų vadovybė ir jos veikla Mindaugas Buika
Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) plenarinė sesija Briuselyje buvo ypatinga tuo, kad joje išrinkta nauja šios tarptautinės bažnytinės institucijos vadovybė. Pirmoje kovo pusėje vykusiame susitikime naujuoju, jau septintuoju COMECE pirmininku nuo jos įkūrimo 1980-aisiais išrinktas Liuksemburgo jėzuitas arkivyskupas Žanas Klodas Holerichas (Jean Claude Hollerich). Pagal naująjį statutą COMECE vadovybės kadencija pratęsta iki penkerių metų (buvo treji metai), taigi, dabar jos trukmė bus iki 2023 metų. Pastarąsias dvi kadencijas (20122018) COMECE vadovavo Miuncheno (Vokietija) arkivyskupas kardinolas Rainhardas Marksas (Reinhard Marx). ES šalių vyskupų konferencijų delegatai naujai kadencijai išrinko keturis (iki šiol buvo penki) COMECE vicepirmininkus, atstovaujančius skirtingiems kontinento regionams. Jais tapo Dauno ir Konerio (Airija) vyskupas Noelis Treinoras (Noel Treanor), Teračinos ir Priverno (Italija) vyskupas Marianas Kročiata (Mariano Crociata), Hradec Kralovo (Čekija) vyskupas Janas Vokalas (Jan Vokal) ir Eseno (Vokietija) vyskupas Francas Jozefas Oferbekas (Franz Josef Overbeck), kuris yra ir šalies kariuomenės ordinaras. Buvo paskirti ir trijų COMECE komisijų pirmininkai: Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, iki šiol buvęs COMECE vicepirmininku, paskirtas Išorės santykių komisijos pirmininku, vyskupas Antuanas Eruaras (Antoine Herouard) iš Prancūzijos Socialinių reikalų komisijos pirmininku, vyskupas Teodoras Kornelis Marija Hogebomas (Theodorus Cornelis Maria Hoogebom) iš Olandijos Teisinių reikalų komisijos pirmininku. Naujasis COMECE vadovas arkivyskupas Ž. Holerichas SJ, kuriam rugpjūtį sukaks 60 metų, patraukė visų dėmesį dar 2015 metais, kai, Europai išgyvenant didžiausią migrantų antplūdį, jis priėmė pabėgėlius gyventi tiesiog savo namuose. Šiuo suteiktos pagalbos liudijimu ganytojas simboliškai kreipėsi į savo šalies katalikus ir visus geros valios žmones, kad jie parodytų didesnį svetingumą tiems, kurie ieško prieglobsčio Europoje, bėgdami nuo karų ir kitų sunkių nelaimių. Kitas arkiv. Ž. Holericho dvasinės tarnystės bruožas yra didelė misijų veiklos užsienyje patirtis. Prieš tai, kai popiežius Benediktas XVI 2011 metais jį paskyrė vadovauti gimtajai Liuksemburgo arkivyskupijai, jis, kaip Jėzaus Draugijos narys, daugiau nei du dešimtmečius darbavosi Japonijoje, dėstė sostinėje Tokijuje veikiančiame jėzuitams priklausančiame Sofijos katalikų universitete, buvo jo vicerektorius. Tačiau ganytojui gerai suprantami ir Europos reikalai, kadangi jis, būdamas doktorantu, kelerius metus studijavo Bonoje (Vokietijoje) veikiančiame Europos integracijos tyrimų centre. Arkiv. Ž. Holerichas vadovauja ir Europos vyskupų konferencijose veikiančių Teisingumo ir taikos komisijų konferencijai. Vos išrinktas į COMECE pirmininko postą ganytojas žurnalistams sakė, kad pasirengęs bendradarbiauti su visais geros valios žmonėmis, kurie pasiryžę gerbti ir ginti žmogiškąjį orumą. Arkiv. Ž. Holericho įsitikinimu, COMECE turi dar labiau siekti, kad kiekvienas asmuo ir bendrasis gėris būtų svarbiausi Europos Sąjungos politikoje. Jis pabrėžia, kad Bažnyčios ir religinės bendruomenės turi aktyviai bendradarbiauti su Europos institucijomis ir politiniais veikėjais, siekti, kad vieninga Europa būtų kuriama kaip taikos ir solidarumo projektas. Ganytojas nurodė, kad krikščionys nėra išskirtinė grupė, kuriai rūpėtų tik religinė situacija, bet Europos piliečiai, kurie įsipareigoję žemynui, kaip bendriesiems namams. Jis pripažino, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (Bexit), populistinių ir ekstremistinių jėgų laimėjimai įvairių žemyno šalių (Italijos) rinkimuose kelia nemažą susirūpinimą. Tačiau negalima pasiduoti pesimizmui ir būti