Šventųjų lobynas
Bronius VERTELKA
|
Relikvijorių šventinimo ceremonija:
kalba vyskupas emeritas Jonas
Kauneckas, kairėje bažnyčios
rektorius kun. dr. Simas Maksvytis
|
|
Kalba Bažnytinio paveldo
muziejaus direktorė dr. Sigita
Maslauskaitė-Mažylienė
|
|
Vilnietis dailininkas
Saulius Valius suprojektavo
relikvijorių laikymo vietą
|
|
Relikvijorių kolekcija po stiklu
|
PANEVĖŽYS. Gegužės 13-ąją Švč. Trejybės bažnyčioje buvo atidengtos Katalikų Bažnyčios šventosios relikvijos ir pašventinti relikvijoriai. Tai pirmasis iš Lietuvos bažnyčių ir didžiausias šventųjų lobynas.
Kalbėdama tema Pamaldumas šventųjų relikvijoms krikščionybės istorijoje šventę pradėjo Bažnytinio paveldo muziejaus Vilniuje direktorė, menotyrininkė, tapytoja dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Pasak jos, lotynų kalbos žodis relikvija reiškia liekanas arba palaikus. Krikščionybėje pamaldumas relikvijoms remiasi tikėjimu mirusiųjų prisikėlimu, nemirtingumo viltimi. Žvelgdami į šventųjų relikvijas krikščionys išpažįsta, kad Viešpats, davęs žmogui mirtiną kūną, pakeis jį kitu, nemirtingu ir garbingu. Relikvijų garbinimas pradėjo formuotis pirmaisiais krikščionybės amžiais kartu su kankinių kultu. Žinoma, kad 156 metais nukankinto vyskupo Polikarpo kraują tikintieji surinko skepetaitėmis. Pirmąja į Vilnių atgabenta relikvija laikoma XIV amžiuje iš Krokuvos gauta Lenkijos globėjo šv. Stanislovo dilbio kaulo dalis. Ši šventenybė yra išlikusi ir šiandien eksponuojama Bažnytinio paveldo muziejuje. Kaip sakė dr. S. Maslauskaitė-Mažylienė, Lietuvos bažnyčiose išsaugota nemažai barokinių relikvijorių. Tai indai, kalstyti iš sidabro arba žalvario, dekoruoti brangiaisiais akmenimis, emaliu, krištolu ir spalvotu stiklu. Relikvijorius įtaisas, kuriame laikomos relikvijos ar prabangūs daiktai.
Už ilgoką, bet aiškų pasakojimą viešniai iš Vilniaus susirinkusieji atsidėkojo plojimais. Nuoširdų žodį jai tarė ir Švč. Trejybės bažnyčios rektorius kun. dr. Simas Maksvytis.
Apie relikvijorių reikšmę krikščionybėje kalbėjo ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Jis sakė: Jei šiandien turime tokią didelę jų kolekciją, tai yra didžiulis mons. Juozapo Antanavičiaus nuopelnas. Ganytojas, dalyvaujant bažnyčios rektoriui kun. dr. S. Maksvyčiui, pašlakstė šventu vandeniu ir pasmilkė relikvijorius. Paskui vyskupas aukojo šv. Mišias, koncelebravo kun. dr. S. Maksvytis.
Apie relikvijorių kolekcijos atsiradimą pasakojo bažnyčios rektorius kun. dr. S. Maksvytis. Pirmuosius devynis relikvijorius iš savo asmeninės kolekcijos, paveldėtos iš vyskupo Antano Deksnio, dovanojo mons. J. Antanavičius. Tai buvo paskata imtis rimto darbo, pildant jų kolekciją. Dovanų gavo ir iš savo doktorantūros darbo vadovo prelato Vytauto Stepono Vaičiūno. Vieną relikvijorių dovanojo netoli Švč. Trejybės bažnyčios įsikūrusios Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos vienuolės. Taip geradarių dėka surinkta tokia relikvijorių kolekcija. Vieta jai neatsirado greitai. Čia išmonės netrūko vilniečiui, profesionaliam menininkui Sauliui Valiui (Jo sesuo Eglė Valiūtė Švč. Trejybės bažnyčioje sukūrė ne vieną vitražą.). Visiems prisidėjusiems prie tokio sumanymo įgyvendinimo maloniausių žodžių nešykštėjo šventovės rektorius kun. dr. .S. Maksvytis. Mons. J. Antanavičių, įvardydamas relikvijorių kolekcijos krikštatėviu, kaip sūnus apglėbė ir įteikė gėlių. Gėlių įteikta ir garbingiausiam svečiui vyskupui J. Kauneckui, kuriam birželio 6-ąją sukaks 80 metų, linkėjo jam dvasinės stiprybės bei geros sveikatos. Už suteiktą pakilią nuotaiką padėkota šventėje giedojusiam Panevėžio vokaliniam ansambliui Tolmėja ir jo vadovei Vaidai Nevulienei. Visus rektoriaus linkėjimus tikintieji palydėjo plojimais.
Gegužės 13-ąją kartu buvo paminėta Viešpaties žengimo į dangų šventė (Šeštinės), paminėta Pasaulinė komunikavimo priemonių diena. Buvo renkamos aukos katalikiškai žiniasklaidai paremti.
Žmonės neskubėjo skirstytis, apžiūrinėjo relikvijorius, prie jų meldėsi. Arti šventovės paradinių durų įkurdintas šventųjų lobynas džiugins tikinčiųjų širdis.
Autoriaus nuotraukos
© 2018 XXI amžius
|