Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Krikščionio gyvenimas – nuolatinė kova

Popiežius Pranciškus apie budrumą ir įžvalgą siekiant šventumo

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas pabrėžia, kad šėtono gundymai ir išpuoliai yra realūs, todėl kova su jais turi būti atkakli

Apsisaugoti nuo velnio

Naujasis popiežiaus Pranciškaus apaštalinis paraginimas „Gaudete et Exsultate“ („Būkite linksmi ir džiūgaukite“), skirtas pašaukimo į šventumą šiuolaikiniame pasaulyje temai, apžvalgininkų kartais vertinamas kaip XXI amžiaus krikščionio gyvenimo vadovas. Priminęs, kad su Krikšto sakramento malone šventumo siekis skirtas visiems, ir apibendrindamas savąjį moralinį ir socialinį mokymą, išvystytą per pastaruosius penkerius pontifikato metus, Šventasis Tėvas penktojoje dokumento dalyje aptaria praktinius pasiūlymus, kurie ypač aktualūs dabar tikintiesiems patiriant išbandymus bei iššūkius. Su Jėzaus Draugijos nariui būdingu tiesumu ir atvirumu jis pabrėžia: Krikščioniškas gyvenimas yra nuolatinė kova, kurioje būtina įveikti sielos viduje ir išorėje išgyvenamus velnio gundymus ir išpuolius. Reikia sutelkti jėgas ir drąsą, kad nugalėjus tą blogį, būtų patikimai realizuota kiekvienam krikščioniui skirta Evangelijos liudijimo ir skelbimo misija visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse. „Šis mūšis saldus, nes leidžia pajusti džiaugsmą kiekvieną kartą, kai Viešpats triumfuoja mūsų gyvenime“, – tvirtina popiežius Pranciškus. Beje, minėtoje apaštalinio paraginimo dalyje daugiau nei dešimt kartų piktąjį pavadindamas tikruoju jo vardu („velnias“) Šventasis Tėvas duoda atsakymą tiems, kurie neseniai iškėlė keistas abejones, ar jis iš viso tiki pragaro buvimu.

Apvalytos šakelės – vynmedžio – karūna

Kun. Vytenis Vaškelis

Kaip vynuogių šakelių neįsivaizduojame be vynmedžio, taip mes neegzistuojame be Jėzaus. Esantysis yra tikrasis vynmedis (Jn 15, 1) ir nuo Jo kamienu tekančių syvų priklauso mūsų gyvybė. Kaip visos ant šio vynmedžio krūmo augančios šakelės visada atitinka pirminį genialaus Kūrėjo užmojį – iš savo prigimties jos pašauktos nokinti vynuoges, taip ir kiekvienas iš žmonijos vaikų turi jam Dievo skirtą paskirtį. Net kreiviausia ir neišvaizdžiausia vynmedžio šakelė mums primena, kad visi savyje turime antgamtinio vaisiaus potencialą.

Ar jums kada nors teko matyti baltais pumpurais aplipusią sakuros šakelę, kuri būtų panaši į perdžiuvusį stagarą, kuris metamas į ugnį? Ar yra nors vienas žmogus pasaulyje, kurio nemylėtų Atpirkėjas? Gražiausiai žydintys augalai ir kartais nuostabą sukeliantys visi kiti žemesnio „rango“ Dievo kūriniai yra skirti priminti, kad Jis rūpinasi mūsų asmeniniu gyvenimu ir amžinuoju likimu nepalyginamai daugiau nei mes galime numanyti (plg. Mt 6, 30).