praeities kaliniais, bet stiprinti dialogą, draugystę ir grąžinti viltį Europos žmonėms. Jų noras neprarasti tapatumo ir vertybių dabar vykstančiose kultūrinėse permainose ir migracijos proceso prieštaringume yra labai aiškus. Tai aktualu ir Liuksemburgui čia net 45 proc. gyventojų yra užsieniečiai ir dar 10 proc. turi dvigubą pilietybę, taigi, grynų liuksemburgiečių yra mažiau kaip pusė. Betgi alternatyva žemyno integracijai būtų didesnis skurdas, izoliacija, mažesnis saugumas ir tarptautinių konfliktų pavojai. Siekiant išsaugoti tapatumą ir vertybių paveldą naujame istoriniame kontekste Bažnyčia siūlo pirmiausia stiprinti krikščioniškas šaknis, kurios visada buvo tvirta atrama patikimai žengimui į priekį. * * * Ilgametį Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovą Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijoje vyskupą Rimantą Norvilą paprašėme atsakyti į keletą klausimų apie savo veiklą COMECE, pastarosios jos sesijos rezultatus bei popiežiaus Pranciškaus skiriamą dėmesį mūsų žemynui. Jūs dalyvavote kovo 79 dienomis Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) plenarinėje asamblėjoje, kurioje buvo išrinkta nauja šios struktūros vadovybė. Gal galite pirmiausia šiek tiek papasakoti apie šią komisiją? Briuselyje veikiančios Europos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) darbe dalyvauju nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, nuo 2004 metų. Tai komisija, kuriai priklauso po vieną vyskupą iš visų Europos Sąjungos šalyse esančių vyskupų konferencijų. Komisijoje dalyvauja vyskupai iš į ES ketinančių įstoti šalių bei Šveicarijos. Šiuo metu COMECE darbe dalyvauja 29 vyskupai. Briuselyje yra COMECE biuras, kuriame nuolat darbuojasi generalinis sekretorius ir keliolika komisijos bendradarbių, daugiausia teisininkų. Reguliariai du kartus per metus renkamės plenariniam posėdžiui, kartais būna ir ekstraordinarinės sesijos. Be to, nuolat keičiamės informacija elektroninio pašto bei kitų ryšio priemonių pagalba. Šios komisijos veikla apima daug sričių. Paminėsiu tik kai kurias iš jų. Tai politinių procesų ir teisinių pokyčių visose Bažnyčios interesų srityse stebėjimas. Taip pat siekiama palaikyti reguliarius ryšius su ES politikos formuotojais, Europos Parlamento nariais ir kitų institucijų tarnautojais. Siekiama informuoti ES institucijas, vyskupų konferencijas apie Bažnyčiai rūpimus procesus ES. Paprastai tai būna aktualijos apie socialinius klausimus, šeimą, migrantus, religijos laisvę, žmogaus teises ir kitas panašias sritis. Neretai pateikiami ir COMECE sutelkiamų ekspertų siūlymai, išvados galimose bendradarbiavimo srityse. COMECE inicijuoja ir suteikia erdvę dialogui. Vyksta konferencijos, susitikimai, diskusijos įvairiomis rūpimomis temomis pradedant religijos laisvės, skurdo, migracijos problemomis ir baigiant vertybiniais, ekumeninio bei tarpreliginio dialogo, bendradarbiavimo kultūros, meno srityse klausimais. Šios komisijos susitikimai sudaro puikią galimybę vyskupams tarpusavyje aptarti Bažnyčios Europoje aktualijas. COMECE yra Katalikų Bažnyčios organizmas, tad ji artimai bendradarbiauja su Vatikano Valstybės sekretoriatu, jos posėdžiuose reguliariai dalyvauja apaštalinis nuncijus prie ES institucijų. COMECE veikia pagal Apaštalų Sosto patvirtintą statutą. Jis numato ir vadovaujančią struktūrą bei rinkimus pasidalijant atsakomybėmis komisijoje. Paskutinai rinkimai vyko pagal neseniai atnaujintas statuto normas, pagal kurias numatytos ilgesnės nei anksčiau penkerių metų kadencijos. Tai leidžia labiau įsigilinti į darbui reikalingas sritis. COMECE pirmininku penkerių metų kadencijai tapo Liuksemburgo arkivyskupas Žanas Klodas Holerichas SJ. Kas nulėmė tokį pasirinkimą? Šį kartą COMECE pirmininku išrinktas Liuksemburgo arkivyskupas Žanas Klodas