2018 m. balandžio 13 d.
Nr. 15 (2282)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos kūrėjai


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Vis per
tą ilgą liežuvį...

Prisimenant
profesorių
Norbertą Vėlių

Inžinierius,
žurnalistas,
redaktorius
Antanas Ališauskas

Šv. Bazilijaus Didžiojo
ordino 400 metų
jubiliejus: ilgas
istorijos kelias

Malda, parama vargšams, taikos siekis

Popiežiaus Pranciškaus pastabos minint Šv. Egidijaus bendruomenės jubiliejų

Mindaugas Buika 

Šventasis Tėvas bendrauja
su Šv. Egidijaus bendruomenės
sukakties dalyviais

Jaunimo sukurtas sąjūdis

Šventasis Tėvas nuolat ragina, kad visas bažnytinis gyvenimas būtų derinamas su aktyvia parama kenčiantiems ir dvasinėje bei materialinėje periferijoje atsidūrusiais broliais ir seserimis, pradedant apleistais ir išnaudojamais vaikais, skurstančiomis šeimomis ir vienišais ligotais seneliais ir baigiant nuo karų ir visų kitų nelaimių prieglobsčio ieškančiais pabėgėliais. Tinkamas šio mokymo prisiminimas yra šiame rašinyje pateikiama apžvalga popiežiaus Pranciškaus minčių, išsakytų per kaip tik tais darbais pasižyminčios Šv. Egidijaus bendruomenės kovo mėnesį vykusį 50-mečio minėjimą. Tai labai aktualu šiemet Katalikų Bažnyčioje ypatingą dėmesį sutelkiant į jaunimo sielovadą ir rengiantis spalio mėnesį Romoje vyksiančiai Vyskupų Sinodo asamblėjai šia tema, nes prieš penkis dešimtmečius Šv. Egidijaus bendruomenę, ilgainiui išaugusią į stambų tarptautinį karitatyvinės ir taikdariškos veiklos sąjūdį, turintį per 60 tūkstančių narių 70-yje pasaulio šalių, įkūrė būtent jauni žmonės, Romos katalikiškųjų gimnazijų vyresnių klasių moksleiviai. Jos steigėjas buvo tuomet aštuoniolikmetis, dabar jau solidaus amžiaus istorijos profesorius Andrea Rikardis (Andrea Riccardi) su pirmaisiais bendražygiais iš katalikiško Vergilijaus licėjaus.


Nauja Europos Sąjungos vyskupų vadovybė ir jos veikla

Mindaugas Buika

COMECE pirmininku penkerių metų
kadencijai tapo Liuksemburgo
arkivyskupas Žanas Klodas Holerichas SJ

Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) plenarinė sesija Briuselyje buvo ypatinga tuo, kad joje išrinkta nauja šios tarptautinės bažnytinės institucijos vadovybė. Pirmoje kovo pusėje vykusiame susitikime naujuoju, jau septintuoju COMECE pirmininku nuo jos įkūrimo 1980-aisiais išrinktas Liuksemburgo jėzuitas arkivyskupas Žanas Klodas Holerichas (Jean Claude Hollerich). Pagal naująjį statutą COMECE vadovybės kadencija pratęsta iki penkerių metų (buvo treji metai), taigi, dabar jos trukmė bus iki 2023 metų. Pastarąsias dvi kadencijas (2012–2018) COMECE vadovavo Miuncheno (Vokietija) arkivyskupas kardinolas Rainhardas Marksas (Reinhard Marx). ES šalių vyskupų konferencijų delegatai naujai kadencijai išrinko keturis (iki šiol buvo penki) COMECE vicepirmininkus, atstovaujančius skirtingiems kontinento regionams. Jais tapo Dauno ir Konerio (Airija) vyskupas Noelis Treinoras (Noel Treanor), Teračinos ir Priverno (Italija) vyskupas Marianas Kročiata (Mariano Crociata), Hradec Kralovo (Čekija) vyskupas Janas Vokalas (Jan Vokal) ir Eseno (Vokietija) vyskupas Francas Jozefas Oferbekas (Franz Josef Overbeck), kuris yra ir šalies kariuomenės ordinaras. Buvo paskirti ir trijų COMECE komisijų pirmininkai: Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, iki šiol buvęs COMECE vicepirmininku, paskirtas Išorės santykių komisijos pirmininku, vyskupas Antuanas Eruaras (Antoine Herouard) iš Prancūzijos – Socialinių reikalų komisijos pirmininku, vyskupas Teodoras Kornelis Marija Hogebomas (Theodorus Cornelis Maria Hoogebom) iš Olandijos – Teisinių reikalų komisijos pirmininku.


Šventėti – atlikti savo paskirtį

Kun. Vytenis Vaškelis

Velykų laikas. Mūsų dėmesys fokusuojamas į iškiliausią žmonijos figūrą – Jėzų. Kai pradedame bendrauti su Juo, prisimename, kad tinkamiausias kūrinio buvimas savo  Atpirkėjo akivaizdoje yra dėkingumo kupinas Jo pagarbinimas prieš Jį atsiklaupiant, nes Jis dėl mūsų nusižemino net iki kryžiaus mirties (Fil 2, 8). Kaip Viešpats, prisikėlęs iš numirusių, pasiekė svarbiausią savo tikslą žemėje, taip ir mes, kai atliekame tai, ką turime pagal Jo planą kasdien daryti, pašventiname savo gyvenimą, kitiems parodome sekimo Kristumi pavyzdį ir įvykdome savo asmeninę paskirtį. Taigi pagerbti Jėzų (Fil 2, 10) – visada pirmumą teikti tobuliausiam pasaulyje Mokytojui ir stengtis bekompromisiškai vadovautis Jo tiesos žodžiu, leidžiant Šventajai Dvasiai mus vesti į Gyvenimą.


