|
Skelbti tiesą ir teisingumą
Popiežiaus Pranciškaus mokymas apie šiandienos žiniasklaidos užduotis
Mindaugas Buika
|
Šventasis Tėvas bendrauja
su Avvenire redakcijos
kolektyvo mažaisiais nariais
|
Katalikiško dienraščio sukaktis Praėjusį sekmadienį Bažnyčioje jau 52-ąjį kartą paminėjus Pasaulinę žiniasklaidos dieną, kuri palaimintojo Pauliaus VI buvo įsteigta Vatikano II Susirinkimo tėvų pageidavimu, svarbus išlieka popiežiaus Pranciškaus mokymas apie socialinio komunikavimo ir evangelizavimo sąsajas. Apie tai Šventasis Tėvas nuolat kalba nuoširdžiai bendraudamas su katalikiškos spaudos atstovais, taip suformuodamas reikšmingą jau daugiau nei penkerius metus trunkančio jo pontifikato bruožą. Štai gegužės 1 dieną, Šv. Juozapo Darbininko liturginėje šventėje jis audiencijoje Vatikane priėmė didelę italų nacionalinio katalikų dienraščio Avvenire (Ateitis) darbuotojų grupę su jų šeimomis. Šis Italijos vyskupų konferencijos remiamas periodinis leidinys šiemet mini 50-ąsias įkūrimo metines. Milane leidžiamas laikraštis Avvenire įsteigtas 1968 metais sujungus du regioninius katalikų leidinius, iš pat pradžių jautė reikšmingą popiežiaus Pauliaus VI palaikymą. Jis pranašiškai suprato, kad žiniasklaida kultūroje ir socialiniame gyvenime vaidina vis svarbesnį vaidmenį ir Bažnyčia čia neturi atsilikti. Tai patvirtino ir Vatikano II Susirinkime 1963 metų gruodžio 4 dieną priimtas dekretas dėl komunikavimo priemonių Inter Mirifica. Jame pabrėžta, jog Katalikų Bažnyčia, Viešpaties Kristaus įsteigta nešti išganymą visiems žmonėms ir turi pareigą skelbti Evangeliją ir išganymo mokslą socialinio bendravimo priemonėmis bei mokyti žmones tinkamai jomis naudotis.
|
|
Sekminės išganymo viršūnė
Kun. Vytenis Vaškelis
Liturginio Velykų laiko pabaigos kulminacija Šventosios Dvasios atsiuntimas. Ji, nužengdama apvainikavo visą žmonijos išganymo istoriją. Nebūtų nužengusi Dvasia, nebūtų į žmonių širdis išsiliejusi gyvojo vandens jūra; nebūtų kankinių, tapusių naujų krikščionių sėkla; nebūtų XXI amžiuje didžiausiai pasaulyje krikščionių religijai priklausančių narių, sudarančių nuo ketvirtadalio iki trečdalio visų gyventojų; po mirties neturėtume ateities Viešpatyje, nes kas kitas gali geriau atlikti šventą Mokytojos darbą ir atskleisti Dievo Sūnaus pažinimo lobius, jei ne pati Šventoji Dvasia, kuri, kai su malda skaitome Bibliją ir gilinamės į katekizmo tiesas, taip apšviečia mūsų protus bei širdis, kad negalime įsivaizduoti, kaip mes galėtume gyventi, atsiskyrę nuo Jėzaus Kristaus! |
|
|