|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Švendrių lapai virsta pintais dirbiniais
PANEVĖŽYS. Miesto Savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių 34) uždaryta Giedrutės Ambraškienės iš švendrių lapų pintų dirbinių paroda. Renginyje nebuvo oficialių svečių, todėl viskas vyko tarsi namų aplinkoje, šeimos rate. Didelis lietuvių liaudies dainų mokovas, Juozo Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejaus Ustronėje vadovas Audrius Daukša, dvi atliko skambindamas kanklėmis. Jis dar paskaitė Justino Marcinkevičiaus eilėraštį, atitikusį kultūrinės popietės dvasią. Bibliotekos vedėja Sandra Voveriūnienė sakė, jog kai atidarai parodą, nežinai, kaip ją priims. Kai uždarai, gali apie jos populiarumą pasakyti. G. Ambraškienės darbų paroda lankytojai labai domėjosi, prisiminė net vaikystę. Atsiliepimai buvo vien puikūs. Labai patiko paroda į biblioteką užsukusiai aktorei Nijolei Narmontaitei: visus gaminius iškilnojo, jais grožėjosi ir žavėjosi. Stebėjosi, kaip mieste gyvenanti moteris sugebėjo tai padaryti. O pinti iš švendrių lapų gaminiai, kokių iki šiol biblioteka neturėjo, skleidė nuostabų žolių kvapą. Parodos autorė G. Ambraškienė pasakojo: tokiu pynimu susidomėjo būdama pas mamą kaime, namo palėpėje aptikusi tūnantį daiktą. Rūpėjo sužinoti, kaip ir iš ko jis padarytas. Ko tik apie jį klausė, išgirsdavo tą patį tai neįmanoma. Bet didžiulę pynimo iš vytelių patirtį jau turėjusi tautodailininkė vis dėlto savo tikslą pasiekė. Ji vienintelė Panevėžyje dabar taip pina. Pynimui naudoja švendrių liaudiškai vadinamų vilkauodegių lapus. Naudingiausia skinti nuo pirmamečių. Tuos lapus išdžiovina, suveja į virves ir sudeda į maišus balkone. Pinant būtina turėti ir plono lazdyno, karklo vytelių. Pernai sunkoka buvo prisirinkti lapų atsargai, nes daug kur buvo apsemta, todėl teko pabraidyti. Tautodailininkei bibliotekos vedėja įteikė dovanėlę, o gyvą gėlę krašto apsaugoje tarnaujantis sūnus. Toks pynimas G. Ambraškienės pomėgis. Tautodailininkė sakė, kad vien iš tokio darbo nepragyventų. Tai daug jėgų, darbo reikalaujantis užsiėmimas, tačiau menkai vertinamas. Norint parduoti miesto renginiuose, už prekybos vietą pareikalauja tiek, kad už tokią sumą nepaprekiausi. Tautodailininkų vadovas buvo pas miesto merą, bet iš jo išgirdo: liaudies menas jau atgyvena. Apie kokią mūsų kultūrą galima šnekėti, jeigu žmogus, dirbęs architektu, šitaip sako, piktinosi muziejininkas A. Daukša, buvęs rajono Tarybos narys. Jis sakė, kad iširo ansambliukas, kuriam vadovavo iš kito rajono atvykstantis entuziastas. Miesto biudžete nerado lėšų jam apmokėti ketvirtį etato. Bronius VERTELKA Autoriaus nuotrauka
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |