Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Vaikų ir jaunimo tremtinių ir partizanų dainų festivalis

Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas su Babtų gimnazijos merginų vokaliniu ansambliu

Saulėtą gegužės 12-osios šeštadienį Ukmergės rajono Kadrėnų kaime esančiame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke, dar vadinamame Mons. Alfonso Svarinsko parku, įvyko pirmasis Respublikinis vaikų ir jaunimo tremtinių ir partizanų dainų konkursas-festivalis „Ne mėlynos vosilkos“. Daugiau kaip 50 vaikų ir jaunuolių iš Kauno, Babtų, Karmėlavos ir Utenos dainuodami paminėjo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Su meile rūpestingų mokytojų paruošti pasipuošę moksleiviai ne tik dainavo, bet ir grojo pačiais įvairiausiais instrumentais – dūdele, smuiku, violončele, būgnais, elektrinėmis ir akustinėmis gitaromis.

Lauke ant pakylos esančioje palapinėje skambėjo ne tik tradicinės partizanų dainos „Jei ne auksinės vasaros“, „Miško broliai“, bet ir šiuolaikinių autorių kūriniai, tokie kaip „Saulės kraujas“ ir „Žalia daina“. Renginį vedė buvęs ilgametis LRT radijo diktorius Juozas Šalkauskas. Susirinkusieji buvo nustebę ir sužavėti jauniausių konkurso dalyvių – solistų Edmundo Jakelaičio (8 m.), Emilijos Janulytės (10 m.) ir Gabijos Juškytės (9 m.) pasirodymų. Komisijai teko gerokai padirbėti renkant laimėtoją.

Minėjimas legendinėje pogrindžio spaustuvėje

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Kauno rajone kiekvienais metais tradiciškai minima Domeikavoje, pogrindžio spaustuvėje „ab“. Į žaluma apsuptą gegužės 7-osios minėjimo vietą susirinko daug lietuviško žodžio mylėtojų. Dauguma jų – jaunimas, kuriam svarbi tautos istorija, kalba, pagarba knygoms.

Šiais metais netekome svarbaus žmogaus – Vytauto Andziulio. Sovietmečiu, kai lietuviška spauda buvo griežtai draudžiama, jis atliko žygdarbį: savomis rankomis po kalno papėdėje esančiu namu įrengė pogrindinę spaustuvę. Čia kiekvienais metais minima Spaudos atgavimo diena. V. Andziulio atminimas pagerbtas tylos minute. Kauno rajono savivaldybės vicemeras Paulius Visockas sveikindamas susirinkusius lietuviško žodžio puoselėtojus prisiminė ir V. Andziulį: „Tai buvo žmogus, kuris gebėjo išsaugoti tikėjimą, idealus ir viltis. Jo atminimas liks nepaprastai šviesus“. P. Visockas pabrėžė, kad lietuviško žodžio vedami išsaugosime mūsų tautiškumą ir vertybes.

Per akciją „Darom 2018“ sutvarkytas pažintinis takas Kalniškėje

Jungtinė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, Lazdijų kultūros centro ir Lazdijų informacinio turizmo centro darbuotojų bei jaunųjų šaulių komanda „Darom 2018“ veiklas šiemet perkėlė į Kalniškės mišką. Jų tikslas – sutvarkyti šiame miške rengiamą edukacinį pažintinį taką.

Sėkmingo darbo linkėjo Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Jis džiaugėsi dalyvių iniciatyva sutvarkyti ir naujai įprasminti Kalniškės mūšio vietą, kuri yra didingos kovos už Lietuvos laisvę simbolis, tad jo išsaugojimas yra svarbus ne tik Lazdijų kraštui, bet ir visai šaliai.

Jungtinė akcijos „Darom 2018“ dalyvių komanda bendromis jėgomis sutvarkė ir paženklino Kalniškės mūšio vietos pažintinį taką, kuriuo netrukus galės keliauti krašto gyventojai, ekskursantai bei turistai. Žygiuojant šia trasa bus galima ne tik praeiti partizanų takais, prisiminti istoriją, sudėtingą rezistencinių kovų laikmetį, bet ir išgirsti įdomius, mažai kam žinomus faktus apie Kalniškės kautynes. Šio pažintinio tako įkūrimo idėjos autorius – iš Lazdijų krašto kilęs karininkas plk. ltn. Rimantas Jarmalavičius. Tokio tako tikslas yra įprasminti laisvės kovotojų žygius ir siekti, kad Kalniškės miškas, kaip didžiausio sėkmingo partizanų mūšio vieta, taptų traukos objektu turistams bei edukacijai. Tikimasi, kad patirtinis mokymasis jaunajai kartai padės geriau pajausti Kalniškės mūšio dvasią, įsivaizduoti ir patirti to meto gyvenimo sąlygas ir sunkią kovą už Lietuvos laisvę, leis organizuoti įvairesnių renginių, skatins turizmą ir aktyvesnį Kalniškės miško lankymą. Numatoma įrengti 6 km ilgio taką nuo paminklo partizano Lakūno žuvimo vietoje iki Kalniškės mūšio memorialo.

Kalniškės mūšio metinės

Gegužės 12 dieną paminėtos 73-osios vieno didžiausių Lietuvoje Kalniškės mūšio metinės. Šių istoriškai svarbių įvykių minėjimo renginiai prasidėjo Lazdijų Nepriklausomybės aikštėje. Čia iškilmingai pakeltos vėliavos, kurios buvo palydėtos salvėmis už Lietuvą, laisvę ir už žuvusius už Lietuvos laisvę. Lazdijų rajono meras Artūras Margelis kartu su Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksute Ramanauskaite-Skokauskiene prie Nepriklausomybei ir Adolfui Ramanauskui-Vanagui skirtų paminklų padėjo gėlių. Iš Nepriklausomybės aikštės į Kalniškės mūšio vietą išlydėti dviratininkai ir bėgikai.

Kalniškės mūšio metinių minėjimo renginyje dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, A. Ramanausko-Vanago dukra A Ramanauskaitė-Skokauskienė, Punsko valsčiaus sekretorius Jonas Vaičiulis, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Pėsčiųjų žygis pasieniečio Gintaro Žagunio garbei

Gegužės 12 dieną Vilniaus pasienio rinktinė, siekdama paminėti 27-ąsias pasieniečio Gintaro Žagunio žūties metines, organizavo pėsčiųjų žygį. Jis prasidėjo G. Žagunio užkardoje, Poškonių kaime. Jame dalyvavo ne tik pasieniečiai, bet įvairių bendruomenių atstovai: Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos skautijos nariai ir kiti žygio dalyviai. Daug gražių ir šiltų žodžių buvo pasakyta apie žuvusįjį pasienietį, prisiminimais pasidalino bei gero kelio palinkėjo generolas Renatas Požėla, Vilniaus rinktinės vadas Virgilijus Raugalė, G. Žagunio užkardos vadas Židrūnas Vaikasas, Poškonių seniūnijos seniūnas Rimantas Stročkus ir kiti svečiai. Žygyje dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės: nuo mažųjų judruolių iki jau garbingo amžiaus sulaukusių. Prieš išeinant į žygį visi dalyviai linksmai pasimankštino ir aptarė tris maršrutus: 5 km, 17 km ir 22 km. Žygio takai vingiavo gražiausiomis Dieveniškių Istorinio regioninio parko vietomis. Gamta tą dieną nepagailėjo šilumos ir lepino saulės spinduliais. Ištvermingiausieji buvo apdovanoti medaliais. Pasibaigus žygiui visi vaišinosi kareiviška koše bei arbata, lankėsi Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centre.

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejus: renginiai Ukrainoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino jubiliejiniai renginiai, vykę Lietuvoje (apie juos „XXI amžiuje“ jau rašyta), pratęsti Ukrainoje. 400 metų jubiliejui skirtos tarptautinės ir lokalinės konferencijos rugsėjo mėnesį vyko Lvove, Ivano-Frankivske, kituose miestuose bei bazilijonų vienuolynuose. Apžvelgsime svarbiausius.

Lvovas

Pernai, rugsėjo 14–17 dienomis, tarptautinė mokslinė konferencija „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: istorija, nūdiena, perspektyvos“, kurią globojo aukščiausias Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios (UGKC) vadovas, Kijevo ir Haličo didysis (aukščiausias) arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas, vyko Lvove ir Krechive. Konferencijai išleista žurnalo formos spalvota programa su asmenybių, vienuolijų nuotraukomis, istoriniais tekstais. Išvakarėse organizuota spaudos konferencija, kuriai vadovavo pagrindinis jubiliejinio renginio organizatorius t. Kornilijus (Viktoras Jaremachas) OSBM, iš Romos atvykęs Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino protoarchimandritas (ordino vyriausiasis) t. Genezijus (Genezijus Viomaras) OSBM, Ukrainos katalikų universiteto (UKU) prorektorius prof. Ihoris Skočiliasas ir iš Lietuvos atvykusi Lietuvių ir ukrainiečių asociacijos prezidentė dr. Aldona Vasiliauskienė. Teko kalbėti apie atliktus darbus garsinant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, kodėl organizuotos konferencijos tapo labai svarbiomis ir reikšmingomis – prisimintos pirmosios bendradarbiavimo sutartys tarp Šiaulių universiteto ir Ukrainos aukštojo mokslo institucijų; daug dėmesio skirta Bazilionų mokyklai-daugiafunkciam centrui (Šiaulių r.), akcentuoti mokyklos kolektyvo nuveikti darbai garsinant ordiną, ypač 2009 metais Bazilionuose, priešais mokyklą, pastatyta pirmoji skulptūra ukrainiečiams Lietuvoje ir pasaulyje Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Kalbėta ir apie kitus meno kūrinius – mokinių sukurtus vitražus ukrainistikos tematika, apie kitus Lietuvoje bei Ukrainoje nuveiktus darbus. Bazilionų mokykla tapo svariu dėmesio bei diskusijų objektu konferencijoje.

Šeštinės ir Marijos diena Šiluvoje

Gegužės 13 dieną Šiluvoje švęsti Viešpaties Žengimo į dangų (Šeštinių) piligrimai gausiai rinkosi šiam sekmadieniui sutapus su Marijos diena. Piligriminę kelionę surengė Kauno I dekanatas. Kauno parapijų kunigai patarnavo piligrimams klausyklose, aukojo šv. Mišias, sakė homilijas. Piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, JAV šiame krašte, kurį kitados Mergelė Marija pasirinko savo apsireiškimui, tądien sutiko sodriai sužaliavusi pavasario gamta, atviromis durimis užsukti kviečiančios Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika su maloninguoju Dievo Motinos ir Kūdikio atvaizdu bei Apsireiškimo koplyčia su akmeniu, kurį, tikime, lietė Šiluvos Dievo Motinos kojos. Piligrimus pasitiko ir vaiskiai mėlynas dangus virš Šiluvos aikštės, keldamas aukštyn jų mintis nuo žemiškos kasdienybės į amžinybės tolius – ten, kur Viešpats jau žengė savo šlovėje ir kur laukia kiekvieno Jį mylinčio ir su Juo keliaujančio šios žemės keliais.