|
Fotografijose Tilžės bažnyčia ir lietuviai
ŠILUTĖ. Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatyta fotografijų paroda Tilžės bažnyčia lietuvių bendruomenės gyvenime. Parodos autorius pagėgiškis žurnalistas, poetas, fotografas, muziejininkas, Mažosios Lietuvos krašto žinovas Eugenijus Skipitis. Į renginį atvyko ir Lietuvos Respublikos konsulas Sovetske dr. Bronius Makauskas.
Renginį vedusi Aldona Norbutienė, pristačiusi svečius, suteikė žodį parodos autoriui E. Skipičiui. Šis sakė: Per fotoaparato ieškiklį nėra lengva pagauti tas nuotaikas, kurios atsiranda Tilžės ar kitos parapijos tikintiesiems bendraujant su Bažnyčia, ypač kai gyveni kitoje Nemuno pusėje, kai prie bendruomenės ir Bažnyčios gali prisiliesti tik epizodiškai, netikėtai atsidūręs kokiame nors renginyje, bendruomenės pobūvyje ar tiesiog būdamas Tilžėje atėjęs į bažnyčią pasidžiaugti kun. Anupro Gauronsko skleidžiama dvasios šviesa. Vargu, ar man pavyko nufotografuoti tą dvasios spindesį, tačiau jaučiu, kad Tilžės lietuvių bendruomenės ir Bažnyčios gyvenime atradau dvidešimt penkias sekundes, kurios įprasmina šio krašto sudėtingo likimo žmones, kalbėjo fotografas ir pridūrė, kad visi mes esame truputį abejingi Kaliningrado srityje gyvenantiems lietuviams, o juk jų bendruomenė sensta, lietuvybė mažiau puoselėjama. Tęsdamas mintį, E. Skipitis kalbėjo: Mes, gyvenantys pasienyje, įsipareigojame fiksuoti už upės gyvenančių tautiečių buities kasdienybę. Liūdna gaida nėra atsitiktinė nuodėmingai jaučiu, kad dėl to, kas ten vyksta, esame kalti ir mes. Dabartinė valdžia nieko nedaro, kad ten palaikytų lietuvybę. Gyvename pernykščio sniego metais. Parodos autorius atviravo, kad nuotraukose stengėsi užfiksuoti, kas vyksta Tilžės bendruomenėje, kaip klebonas atlieka savo pareigas, kai kurios nuotraukos yra iš bažnyčios archyvo. Pasidžiaugė, kad dabartinis konsulas B. Makauskas rūpinasi koncertais, susitikimais, parapijos namuose vyksta parodos, organizuojamos šventės.
Konsulas Sovetske B. Makauskas atsiprašė, kad dėl sveikatos sutrikimų negalėjo atvažiuoti pats kun. A. Gauronskas. Kalbėdamas apie šį žmogų, aukštino jo pasišventimą dirbant ekstremaliomis sąlygomis įkurtose bažnyčiose, kurias vienija kultūra ir bendruomeninė veikla, ir pasakydamas, kad kun. A. Gauronsko tarnystė lietuviškumo židinys, kuris teikia viltį, tačiau kunigo jėgos senka. Konsulas klausė: ar mes turime jo įpėdinį, ar kas nors tuo rūpinasi? B. Makauskas apgailestavo, kad Tilžės lietuviai palikti likimo valiai. Konsulate nėra salės, norint rengti koncertus, reikia prašyti leidimo, mokėti už nuomą, o lėšų labai trūksta. Papasakojo, kad buvo minimas Reformacijos 500 metų jubiliejus, kad ruošiamasi švęsti Vydūno metus. Prisiminė, kad vietos lietuviams organizuojamos išvykos į Lietuvą. Viena iš tokių į Anykščius, siekiant parodyti, kaip čia gyvena žmonės, ir padėkojo Tauragės savivaldybei už pagalbą. Kvietė žurnalistus rašyti, kaip tame krašte, už Nemuno, gyvena žmonės. Patriotizmą kelia gražios idėjos ir gražūs darbai. Švietimas, žmonių mąstymas turi būti toks, kad nereikėtų vesti žmogaus už rankos, kad iškeltų vėliavą. Aš taip kalbu dėl Lietuvos gerovės šitas kunigas daro stebuklus. Neviltis yra paskutinis dalykas, tačiau mums didesnio dėmesio tikrai reikia, kalbėjo konsulas B. Makauskas.
Susirinkusius domino Ragainės pilies atstatymo klausimas, domėtasi, ar jaunimas, studentai iš Lietuvos keliauja į Karaliaučiaus kraštą ir domisi ten gyvenančių žmonių likimais. Svečiai atviravo, kad norėtų, jog paroda būtų eksponuojama ir Vilniaus arkivyskupijoje, kad papasakotų apie save ir išreikštų viltį, kad neliktų užmiršti. Žiūrovai svečiams pateikė nemažai klausimų.
Birutė Morkevičienė
© 2018 XXI amžius
|