Dėl sušaudytos Vyriausybės paniekinimo
|
Grindinio plytelių takas
vadinama pagarba nužudytiems
|
|
Siūloma prie Vyriausybės rūmų
statyti Gedimino stulpų formos
skulptoriaus J. Jagėlos
parengtą atminimo lentą
|
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba protestu kreipėsi dėl ruošiamo sušaudytų ministrų atminimo paniekinimo. Nesulaukę jokio poveikio vertinant šią įžūlią provokaciją, Sąjūdžio žmonės stebi tolimesnius šios provokacijos veiksmus. Matydamos visišką valdžios atstovų abejingumą šiam klausimui, valdančiųjų institucijos stengiasi sušaudytų ir nukankintų ministrų pavardes surašyti į grindinį. Vasario 27-ąją Visuomeninė taryba prie Seimo Laisvės kovų komisijos balsų dauguma (balsavo už arba susilaikė 9, balsavo prieš 2) pritarė, kad lentelės su sušaudytų ir nukankintų ministrų pavardėmis būtų įmontuotos į grindinio plytelių taką, vedantį per tiltelį į Ministrų Tarybos rūmus. Taku vaikščios eiliniai piliečiai ir ministrai, ekskursijos ir svečiai, kaupsis lietus, sniegas ir purvas, dergs šunys ir paukščiai. Ir tai bus vadinama pagarba nužudytiems. Juk tai pilna analogija laikams, kai buvo niekinami žuvę nelygioje kovoje Lietuvos partizanai.
Tenka stebėtis, kad šiam niekingam projektui pritarė organizacijos (tiksliau, ten dalyvavę visuomeninių organizacijų vadovai), kurių nariai patys arba jų šeimos nukentėję nuo sovietinio genocido. Jeigu jau politiniai kaliniai, tremtiniai, Laisvės kovotojai, Sausio 13-osios gynėjai, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei kiti (jų šioje komisijoje yra apie 20, dalyvavo tik 11) pritaria šiam niekingam projektui, tai kas apgins sušaudytus ministrus nuo paniekinimo. Prisiminkime sušaudytus ir nukankintus Petrą Aravičių, Kazį Bizauską, Julių Čapliką, Voldemarą Čarneckį, Praną Dovydaitį, Antaną Endziulaitį, Balį Giedraitį, Kazimierą Jokantą, Joną Vasiliūną, Juozą Papečkį, Vytautą Petrulį, Steponą Rusteią, Kazimierą Skučą, Zigmą Praną Starką, Joną Sutkų, Antaną Tamošaitį ir mirusius kalėjimuose ir tremtyje Joną Praną Aleksą, Antaną Merkį, Aleksandrą Žilinską, Julių Indrišiūną, Juozą Jankevičių, Vladą Mironą, Stanislovą Putvinską-Pūtvį, Mečislovą Reinį, Jokūbą Stanišauskį, Benediktą Bronių Tomaševičių, Jokūbą Vygodskį ir Augustiną Voldemarą. Visi jie žuvo, bet nė vienas netapo išdaviku.
Šiandien Nepriklausomoje Lietuvoje visi jie pasmerkti būti mindžiojami ir spjaudomi. Kas apgins jų ir Lietuvos valstybės garbę? Juk juos išduoda paskutinė gynybos grandis.
Juk tai liepto galas valstybėje. Ko vertos garsios patriotinės kalbos, garbingi vardai ir apdovanojimai? Kokią gaus pamoką vaikai ir jaunimas? Kalbama apie meilę Tėvynei, o praktika Tėvynės didvyrių paniekinimas. Tautos abejingumas niekšybei gali būti lemtingas valstybei. Nepamirškime istorijos. Nepamirškime Pompėjos. Nepamirškime Sodomos ir Gomoros. Atsiminkime, kad greitai bus užkurtas Astravo pragaras objektas, skirtas sunaikinti ne tik Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Prieš priimdami sprendimus dėl Lietuvos kankinių paniekinimo perskaitykite Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygą Černobylio malda.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, daug metų kovojusi, kad būtų įamžinti sušaudyti ministrai, vykdę mums pritariančių žmonių valią:
Prašo prie Vyriausybės rūmų statyti Gedimino stulpų formos anksčiau su Vilniaus Sąjūdžio taryba suderintą skulptoriaus J. Jagėlos parengtą projektą; reikalauja nutraukti projekto Memorialinis ženklas prie LR Vyriausybės pastato Vilniuje derinimo ir statybos darbus; Kviečia geros valios žmones neleisti ant grindinio niekinti sušaudytų ministrų atminimą.
Siūloma prie Vyriausybės rūmų statyti Gedimino stulpų formos anksčiau su Vilniaus Sąjūdžio taryba suderintą skulptoriaus J. Jagėlos parengtą atminimo lentą.
Visuomeninė taryba prie Seimo Laisvės kovų komisijos balsų dauguma pritarė, kad lentelės su sušaudytų ir nukankintų ministrų pavardėmis būtų įmontuotos į grindinio plytelių taką ir tai bus vadinama pagarba nužudytiems.
Tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius, pirmininko pavaduotojas Gediminas Adomaitis, pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius Antanas Budriūnas
© 2018 XXI amžius
|