100 metų – tūkstančiai žygių...

Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 6000 € paramą projektui „100 metų – tūkstančiai žygių...“ vykdyti. Rubrikos: Akistata su Tėvyne; Atmintis; Dezinformacijos labirintuose; Eterio balsai iš anapus; Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas; Kova be taisyklių; Laikas ir žmonės; Laisvės daigai nelaisvės tamsoje; Nelietuviai – Lietuvai; Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje; Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius; Valstybės kūrėjai; Žaizdos; Žmogaus dvasia – neįveikiama.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Prisimintas prieš 80 metų nužudytas ukrainiečių patriotas

Edvardas Šiugžda

Minėjimo dalyviai prie namo Kaune, Laisvės alėjoje, kuris paženklintas E. Konovaleco atminimo lenta

Gegužės 23-iąją sukako 80 metų, kai žuvo plk. Eugenas Konovalecas (1891–1938) – žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos liaudies respublikos armijos vadas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Ukrainos tautininkų (Ukrainoje dagiau žinomas nacionalistų vadu) organizacijos pirmininkas, Lietuvos pilietis. Praėjusį šeštadienį, gegužės 26-ąją, Kaune vyko tiek pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“, skirtas paminėti 80-ąsias Ukrainos išsivadavimo judėjimo vado, Lietuvos piliečio, plk. E. Konovaleco žūties metines, tiek konferencija. Konferencijoje apibūdinta jo kilmė ir gyvenimas, kovos reikšmė.

Gimęs 1891 m. birželio 14 d. Zaškivo kaime, Lvovo paviete, nuo 1909 metų studijavo teisę Lvovo universitete. Gynė ukrainiečių jaunimo teises mokytis gimtąja kalba, vadovavo švietėjiškai organizacijai „Prosvita“ („Savišvieta“) Lvove. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į Austrijos armiją. 1915 metų birželio mėnesį pateko į rusų nelaisvę, o po 1917 metų Vasario revoliucijos Rusijoje sutelkė esančius nelaisvėje ukrainiečius, 1917-ųjų rugsėjį organizavo pabėgimą iš belaisvių stovyklos ir atvyko į Kijevą. 1917 metų spalio–lapkričio mėnesiais suformavo Sičės šaulių pulką, kuris netrukus tapo vienu kovingiausių Ukrainoje liaudies respublikos armijos vienetų. Kaip sakė dr. Kaminskas, 1918 m. sausio–vasario mėnesiais E. Konovaleco vadovaujamas pulkas vykstant nepaskelbtam Ukrainos ir Rusijos karui, apgynė Ukrainos sostinę nuo bolševikų kariuomenės ir sutriuškino jų Kijeve organizuotą sukilimą, o 1918 metų kovo mėnesį išlaisvino Kijevą nuo bolševikų. 1918 metais E. Konovalecas vadovavo 50 tūkstančių Ukrainos kovotojų kariuomenei karinėse operacijose prieš bolševikų ir Denikino kariuomenes.

Atmintis

Gyvenimo audrose nepalūžęs

Antanas POCIUS

(Tęsinys. Pradžia nr. 46, 47, 48, 49, 50;
2018 m. nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 16, 18, 20)

Komija, Uchta. P. Paulaičio bendražygis Jonas Žičkus su žmona Antanina ir dukrele Danute. 1958 m. Nuotrauka iš J. Žičkaus archyvo

P. Paulaičio susirašinėjimas su laisvėje esančiais bičiuliais nutrūko, nes 10-ojo lagerio operatyvininkai konfiskuodavo jo ir jam siunčiamus laiškus. Aplink šmirinėjantys agentai „kūmams“ pranešinėjo apie kiekvieną jo žingsnį, kameroje dažnai buvo daromos kratos. Per jas 1961 m. sausio mėnesį iš P. Paulaičio atimtas rašinys Jaunimo ugdymo tezės.

P. Paulaičio įsitikinimai skatino jį kalbėti ir rašyti tik tiesą, dažnas jo laiškas už sovietinės tikrovės politinį vertinimą atsidurdavo lagerių cenzūros draudimų lauke ir būdavo konfiskuojamas, nemažai laiškų, siųstų K. Šnarienei į Šiaulius, buvo konfiskuota. (Juos aptarsime kitame skyriuje.) Ypatingo lagerio cenzorių dėmesio nusipelnė Šiaulių žemės ūkio technikumo dėstytojui Alfonsui Samiui rašytas laiškas. Papasakojęs lageryje ne pagal jo jėgas statybos brigadoje tekusį fizinį darbą, kalinys bičiuliui skundėsi pablogėjusia sveikata, dažnai kankinančiu reumatu, vaistų stygiumi, tuo, kad niekas nesirūpina kalinių sveikata. P. Paulaitis siūlė dėl sveikatos problemų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją arba į JTO Žmogaus teisių komitetą – gal jie padėtų. Ši frazė Dubrovlago operatyvininkams sukėlė nemažai nerimo: kas bus, jeigu kalinys visam pasauliui papasakos apie kruopščiai slepiamas sovietines priverstinio darbo vergų stovyklas. Kad kalinys negalėtų įvykdyti savo grėsmingų ketinimų, buvo imtasi įvairių atsargumo priemonių, rodo bylos DOR NR. 556 dokumentai.

Žaizdos

Pagerbti Lietuvos partizanai

Gegužės 13-ąją, sekmadienį, Veiviržėnų seniūnijoje, Šarkiškių miškelyje, prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros, jau penktus metus vyko renginys „Atmink tą laiką“, skirtas partizanams, tremtiniams pagerbti. Šiemet paminėtos ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. Renginį organizavo Klaipėdos rajono Savivaldybės tarybos narys, Gargždų miesto garbės pilietis Česlovas Tarvydas kartu su Šilutės dekanato dekanu ir Švėkšnos klebonu kun. Sauliumi Katkumi ir Gargždų dekanato dekanu kanauninku Jonu Paulausku. Marijos su kūdikiu skulptūrą pastatė Liucija Auškalnienė savo vyrui partizanui Juozui Auškalniui-Kudirkai atminti.

Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė. Ji akcentavo atminties, istorijos suvokimo svarbą nūdienos kontekste, ypač jaunajai kartai.

Žaizdos

Partizanų takais žygiavo apie pusė tūkstančio žygeivių

Alytaus Jaunimo parke vykusioje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienoje susirinkę žmonės pamatė parodomąją programą Alfredo Pliadžio (KAM) nuotrauka

Pėsčiųjų žygiu Alytaus rajono Punios šile pagerbti Lietuvos partizanai ir paminėtos Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. Dvylikos kilometrų maršrutu žygiavo apie pusė tūkstančio žygeivių, kurie prie Dainavos apygardos vadavietės tylos minute, Lietuvos himnu ir gėlių puokštėmis pagerbė laisvės kovotojus.

Į žygį susirinko įvairaus amžiaus žmonės, šauliai, šeimos su vaikais, augintiniais. Kartu su žygeiviais partizanų takais ėjo Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, vicemeras Arvydas Balčiūnas, savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Kručkauskaitė ir pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius, miesto savivaldybės vicemerė Valė Gibienė. Žygyje dalyvavo partizano A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė su vyru, dukra ir vaikaičiu. Punios šilu žygiavo daugiau kaip 30 Alytaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų.

Žaizdos

Atminimo lentomis ir knyga pagerbtas Nepriklausomybės kovų atminimas

Paminklinių lentų atidengimo ir kryžiaus atstatymo dalyviai

PUMPĖNAI. Gegužės 5-oji miesteliui ilgam išliks kaip istorinės pamokos ir šventės diena. Pašventinta Nepriklausomybės kovų atminimo vieta, Nepriklausomybės kovų savanorių atminimo lentos ir atstatytas senasis kryžius bei įvyko knygos „Laisvės ir Tėvynės ginti. 1918–1920 m. Pumpėnų valsčiaus savanoriai“ pristatymas.

Šventinė diena prasidėjo savanorių kapų lankymu ir pagerbimu. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje šv. Mišias aukojo klebonas kun. Domingo Avellanada Cabanillas IVE. Po šv. Mišių klebonas pašventino savanorių atminimo lentas ir atstatytą kryžių. Jas atidengė savanorių vaikai Petras Jasiūnas iš Talkokių kaimo, Petras Gvazdauskas ir jo sesuo Apolonija Gvazdauskaitė-Paskačimienė. Sugiedotas valstybės himnas, tris salves – už savanorius, Lietuvą ir Vytį – šovė KASP Vyčio apygardos 5-os rinktinės Pasvalio 503-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai.

Žaizdos

Kunigo Alfonso Lipniūno tėviškėje

Talkonių kaime skamba Gegužinės maldos

TALKONIAI. Kiekvieną gegužę Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio, Dievo tarno, kun. Alfonso Lipniūno (1905 05 12–1930 06 14–1945 03 28) tėviškėje, Talkonių kaime, būna Gegužinės pamaldos. Šiais metais per šventę įvyko kun. Stasio Ylos (1908 01 05–1932 05 21–1986 03 24) knygos „Kunigas Alfonsas Lipniūnas“ sutiktuvės. Popietę rengė Jurgėnų kaimo biblioteka, Panevėžio A. Lipniūno progimnazija, Jankevičių šeima, Pumpėnų seniūnija ir Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Dalyvavo Talkokių, Pumpėnų, aplinkinių kaimų gyventojai, kraštiečiai, Pumpėnų kunigai Domingo Avellaneda Cabanillas ir Juan Marcos Coduti. Į svečius atvyko Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Pasvalio dekanato dekanas kun. Henrikas Kalpokas, Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė, humanitarė Albina Saladūnaitė. Panevėžio A. Lipniūno progimnazijos mokytojai ir mokiniai, seserys vienuolės.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Sąjūdis: mintys po 30 metų

Stanislovas Abromavičius 2014 metais

Seimas pernai lapkričio mėnesį 2018 metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais. Prieš 30 metų, 1988-ųjų birželio 3 dieną, Lietuvos Mokslų akademijoje Vilniuje buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Paskui jos buvo steigiamos bene visuose Lietuvos rajonuose, o 1988-ųjų spalio 22 dieną jau vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, „XXI amžius“ kalbina kelis įvairių Lietuvos rajonų iniciatyvinių grupių 1988 metais narius. Šiandien – pirmųjų pašnekovų mintys.

