Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žirgelis Lietuvoje

Iš lietuvių kultūros šaltinių elektroninio sąvado „Aruodai“

Balandžio 10 dieną praeiviai pamatė vietoj žirgelio išmėtytas jo duženas

„Girdėjau kartą mažą vaiką, / Kurs prašė taip gražiai mamos: / – Mamyte, nupirk man žirgelį, / Gražiausią žirgą iš visų. / Ir gavo vaikas dovanų / Gražius cukrinius arkliukus. / Bet štai pravirko jis balsu: / – Netikras, mama, šis arklys. / Mamyte, pirk man žirgelį, / Gražiausią žirgą iš visų. / Mamyte, brangią žemę / Gint eisiu. / Dažnai sapnuodavo jis žirgą, / Gražiausią žirgą iš visų, / Ir meldė jis Kalėdų senį, / Kad jam atneštų dovanų. / Ir per Kalėdas gauna jis / Gražius iš medžio arkliukus. / Bet vėl pravirksta jis balsu: / – Netikras, mama, šis arklys. Mamyte, pirk man žirgelį, / Gražiausią žirgą iš visų. / Mamyte, brangią žemę / Gint eisiu. / Ir štai praėjo daugel metų – / Drąsi jaunystė jo veide. / Prie vartų žirgas pabalnotas, / O motinėlė jo liūdna. / Dar mažas būdams, nesuprato, / Kokia liūdna žmogaus dalia. / Bet nujautimas jam pasakė, / Kad žirgas jį lydės kare. / – Sugrįšiu, brangi mamyte, / Žirgelis štai mane lydės. / Sugrįšiu, ir brangi žemė / Bus laisva“.

Iš tremtinio laiško minint Valstybės šimtmetį (LLKS leidinys „Varpas“, 2018, Nr. 3):

„Žalia pievelė, tai gražu, tačiau ji negyva. Joje trūksta ARKLIO, kurį myli kiekvienas lietuvis ir labai yra jo pasiilgęs. Neištremkite ir jo į nežinią. Jo palikto ir tremtyje ilgėjomės, jis yra ir mūsų valstybės simbolis“.

Iš 2017 11 17 mitingo Lukiškių aikštėje:

„Lapkričio 17 d. Vilniaus Lukiškių aikštėje visuomeninis susivienijimas „TALKA Kalbai ir Tautai“ kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga surengė mitingą „Mes be Vyčio nenurimsim“. Į jį susirinko daugiau nei pusė tūkstančio žmonių.

Mitingo dalyviai reikalavo vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Vilniaus Lukiškių aikštėje ir pasmerkė Kultūros ministerijos daromas kliūtis šiam visuomenės ir Seimo sprendimui įgyvendinti.

Mitinge kalbėjo: Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS) garbės pirmininkas Jonas Burokas, architektas, profesorius Marius Šaliamoras, jaunimo atstovas, politologas Dovilas Petkus, istorikė, profesorė Rasa Čepaitienė, Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis, Nepriklausomybės akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė, Seimo narys Audronius Ažubalis, asociacijos „Talka Kalbai ir Tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas, Laisvės kovų dalyvis kunigas Robertas Grigas, istorikas Romas Batūra, vyskupas Jonas Kauneckas“.

Mitingas priėmė nutarimą „Už Vytį, Už Lietuvos valstybę ir jos istoriją“.

Iš Lukiškių aikštės po mitingo – vandalizmo aktas:

LLKS rūpesčiu, Lukiškių aikštėje Šimtmečio rate įterptos ir pašventintos relikvijos, suvežtos iš Žalgirio, Salaspilio, Rygos, Gedimino kalno, Kražių, Kryžių kalno ir partizanų žūties vietų. Relikvijų amžino palaidojimo vieta yra po nuotraukoje matomu dangčiu (užrašas – Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę atmintis ir pagarba).

Kai vykdėme relikvijų įamžinimą, netikėtai prie iškeltos vėliavos Lukiškių aikštėje atsirado nedidelis, su trispalve ant kaklo žirgelis. Jis, ten ilgokai ir stovėjęs, bet netrukus atsirado šimtmečio rate, greta relikvijų palaidojimo vietos. Daili nežinomo autoriaus ar autorių skulptūra tarsi liudijo paminklo prie relikvijų reikalingumą ir galbūt jo virsmą Vytimi.

Buvo gera stebėti, kaip toje šventoje vietoje prie arkliuko glaustosi vaikai, juo džiaugiasi, prie relikvijų dangčio sustoja ir šnekučiuojasi praeiviai. Greta Šimtmečio rato pagal projektą turi rastis paminklas kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę su Vyčio simboliu, entuziastų sukurtas žirgelis tarsi stengėsi išaugti į Vytį. Tačiau...

Balandžio 10 dieną praeiviai pamatė vietoj žirgelio išmėtytas jo duženas.

LLKS Garbės pirmininkas Jonas Burokas, kasdien praeidamas pro Lukiškių aikštę, gėrėjosi skulptūrėle, nors nei jos autoriaus, nei statytojo nežinojo. Išvydęs nuniokotą žirgelį, apie vandalizmo aktą jis pranešė policijai ir dar kartą pagilino savo įsitikinimą, kad Vytis, kaip paminklas už Lietuvos laisvę kovojusiems ir žuvusiems, aikštėje tikrai reikalingas ir bus pastatytas.

Algimantas Zolubas

© 2018 „XXI amžius“