Holerichas. Paprastai renkamas asmuo, atsižvelgiant į tai, kiek jis geba ir gali tokioje veikloje dalyvauti. Be to, svarbu, norint dažniau būti Briuselyje, gyventi arčiau jo. Tad pirmininkas paprastai renkamas iš artimesnių Belgijai kraštų. Dar svarbu turėti galimybę skirti daugiau laiko šiai veiklai. Šiuo metu Liuksemburgo arkivyskupas labai gerai atitiko šiuos reikalavimus. Prieš tai jis buvo COMECE Išorės ryšių komisijos pirmininku. Praėjusias dvi kadencijas (tuomet trukusias po trejus metus) COMECE vadovavo Miuncheno (Vokietija) arkivyskupas Rainhardas Marksas (Reinhard Marx), o Jums paskutiniuosius trejus metus teko būti vicepirmininku. Kaip vertinate per tą laiką nuveiktus darbus vedant dialogą su Europos Sąjungos institucijomis Bažnyčiai rūpimais klausimais? Kokie buvo svarbiausi dalykai, prie kurių Jums asmeniškai teko prisidėti? Šis laikotarpis buvo labai turiningas ir įdomus. Visa COMECE vyskupų ir bendradarbių grupė buvo susitikusi su Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean Claude Juncker), atsakingais atskirų ES institucijų pareigūnais ir galėjo iš pirmų lūpų išgirsti apie Europos aktualijas, jų klausti, diskutuoti. Manau, kad per šiuos metus į Bažnyčios balsą ES institucijose buvo geriau įsiklausyta. Vienas didesnių COMECE projektų buvo dviejų dienų kongreso, pavadinto Permąstant Europą, organizavimas Vatikane. Dalyvavo popiežius Pranciškus, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin), Europos parlamento ir Europos Komisijos vadovai, daug kitų Europoje aukščiausią atsakomybę turinčių asmenų. Kartu buvo pakviesti atskirų šalių vyskupų konferencijų delegatai dvasininkai, politikai, socialiniame sektoriuje besidarbuojantys ir svarbią atsakomybę turintys asmenys. Susitikimo tikslas buvo pasiūlyti vietą viešam dialogui apie ES vertybes bei perspektyvas. Tai buvo labai pavykęs projektas. Man irgi teko nemažai prisidėti prie šio renginio planavimo ir rengimo. Pernai rudenį, atstovaudamas COMECE, keliavau į Taliną. Estijai pirmininkaujant Europos Sąjungai vyko dviejų dienų visos Europos mastu konferencija apie valstybių ir religinių bendruomenių santykius bei bendradarbiavimą. Su COMECE prezidiumu teko dalyvauti susitikimuose su popiežiumi Pranciškumi, Vatikano valstybės sekretoriumi, kitais aukštais Vatikano pareigūnais aptariant ES aktualijas. Dalyvavau susitikime su pasaulinės, daugumą Krikščioniškų denominacijų jungiančios ekumeninės organizacijos KEK vadovais, aptariant Europos krikščionims svarbias aktualijas bei dialogo su ES galimybes. Be to, nuolat dalyvaudavau prezidiumo posėdžiuose numatant artimiausias COMECE veiklos gaires. Renkant naują COMECE vadovybę vėl buvo sudarytos trys komisijos: Išorinių ryšių, Socialinių reikalų ir Teisinių reikalų. Jūs buvote paskirtas Išorinių ryšių komisijos pirmininku. Kokie svarbiausi šios komisijos uždaviniai ir į kokius dalykus Jūs stengsitės sutelkti dėmesį? Turbūt svarbu bus atsižvelgti į Lietuvos ir mūsų regiono padėtį bei tarp Rytų ir Vakarų Europos iškylančią naują įtampą dėl krikščioniškų vertybių laikymosi visuomenės gyvenime, teisines ir migracijos problemas? Šiuose rinkimuose gavau penkerių metų pasitikėjimo mandatą darbuotis ES Išorės ryšių komisijoje. Be abejo, Bažnyčiai Europoje rūpi politinės, socialinės, švietimo, migracijos, Bažnyčių veikimo bei daugybė kitokių aktualijų ne tik pačioje ES, bet ir artimiausiose šalyse. Rytai už ES išorinių sienų labai reikšminga geografinė erdvė visai ES, taip pat ir Bažnyčiai Europoje. Ypač sekami procesai artimiausiose šalyse kaimynėse Baltarusijoje, Ukrainoje, Kaukaze. Savaime suprantama, svarbu žinoti, kas vyksta didžiojoje Rytų kaimynėje Rusijoje. Man gyvenant ir darbuojantis rytinėje ES pusėje šios aktualijos geriau pažįstamos, dabar joms teks skirti dar daugiau dėmesio. Visgi Azija, Šiaurės Afrika Europos Sąjungos gyvenimui ir Bažnyčiai, veikiančiai joje, yra irgi labai reikšmingi regionai visų pirma dėl nepaprastai išaugusios migracijos ir santykio su islamišku pasauliu. Ypač daug dėmesį patraukiančių sąsajų persipina su Turkija, labai didele ir reikšminga šalimi Azijoje. Nesena, bet tampanti vis svarbesne aktualija yra ir santykiai su Didžiąja Britanija tiek Brexit kontekste, tiek žvelgiant į būsimus santykius bei bendradarbiavimą tarp katalikų ir anglikonų, tiek apimant migrantų iš Rytų Europos toje šalyje sielovadą, socialines problemas. Yra palaikomi ir mažiau intensyvūs COMECE ryšiai su JAV, Afrikos šalių vyskupų konferencijų bendradarbiavimo struktūromis. Viską būtų per sunku aprėpti, tad komisijos darbe daugiausia pasitarnauja Briuselyje dirbantys COMECE bendradarbiai, tos srities ekspertų grupė. Man labai džiugu, kad į šios komisijos ekspertų darbą neseniai įsijungė ir lietuvė, šiuo metu diplomatijos tarnyboje prie UNESCO besidarbuojanti ambasadorė Irena Vaišvilaitė. Kokią įtaką COMECE ir Jūsų vadovaujamos komisijos veiklai turi popiežiaus Pranciškaus dėmesys Europai įvairiose sielovados, ekumeninių ir socialinių santykių srityse bei jo apaštaliniai vizitai į Europos žemyno valstybes? Jau nusistovėjo gera tradicija, jog popiežius Pranciškus vieną kartą per metus susitinka su COMECE prezidiumu. Praėjusiais metais toks susitikimas užtruko visą valandą. Buvo galimybė ne tik pristatyti svarbesnius procesus Europoje, bet ir išgirsti Šventojo Tėvo įžvalgas. Be abejonės, prieš trejus metus vykęs Popiežiaus apsilankymas Europos Parlamente ir Europos Taryboje yra labai reikšmingas visai COMECE įvairiais aspektais. Žinoma, ir Šventojo Tėvo sielovadinės kelionės atkreipia dėmesį į migracijos, skurdo, socialinio neteisingumo, kitas pačias jautriausias problemas. Jas aptariame vyskupų susitikimuose ir Išorinių ryšių komisijos darbe. Lietuvos žmonės retai susimąsto, kad Europos Sąjunga kartu yra taikos jos teritorijoje garantas ir per mažai įvertina šią tikrovę. Net ir ES artimose šalyse, žvelgiant vien tik, pavyzdžiui, į du paskutiniuosius dešimtmečius, taikos, karinių konfliktų tematika neleidžia Bažnyčiai likti abejingai ir nepastebėti konfliktų atnešamų padarinių bei nusišalinti nuo siekio stiprinti taiką, santarvę tarp tautų ir valstybių. Popiežius Pranciškus nuolat drąsiai ir atkakliai primena apie karinių konfliktų apimtų kraštų žmonių problemas. Žinoma, ir COMECE veikloje šios temos yra svarbios. Šiemet turėsime džiugią galimybę Lietuvoje išvysti popiežių Pranciškų. Ar jau esate numatę, kaip Jūsų vadovaujamos Vilkaviškio vyskupijos tikintieji dalyvaus susitikimuose su Šventuoju Tėvu Lietuvoje? Persikeliant iš daug platesnių Europos Sąjungos aktualijų į vietines lietuviškas, pirmiausia norisi akcentuoti, jog ypač džiaugiamės būsimu popiežiaus Pranciškaus apsilankymu Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse. Kai tikinčiuosius lanko vyriausiasis Bažnyčios ganytojas, tai išskirtinai reikšminga visai vietinei Bažnyčiai. Kadangi pasirengimo Popiežiaus vizitui gairės formuojamos Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir specialiai tam tikslui suburto komiteto, stengsimės, kiek tik galėsime, įsijungti į bendrą pasirengimo procesą ir neabejoju, jog daug tikinčiųjų iš Užnemunės tiesiogiai dalyvaus šv. Mišiose dalyvaujant Popiežiumi bei kitose susitikimų vietose. Jau dabar tikintieji domisi ir teiraujasi apie galimybes dalyvauti šiuose susitikimuose. Gegužę visas kasmėnesinis vyskupijos kunigų susirinkimas bus paskirtas išimtinai tik pasirengimo Popiežiaus vizitui klausimams. Be abejonės, Šventojo Tėvo kelionė į Lietuvą ir pasirengimas jai pati didžiausia šių metų aktualija Vilkaviškio vyskupijoje. Dėkoju už pokalbį.
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |