100 metų – tūkstančiai žygių...

Žaizdos

Partizanų takais žygiavo apie pusė tūkstančio žygeivių

Alytaus Jaunimo parke vykusioje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienoje susirinkę žmonės pamatė parodomąją programą Alfredo Pliadžio (KAM) nuotrauka

Pėsčiųjų žygiu Alytaus rajono Punios šile pagerbti Lietuvos partizanai ir paminėtos Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. Dvylikos kilometrų maršrutu žygiavo apie pusė tūkstančio žygeivių, kurie prie Dainavos apygardos vadavietės tylos minute, Lietuvos himnu ir gėlių puokštėmis pagerbė laisvės kovotojus.

Į žygį susirinko įvairaus amžiaus žmonės, šauliai, šeimos su vaikais, augintiniais. Kartu su žygeiviais partizanų takais ėjo Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, vicemeras Arvydas Balčiūnas, savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Kručkauskaitė ir pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius, miesto savivaldybės vicemerė Valė Gibienė. Žygyje dalyvavo partizano A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė su vyru, dukra ir vaikaičiu. Punios šilu žygiavo daugiau kaip 30 Alytaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų.

Prie Punios girininkijos, Panemuninkų kaime, susirinkusius žygeivius išlydėjo Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karinis orkestras.

Žygeiviai keturis kilometrus ėjo vadinamąja Muravjovo linija. 1863 metais šiuo keliu naudojosi caro armija, gaudydama Punios šile besislapstančius sukilėlius.

Eidami unikalaus Punios draustinio link po 4 km jie pasiekė atstatytą Dainavos apygardos partizanų vadavietę. Čia iškilmingai pagerbti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadai Jonas Žemaitis-Vytautas ir A. Ramanauskas-Vanagas, čia žuvęs Dainavos apygardos vadas Domininkas Jėčys-Ąžuolis, jo įgaliotinis Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis, Margio grupės štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras, Šarūno rinktinės vadas Jonas Pilinskas-Krūmas ir tūkstančiai kitų už laisvę žuvusių Lietuvos partizanų. Žygeiviai turėjo galimybę pasiklausyti ištraukų iš A. Ramanausko-Vanago prisiminimų knygos „Partizanų gretose“, pamatyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) parengtą įspūdingų nuotraukų „Vanagas su vanagėliais“ parodą, apžiūrėti atstatytą Dainavos apygardos štabo bunkerį. Partizanų pagerbimo minėjime prisiminimais apie tėvelį A. Ramanauską-Vanagą, mintimis apie partizanus ir partizaninį judėjimą dalijosi jo dukra A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, kitų partizanų artimieji.

Prie bunkerio partizanų dainas atliko Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Ūdrijos folkloro ansamblis „Rūta“, veikė fotografijų, kuriose užfiksuoti partizanai, paroda, kariai demonstravo karinę techniką, Lietuvos kariuomenė vaišino koše ir arbata.

Rajono meras A. Vrubliauskas žygio dalyviams, susirinkusiems pagerbti partizanų ir A. Ramanausko-Vanago atminimą, sakė: „Per jų kančias, per liūdnas giesmes atėjome į šimtmečio Lietuvą. Pabandykime įsivaizduoti, ką jautė tie vyrai bunkeriuose, kur drėgmė, kur šalta, kur tamsu ir kur beveik vilties nebelieka. Mes esame čia, mes esame laisvi. Didelė jiems padėka ir garbė, kad mes turėjome tokių žmonių. Kai žvelgiu į tokią gražią minią, tikiuosi, kad ir dabar yra tokių žmonių, kurie aukotųsi“ , – kalbėjo Alytaus rajono meras ir palinkėjo visiems optimizmo, o sunkiomis akimirkomis prisiminti partizanus, kuriems ypač buvo nelengva. Visų žygeivių vardu padėta gėlių prie bunkerio kryžių.

Šią partizanų vadavietę kartu su bendražygiais įrengė 1919–1920 metų laisvės kovų savanoris, Dainavos apygardos vadas, Pietų Lietuvos srities vadas Domininkas Jėčys-Ąžuolis. Jo kvietimu Punios šile įvyko du svarbūs Dzūkijos partizanų vadų suvažiavimai: 1945 metų birželį ir 1947-ųjų balandį. 1947 metų partizanų vadų suvažiavime dalyvavo ir tuometinis Dainavos apygardos vado pavaduotojas A. Ramanauskas-Vanagas, po dvejų metų jau tapęs viso partizanų sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu. Savo kelionę į Punios sąskrydį jis prisimena taip: „Lino ir Klevo vedami, žygiavome Punios šilo link. Ėjome pro girininkiją, kurioje kadaise buvau apsistojęs, kai kirtome mišką, atlikdami su seminaristais miško ruošos prievolę. Kokia skirtinga mano padėtis, pagalvojau, palyginti su anuometine. Tuomet čia dažnai grojau seminaristams armonika – gyvenimas buvo nerūpestingas, o dabar pro tą pačią vietą tenka slinkti atsargiai, su ginklu rankose. Nugirdau, kad mūsų vadovai tariasi, kur mums leis primigti. Buvo minima „komendantūra“, „šaulių salė“ ir pan. Nuo pagrindinio kelio, kuris kerta Punios šilą, pasukome dešinėn. Kol pasiekėme „komendantūrą“, praslinko dar geras pusvalandis. Po žygio jautėme nuovargį ir pageidavome kuo greičiau nuvirsti. Jau buvo gerokai prašvitę. Apsižvalgiau ir supratau, kad vietovė labai tinkama slėptuvei įrengti. Vienoje vietoje Klevas padunkseno koja. Netrukus atsivėrė žemė (...)“.

Pagerbę partizanus ir pasistiprinę kareiviškomis vaišėmis, atgal į Punios girininkiją žygeiviai ėjo keturis kilometrus pro įspūdingą savaiminę kunigaikščių šimtamečių ąžuolų alėją, augančią palei Nemuną (įspūdingus medžius miškininkai pavadino kunigaikščių bei istorinių įvykių vardais), bei kitais partizanų keliais.

Žygio išvakarėse, gegužės 19-ąją, Alytuje, Jaunimo parke, vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas džiaugėsi ypatingu Alytaus gyventojų dėmesiu Lietuvos kariuomenei. „Be visuomenės paramos, pasitikėjimo ir be artimo tarpusavio ryšio kariuomenei augti ir rasti stiprybės sunkiais momentais būtų itin sunku. Todėl, dėkodami už palaikymą karių artimiesiems, bičiuliams, darbdaviams ir visiems, kurie neabejingi Lietuvos kariuomenei, šiandieną norime sudaryti galimybę dar geriau mus pažinti: pamatyti, kaip ruošiamės šalies gynybai, kokius sąjungininkus ir partnerius turime, kaip su jais bendradarbiaujame. Tikiuosi, ši šventė taps dar vienu gražiu Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės pavyzdžiu, kad į namus parsivešite daug gerų įspūdžių, o kai kurie, artimiau pažinę kariuomenę, galbūt net apsispręs tapti jos dalimi“, – sakė kariuomenės vadas. Šventėje dalyvavo ir Lietuvos policijos atstovai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai, Lietuvos muitinės pareigūnai. LGGRTC atstovai šventėje demonstravo dvi partizanų fotografijų parodas. Jas apžiūrėjo ir Lietuvos bei Moldovos krašto apsaugos ministrai. Parodoje „Vanagas su vanagėliais“ įamžintas Alytaus mokytojas, tuometis partizanų Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas A. Ramanauskas-Vanagas ir jo pavaduotojas Albertas Perminas-Jūrininkas su prisijaukintais vanagų jaunikliais. Nuotraukos priminė, kad legendinis partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas ne kartą yra prisistatęs esąs tik „toks pats vanagėlis kaip ir kiti“. Antroji fotografijų paroda „Dainavos apygardos Genio grupės partizanų žūtis. 1952 m. gegužė“ skirta keturiems Dainavos apygardos partizanams Vytui Kazimierui Sadauskui-Kariui, Antanui Česnulevičiui-Mėnuliui, Jonui Peciukoniui-Banginiui ir Jonui Vytautui Lukoševičiui-Balandžiui atminti. Parodoje pristatoma šių partizanų istorija, jų bunkerio šturmo operacija ir partizanų žūties aplinkybės, nepriklausomybės metais vykdyti archeologiniai tyrimai.

Pėsčiųjų žygį Punios šile organizavo Alytaus rajono ir miesto savivaldybės, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, LGGRTC.

Pagal Alytaus rajono savivaldybės informaciją

© 2018 „XXI amžius“