|
RUBRIKOS
|
Laisvos tautos ir valstybės prasideda nuo laisvų asmenų Kun. Robertas Grigas Jauna, laisva, pati savęs valdovė
(Maironis) Žodžio galios fenomenas Skaitydami Maironio tikėjimu ir ryžtu trykštančias eiles, žvelgdami į Kauno art deco moderniosios architektūros jaunystės galia pulsuojančias formas, negalime drauge neišgyventi gyvybinių laisvei pabudusios tautos jėgų proveržio, pasitikėjimo savimi, savo reikšmingumu tarp kitų laisvų tautų ir savo orumo pojūčio. Visi tie išoriniai ir vidiniai ženklai, pasiekiantys ir iki šiol mus veikiantys iš prieškario, sidabrinės litų monetos su LDK Vytauto ar A. Smetonos atvaizdais, išgaubta kareivio saga su Vyčiu, per sovietmetį išslapstyta anų dienų Trispalvė ir pasididžiavimas tragiška Dariaus ir Girėno skrydžio narsa yra nuostabus gyvenimo ryžtas ir dvasinė dabar mus persmelkiančios tautos būsenos išraiška. |
||
|
|
||
Dėl sušaudytos Vyriausybės paniekinimo
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba protestu kreipėsi dėl ruošiamo sušaudytų ministrų atminimo paniekinimo. Nesulaukę jokio poveikio vertinant šią įžūlią provokaciją, Sąjūdžio žmonės stebi tolimesnius šios provokacijos veiksmus. Matydamos visišką valdžios atstovų abejingumą šiam klausimui, valdančiųjų institucijos stengiasi sušaudytų ir nukankintų ministrų pavardes surašyti į grindinį. Vasario 27-ąją Visuomeninė taryba prie Seimo Laisvės kovų komisijos balsų dauguma (balsavo už arba susilaikė 9, balsavo prieš 2) pritarė, kad lentelės su sušaudytų ir nukankintų ministrų pavardėmis būtų įmontuotos į grindinio plytelių taką, vedantį per tiltelį į Ministrų Tarybos rūmus. Taku vaikščios eiliniai piliečiai ir ministrai, ekskursijos ir svečiai, kaupsis lietus, sniegas ir purvas, dergs šunys ir paukščiai. Ir tai bus vadinama pagarba nužudytiems. Juk tai pilna analogija laikams, kai buvo niekinami žuvę nelygioje kovoje Lietuvos partizanai. |
||
|
|
||
|
Iš lietuvių kultūros šaltinių elektroninio sąvado Aruodai
Girdėjau kartą mažą vaiką, / Kurs prašė taip gražiai mamos: / Mamyte, nupirk man žirgelį, / Gražiausią žirgą iš visų. / Ir gavo vaikas dovanų / Gražius cukrinius arkliukus. / Bet štai pravirko jis balsu: / Netikras, mama, šis arklys. / Mamyte, pirk man žirgelį, / Gražiausią žirgą iš visų. / Mamyte, brangią žemę / Gint eisiu. / Dažnai sapnuodavo jis žirgą, / Gražiausią žirgą iš visų, / Ir meldė jis Kalėdų senį, / Kad jam atneštų dovanų. / Ir per Kalėdas gauna jis / Gražius iš medžio arkliukus. / Bet vėl pravirksta jis balsu: / Netikras, mama, šis arklys. Mamyte, pirk man žirgelį, / Gražiausią žirgą iš visų. / Mamyte, brangią žemę / Gint eisiu. / Ir štai praėjo daugel metų / Drąsi jaunystė jo veide. / Prie vartų žirgas pabalnotas, / O motinėlė jo liūdna. / Dar mažas būdams, nesuprato, / Kokia liūdna žmogaus dalia. / Bet nujautimas jam pasakė, / Kad žirgas jį lydės kare. / Sugrįšiu, brangi mamyte, / Žirgelis štai mane lydės. / Sugrįšiu, ir brangi žemė / Bus laisva. |
||
|
|
||
Krašto apsaugos struktūras remiančios visuomeninės organizacijos pasirašė Vienybės deklaraciją Lietuvos Respublikos himno autoriaus dr. Vinco Kudirkos Tautiškos giesmės posmuose yra prasmingi žodžiai: ...vardan tos Lietuvos vienybė težydi!, kurie kiekvieną Lietuvos pilietį įpareigoja tautos vienybėje dirbti Tėvynei ir žmonių gėrybei. Vasario 16 dieną Lietuvoje ir visame pasaulyje tautiečiams minint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejų, istorinėje Kauno karininkų ramovėje Kaune veikiančios ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos struktūras remiančios visuomeninės organizacijos Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjungos Kauno skyrius (pirmininkė dr. Aušra Jurevičiūtė), Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Kauno skyrius (pirmininkas ats. kpt., dr. Jonas Andriškevičius), Asociacija Lietuvos karininkų ramovė (pirmininkas Rimas Žukas), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Kauno skyrius (pirmininkė Ingrida Karalavičienė), Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius (pirmininkas ats. kpt. Vytautas Žymančius), Laikinosios sostinės atsargos ir dimisijos karininkų draugija (pirmininkas dim. plk. Algimantas Vaitkaitis) ir LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo Kauno skyrius (pirmininkas Algimantas Ragelis) pasirašė Vienybės deklaraciją Vardan tos Lietuvos, kuria įsipareigojo ateityje kartu dirbti mūsų valstybės ir jos piliečių gerovei, ugdyti jaunosios kartos tautinę savimonę, puoselėti istorinę atmintį, rūpintis Nepriklausomybės gynėjų atminimo įamžinimu, stiprinti ir ginti Lietuvos Nepriklausomybę ir Laisvę. Šios organizacijos pratęsė prieškario patriotinių organizacijų bendradarbiavimo tradiciją 1938 m. vasario 16 d. istoriniuose Kauno įgulos karininkų ramovės rūmuose Karininkų ramovės valdyba, Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjunga, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga, Lietuvos karo invalidų sąjunga ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija pasirašė Brolybės dokumentą. |
||
|
|
||
Suverenumo atsisakymo pasekmės: Sekmadienis Ltd. vs Lietuva Ar kas beprisimena vieną pirmųjų Lietuvos laisvės sąjūdžio reikalavimų merdinčiai sovietų imperijai 19881990 metais? Tai buvo reikalavimas, kad Lietuvos įstatymai turėtų viršenybę Maskvos (sąjunginių) įstatymų atžvilgiu. Nuosekliai šito siekėme ir pasiekėme. Taip buvo laimėtas realus, juridinis Lietuvos savarankiškumas, atmestas teisinis svetimos valstybės, vakarykštės okupantės diktatas. Galėjome numatyti, kad nieko gero neatneš atvirkštinis veiksmas kai, stojant į demokratinę (ar vis labiau centralizuota biurokratine tampančią) Europos Sąjungą, buvo pripažinta jos bendrųjų įstatymų teisinė viršenybė prieš Lietuvos įstatymus. Tiesa, su išlygomis, kad kultūros, tradicijų, moralės, dvasinio paveldo ir panašiais klausimais valstybė narė galės vykdyti savarankišką politiką. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |