Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Norvegijos sosto įpėdinio vizitas Lietuvoje

Norvegijos sosto įpėdinis kronprincas Haakonas ir kronprincesė Mette-Marit su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite vaikščiodami po Vilniaus Senamiestį nusifotografavo su grupe juos pasitikusių jaunuolių

Norvegijos sosto įpėdinis kronprincas Haakonas ir kronprincesė Mette-Marit su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite

Lietuvoje su dviejų dienų oficialiu vizitu lankėsi Norvegijos sosto įpėdinis kronprincas Haakonas ir kronprincesė Mette-Marit. Prezidentė su būsimuoju Norvegijos karaliumi aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą NATO ir regiono saugumo užtikrinimo klausimus, tarpusavio ryšių stiprinimą ekonomikos, energetikos ir kultūros srityse. Kronprinco šeimą lydėjo Norvegijos gynybos ministro ir aukšto lygio verslininkų delegacijos. Šis vizitas atspindi glaudžius Lietuvos santykius su Šiaurės šalimis. Prezidentūroje pasirašyti du memorandumai dėl Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2014–2021 metais įgyvendinimo. Nors Norvegija nėra ES narė, tačiau priklauso Europos ekonominei erdvei ir teikia Lietuvai finansinę paramą socialiniams skirtumams mažinti. Naujuoju finansinės paramos laikotarpiu Norvegija Lietuvai skirs daugiau kaip 115 mln. eurų verslo plėtrai, inovacijoms ir moksliniams tyrimams skatinti, sveikatos apsaugai, socialiniam dialogui, aplinkosaugai ir energijos efektyvumui stiprinti.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog karališkosios poros vizitas simbolizuoja glaudžią Lietuvos ir Norvegijos draugystę ir partnerystę, teigiama prezidentūros pranešime spaudai. „Dar 90-ųjų pradžioje Lietuvai vaduojantis iš sovietinės okupacijos Norvegijos žmonės padėjo mums pralaužti informacinę izoliaciją. Objektyvią informaciją apie mūsų kovą už laisvę pasauliui padėjo skelbti Norvegijos padovanotas palydovinis siųstuvas ir Osle veikiantis Lietuvos informacijos biuras. Tada pasaulis sužinojo apie tankus, nukreiptus prieš mūsų parlamentą, televizijos bokštą, ir jų traiškomus žmones. Todėl su didžiausia padėka mūsų širdyse bus tariamas Norvegijos, kaip valstybės, išdrįsusios mums padėti, vardas tuomet, kai labai mažai šalių išdrįso pripažinti mūsų nepriklausomybę“, – sakė D. Grybauskaitė. Pasak Prezidentės, per visą 28 metų nepriklausomybės laikotarpį Lietuvą ir Norvegiją siejo daug bendrystės gijų. Viena iš jų yra gynyba. Norvegų kariai vieni pirmųjų prisijungė prie NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje. Mūsų valstybė iš Norvegijos perka oro gynybos sistemas „Nasams“, o šios šalies karo laivai yra priešraketinio NATO skydo dalis atremiant galimus priešiškus veiksmus, kuriais būtų siekiama atkirsti Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo sąjungininkų pastiprinimo. Lietuvą su Norvegija sieja ir vienodas karinių grėsmių vertinimas. Norvegija turi sieną su Rusija, todėl labai gerai supranta, kokią grėsmę tarptautiniams saugumui kelia agresyvus ir nenuspėjamas šios šalies elgesys bei noras įtvirtinti savo karinį dominavimą Baltijos jūros regione ir Arktyje. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Norvegija yra strateginė Lietuvos energetinio saugumo partnerė. Pasak šalies vadovės, Lietuva sunkiai vadovavosi iš priklausomybės nuo „Gazprom“, o norvegų įmonė „Hoegh LNG“ padėjo Lietuvai per rekordiškai trumpą laiką pastatyti suskystintų dujų terminalą „Independence“. Nuo 2015 metų Lietuva tapo ne tik nepriklausoma nuo vieno dujų tiekėjo, bet ir krizės atveju gali padėti Latvijai ir Estijai. Pasak prezidentės, tai – labai svarbus laimėjimas, nes energetinė nepriklausomybė Lietuvai pirmiausia reiškia politinę, nes iki tol energetika buvo naudojama kaip politinės įtakos instrumentas.

Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministrai antradienį Vilniuje aptarė šalių bendradarbiavimą stiprinant gynybos pajėgumus, kalbėjo apie augančią Rusijos grėsmę. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis su Lietuvoje viešėjusiu Norvegijos kolega Franku Bakke-Jensenu kalbėjo apie šalių siekius artėjančiame NATO viršūnių susitikime, NATO priešakinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, saugumo situaciją regione. „Tiek Lietuva, tiek Norvegija yra nedidelės šalys, abi turinčios sienas su Rusija, tačiau mūsų valstybių istorija susiklostė skirtingai, todėl Lietuvos patirtis kovojant su Rusijos keliama grėsme yra labai vertinga“, – sakė Norvegijos gynybos ministras. R. Karoblis, pristatydamas Rusijos keliamas grėsmes, pabrėžė, jog saugumo situacija negerėja. „Rusija ir toliau siekia didinti įtaką regione, todėl būtinas oro gynybos stiprinimas bei tolimesnis NATO atgrasymo priemonių užtikrinimas, įskaitant NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą regione, kurio kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja ir Norvegijos kariai“, – sakė R. Karoblis. Pasak Norvegijos gynybos ministro F. Bakke-Jenseno, tarptautinis bendradarbiavimas prasideda nuo kaimynų, ir tai yra geras būdas užtikrinti stabilumą regione. „NATO priešakinių pajėgų batalionas yra puikus kolektyvinės gynybos pavyzdys“, – sakė Norvegijos gynybos ministras. Kalbėdami apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą, Lietuvos ir Norvegijos ministrai sutarė, jog svarbiausia – užtikrinti greitą NATO vadovavimo struktūros pertvarką, tarpusavio sąveikumo gerinimą ir karinio mobilumo supaprastinimą.

Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas gynybos srityje vyksta įvairiose srityse – gynybos politikos planavimo, mokymų. Vyksta nuolatiniai ministrų, kariuomenių vadų, politikos direktorių ir kitų susitikimai daugiašaliuose formatuose, prisidedančiuose prie bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimo, – Šiaurės ir Baltijos šalių (Nordic–Baltic), Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės Jungtinių ekspedicijų pajėgų (JEF). Norvegija taip pat dalyvauja NATO Baltijos oro policijos misijoje ir tris kartus buvo atsiuntusi karius bei naikintuvus į Šiaulius (2005, 2007 ir 2015 metais).

Prezidentė su karališkąja pora dar aplankė Signatarų namus ir apžiūrėjo ten eksponuojamą Vasario 16-osios aktą. Oficialaus vizito Lietuvoje metu kronprincesė Mette-Marit su D. Grybauskaite atidarė dvišalį verslo forumą. Norvegijos karališkąją porą Lietuvoje lydėjo 20 įmonių verslo delegacija. Verslo forume pagrindinis dėmesys buvo skirtas inovacijoms, informacinėms, kibernetinio saugumo ir gynybos technologijoms. Antradienį vykusiame susitikime su Lietuvoje viešėjusiu Norvegijos kronprincu Haakonu bei Norvegijos verslo atstovais Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, padėkojęs svečiams už vizitą, pabrėžė, kad Norvegija tapo svarbi ir patikima Lietuvos partnerė, ypač plėtojant bendradarbiavimą ekonomikos, regioninio saugumo ir gynybos, energetinio saugumo srityse, taip pat svarbi NATO sąjungininkė. Anot S. Skvernelio, trečiadienį vykęs Lietuvos ir Norvegijos verslo forumas dar labiau sustiprina šalių ekonominę partnerystę, suteikia reikšmingų pažinčių ir naujų iniciatyvų. „Praėjusių metų pabaigoje su įmone „Kongsberg“, kurios atstovai taip pat šiandien čia, buvo pasirašyta svarbi sutartis dėl norvegiškų vidutinio nuotolio gynybos sistemų „NASAMS“ pirkimo. Tai – reikšminga žinutė apie pasitikėjimu paremtus glaudžius šalių santykius. Saugumas išlieka vienas svarbiausių mūsų šalies prioritetų. Lietuva šiais metais gynybai skiria 2,01 proc. BVP“, – Norvegijos verslininkams sakė Premjeras ir pakvietė Norvegijos bendroves pasinaudoti palankia investicine aplinka Lietuvoje.

Norvegija patenka į didžiausių užsienio investuotojų dešimtuką Lietuvoje. Mūsų šalyje veikia 250 norvegų įmonių. Lietuva yra didžiausia Norvegijos eksporto rinka iš Baltijos šalių.

Karališkajai porai tai yra pirmasis vizitas Lietuvoje.

Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“