Nepamirštami susitikimai su profesoriumi Jonu Grigu

Danutė VALENTUKEVIČIENĖ

Prof. Jonas Grigas su savo knyga
„Kiek trunka sekundė“ Lietuvos
mokslų akademijoje
Rūtos Averkienės nuotraukos

Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas fizikos daktaras, Vilniaus universiteto profesorius emeritas Jonas Grigas balandžio 10 dieną šventė garbingą 80 metų jubiliejų. Profesorius su didele meile kalba apie savo tėviškę – pažinimo kelio pradžią. O kaip apie profesorių atsiliepiama gimtajame krašte, koks joje mokslininko vaidmuo?

Tėviškė – dvasinė erdvė

„Siekiau kuo mažiau norėti ir kuo daugiau žinoti. Nyčė mokė gyventi taip, kad tą patį gyvenimą norėtume gyventi amžinai. Dzūkijos šilų kvapas ir aitrus savo sode Kabeliuose medaus skonis – daugiau nieko man malonesnio pasaulyje nebuvo. Ten ant sodo tylos medžio auga ramybės vaisiai“, – taip apie pažinimą ir savo tėviškę Varėnos rajone sako Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas fizikos daktaras, Vilniaus universiteto profesorius emeritas Jonas Grigas. Autobiografinėje knygoje „Pažinimo keliais: prieš laiko rodyklę pažvelgus“ profesorius apie tėviškę kalba kaip apie pačią didžiausią dvasinę vertybę: „Tai buvo mano širdies meilė“.


Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Aktyvi veikla padeda dvasiškai tobulėti

Gavėnios Kryžiaus kelyje
gausiai dalyvavo jaunimas

ŠILALĖ. Kiekvieną rudens ir žiemos vakarą, po vakarinių šv. Mišių, šilališkiai matydavo iš Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios, po to ir iš Šilalės parapijos namų sklindančią šviesą. Jie suprasdavo, kad bažnyčioje vyksta veikla: kalbamas Rožinis, einamas Kryžiaus kelias, adoruojama. Parapijos namuose vyksta įvairių katalikiškų būrelių narių susitikimai, diskusijos, studijuojamas Šventasis Raštas, gilinamasi į tobulesnį tikėjimo pažinimą bei įprasminimą. Kiekvienam tikinčiajam sudarytos galimybės plėsti savo religinį akiratį ir mažiau pažįstamuose tikėjimo dalykuose. Melstasi įvairiausiomis intencijomis: už save, šeimas, vaikus, o ypač už tuos, kurie nutolę nuo tikėjimo. Tokius stengiamasi pakviesti dalyvauti labiausiai juos patraukiančiuose užsiėmimuose, pavedant jiems įvairias užduotis.


Kauno arkivyskupijoje

Jurbarko dekanate

Velykų laukimas

Jurbarko klebonas kun. Darius Auglys
atlieka ugnies šventinimo apeigas

JURBARKAS. Šv. Velykų esmė – atgimimas ir Prisikėlimas. Pasitikdami šią gražiausią katalikams šventę, Šv. Trejybės parapijos tikintieji išgyveno 40 dienų pasiruošimą, laiką, skirtą susitaikyti su Dievu, su savimi, vienas su kitu. Kiekvieną Gavėnios penktadienį, Mamų maldos grupė pravesdavo Kryžiaus kelio apmąstymus, o sekmadieniais – Šventosios šeimos bendruomenės nariai. Įsijungdavo ir Pirmajai Komunijai besiruošiantys vaikai.

Kovo 8–9 dienomis Jurbarko gimnazijoje vyko parapijos Atsinaujinimo diena. Jai vadovavo Marijos mokykla. Ypač įsijungė ir dalyvavo Sutvirtinimui besiruošiantys vaikai. Atsinaujinimo dienos metu vyko konferencijos, darbas grupelėse. Dalyvauta adoracijoje, užtarimo maldoje, švęstas Susitaikymo sakramentas. Šv. Mišias aukojo kapucinų vienuolis brolis Vincentas Tamošauskas iš Paulių kaime esančio vienuolyno, o Kaimelio klebonas kun. Zenonas Stepanauskas ir Jurbarko klebonas kun. Darius Auglys klausė išpažinčių.


Tikėjimo gynėjas ir romų globėjas

A†A kan. jubil. Vytautas MASYS (1931 03 24–1954 09 12–2018 03 29)

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kan. Vytautas Masys
Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Kovo 29 dieną Panevėžio respublikinėje ligoninėje mirė Panevėžio vyskupijos kapitulos kanauninkas emeritas, jubiliatas Vytautas Masys. Balandžio 2 dieną jis buvo pašarvotas Kristaus Karaliaus Katedros kriptoje, o balandžio 3 dieną po laidotuvių šv. Mišių palaidotas parapijos kapinėse Ramygalos gatvėje šalia tėvų.

Laidotuvių Mišios

Prieš šv. Mišias Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris, kun. teol. lic. Saulius Černiauskas tikinčiuosius supažindino su kanauninko biografija.

Iškilmingų laidotuvių šv. Mišių pradžioje Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM sveikino gausiai susirinkusius tikinčiuosius ir Panevėžio bei kitų vyskupijų brolius kunigus su Kristaus Prisikėlimu – trečiąja Gailestingumo oktavos diena. Ekscelencija sakė: „Kristaus Prisikėlimo šviesoje susirinkome padėkoti Dievui ir palydėti kanauninką Vytautą Masį, ištikimą Dievo tarną, kad Prisikėlimo šviesoje Dievas jam atleistų, kas buvo netobula“. Paskui buvo giedama dieninė liturginė malda.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija