Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Kauno arkivyskupas palaimino pal. Teofiliui Matulioniui dedikuotą koplyčią Sankt Peterburgo Švč. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas aukojo šv. Mišias ir palaimino pal. T. Matulioniui dedikuotą koplyčią Sankt Peterburgo Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Balandžio 25–26 dienomis arkivyskupas buvo atvykęs į Sankt Peterbugą. Ten vyko Lietuvių dienos. Arkivyskupas sakė, kad šis įvykis labai prasmingas čia besirenkančiai lietuvių bendruomenei. Apsilankymas Peterburge užbaigtas arkivysk. L. Virbalo vadovautomis šv. Mišiomis T. Matulionio statytoje Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Koplyčią puošia dail. Aleksandro Frolovo tapytas Palaimintojo paveikslas, o Mišių stalas ir sakykla – Alantos bažnyčios, kur buvo pakrikštytas Teofilius Matulionis, stalo ir sakyklos kopijos. Giedojo Peterburgo moterų ansamblis „Neringa“.

Palaimintojo Teofiliaus gyvenimas susijęs su Peterburgu beveik du dešimtmečius. 1910 metais jis buvo paskirtas Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčios vikaru. Vėliau jam pavesta burti Švč. Jėzaus Širdies parapijos (už Nevos Vartų) bendruomenę ir rūpintis bažnyčios statyba, buvo paskirtas šios bažnyčios klebonu. Įsisiautėjus prieš Bažnyčią nukreiptam sovietiniam terorui, vienu metu jam teko aptarnauti net septynias Peterburgo bažnyčias. 1929 m. vasario 9 d. Švč. Marijos Širdies bažnyčioje T. Matulionis buvo slapta konsekruotas vyskupu. Nuo Peterburgo jis pradėjo ir kalinio kelią.

Vilniaus arkivyskupas su meru aptarė pasirengimo popiežiaus Pranciškaus vizitui klausimus

Balandžio 26-ąją Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi aptarė pasirengimo popiežiaus Pranciškaus vizitui rugsėjo 22–23 dienomis Vilniuje klausimus. Popiežius Pranciškus per dvi dienas Lietuvoje susitiks su žmonėmis Vilniuje ir Kaune, o vėliau lankys Latviją ir Estiją.

Arkiv. G. Grušas susitikime su Vilniaus meru R. Šimašiumi kalbėjo: „Kviečiu Vilniaus miesto savivaldybę tinkamai pasirengti popiežiaus Pranciškaus vizitui ir bendradarbiauti sudarant galimybes vilniečiams ir miesto svečiams sutikti popiežių Pranciškų ir išgirsti jo žodžius kiekvienam Lietuvos žmogui. Galime parodyti mūsų sostinės svetingumą, pristatyti pasauliui Vilnių ir Lietuvą“. Arkivyskupas paminėjo, kad su popiežiumi Pranciškumi keliauja ar jį seka šimtai žurnalistų, kurie ir pasakoja apie aplankytas šalis ir jų gyventojus.

Kabinasi už šiaudo

Praėjusią savaitę „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad politinės korupcijos byloje įtariamas buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis mažiausiai dvejus metus, 2014–2016 metais, elektroniniais laiškais susirašinėjęs su prezidente Dalia Grybauskaite. „Lietuvos rytas“ neatskleidžia, iš kur gavo susirašinėjimą. Laiškai paskelbti netrukus po to, kai politinės korupcijos byla perduota teismui. Paviešintos ištraukos iš Prezidentės susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu rodo, jog susirašinėta apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė esą rašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“. E. Masiulis dienraščiui patvirtino, kad susirašinėjimą su prezidente matęs ant politinės korupcijos bylai vadovavusio prokuroro Justo Lauciaus stalo. Buvęs liberalų pirmininkas tikino, kad per apklausas prokuroras su juo žadėjo aptarti laiškus, tačiau vėliau to atsisakė – E. Masiulis teigia priminęs apie tai jau pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. „Tada mes pamatėme, kad bylos medžiagoje jų nėra, ir prašėme įtraukti, bet buvo oficialiai atsakyta, jog bylai jie nėra reikšmingi. Buvo keista, nes prieš metus J. Laucius pats siūlė tuos laiškus apklausoje aptarti“, – stebėjosi E. Masiulis. Pasak dienraščio, laiškuose buvo aptariami kandidatai į generalinius prokurorus, jų skyrimo aplinkybės, dabartinio premjero Sauliaus Skvernelio politinės ambicijos dalyvauti rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kiti politiniai klausimai.

Žemaičių parlamentinės grupės nariai susitiko su regiono kunigais

Žemaičių parlamentinės grupės ir Telšių vyskupijos kunigų susitikimo dalyviai

Balandžio 27-ąją, penktadienį, Seime surengtas Žemaičių parlamentinės grupės ir Telšių vyskupijos dekanato ir kunigų tarybos susitikimas, kuriame aptartos Lietuvos šimtmečiui rengiamos iniciatyvos, Žemaičių vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose jubiliejaus programa ir kiti Žemaitijos žmonėms aktualūs klausimai.

Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narės Irenos Šiaulienės, frakcijos narės ir Žemaičių parlamentinės grupės pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės bei Seimo nario Valentino Bukausko iniciatyva vykusiame susitikime dalyvavo daugiau kaip 20 Žemaitijos kunigų, Telšių vyskupas dr. Kęstutis Kėvalas, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, architektas Algirdas Žebrauskas.

Sveikindama susitikimo dalyvius Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė priminė, kad ir dvasininkų, ir parlamentarų darbas vyksta su žmonėmis.