1. Kas kada ir kokiose pareigose būnant Jus atvedė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rajono iniciatyvinę grupę? Kaip buvote išrinktas? Kas buvo Jūsų bendražygiai ir bendraminčiai?

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Mokyklos šimtmečio šventė

Gimnazistai ir svečiai

SUBAČIUS. Mokykla Subačiuje atšventė garbingą jubiliejų: prieš 100 metų čia buvo įkurta pradinė mokykla. Prasminga, kad ši šventė sutapo su Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu. Kaip ir įprasta per šventes, buvo visko: ir maldų, ir rimtų pasisakymų, ir smagių pokštų.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Jas aukojo Subačiaus klebonas kun. Vidmantas Bloškis. Kadangi lijo lietutis, renginys vyko gimnazijos aktų salėje. Vedėjai Raminta ir Almantas išsakė pagrindinę viso renginio idėją: žmogus – lyg medis: jis negali augti be šaknų – praeities, be kamieno – dabarties, be šakų – ateities. Senoji Subačiaus mokykla išliko tik kai kurių subatėnų prisiminimuose, jais su ateities karta pasidalino buvusi Subačiaus gimnazijos direktorė subatėnė Janina Ivanovienė, kiti buvę mokytojai, kūrę garbingą istoriją. Visus nepaprastai sujaudino buvusio mokinio, dabar muziejininko, Audriaus Daukšos kalba: jis dėkojo mokytojams ne tik už įskiepytą meilę Lietuvai, bet ir už dalyvavimą istoriniuose įvykiuose. Jis gimnazijai padovanojo Stračnių kaimo gyventojos išsaugotą vėliavą. Po to muziejininkai pristatė mokyklos 100-mečio istoriją.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Knygnešių žygdarbiai

GARLIAVA. Spaudos ir knygos atgavimo dieną ir Lietuvos atkūrimo 100-metį Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslo darbuotojai su Kauno rajono pedagogais paminėjo bendroje konferencijoje „Knygnešystė Pakaunės krašte“, surengtoje Kauno rajono bibliotekoje.

Konferencijos pranešimuose buvo prisiminti Pakaunės krašto knygnešiai, kurių keliai iš Prūsijos driekėsi per Čekiškę, Vilkiją, Babtus, Raudondvarį, Zapyškį, Garliavą ir kitas vietoves.

„Universiteto mokslininkų ir mūsų krašto pedagogų bendradarbiavimas renkant medžiagą apie knygnešystę ir dalijimasis savo žiniomis bendroje konferencijoje išties sveikintinas“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vyr. specialistas dr. Antanas Bagdonas.

Daugybė Pakaunės krašto knygnešių spaudos draudimo metais dešimtis ir šimtus kilometrų nešė lietuviškus laikraščius ir knygas, maldaknyges, rizikuodami netekti gyvybės, prarasti laisvę, būti įkalinti atšiauraus Sibiro platybėse. „Knygas nešė Pakaunės krašto vyrai ir drąsios moterys, nebijoję nei šalčio, nei alkio, nei žandarų smurto. Visi siekė, kad būtų išsaugotas lietuviškas žodis, raštas, kad liktų gyva lietuviška tautinė savimonė“, – kalbėjo viena konferencijos iniciatorių ir organizatorių, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė dr. Inga Stepukonienė.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Apie pilietiškumą su žinomais kraštiečiais

KUČIŪNAI. Mokykloje gegužės 15-ąją surengta konferencija ,,Mūsų kraštas: praeities įdomybės, dabarties aktualijos, ateities lūkesčiai“. Jos metu žinomi kraštiečiai mokiniams vedė netradicines pilietiškumo pamokas. Konferencijose svečiavosi ir pranešimą skaitė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Jis pristatė svarbiausias savivaldybės veiklos sritis bei apžvelgė ateities planus. Meras džiaugėsi, kad jaunoji karta domisi savo krašto istorija, prisimena iškilias asmenybes. Rajono vadovas dėkojo mokytojams, ugdantiems mokinių pilietiškumą, bei linkėjo visiems įžvelgti daugiau pozityvumo kalbant apie gimtąjį kraštą, džiaugtis nuveiktais darbais ir pasiektais laimėjimais bei kiekvienam gyventojui – tiek suaugusiam, tiek vaikui – jausti atsakomybę už savo kraštą.