100 metų – tūkstančiai žygių...

Žaizdos

Atminimo lentomis ir knyga pagerbtas Nepriklausomybės kovų atminimas

Paminklinių lentų atidengimo ir kryžiaus atstatymo dalyviai

Knygos pristatymas Pumpėnų progimnazijoje

PUMPĖNAI. Gegužės 5-oji miesteliui ilgam išliks kaip istorinės pamokos ir šventės diena. Pašventinta Nepriklausomybės kovų atminimo vieta, Nepriklausomybės kovų savanorių atminimo lentos ir atstatytas senasis kryžius bei įvyko knygos „Laisvės ir Tėvynės ginti. 1918–1920 m. Pumpėnų valsčiaus savanoriai“ pristatymas.

Šventinė diena prasidėjo savanorių kapų lankymu ir pagerbimu. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje šv. Mišias aukojo klebonas kun. Domingo Avellanada Cabanillas IVE. Po šv. Mišių klebonas pašventino savanorių atminimo lentas ir atstatytą kryžių. Jas atidengė savanorių vaikai Petras Jasiūnas iš Talkokių kaimo, Petras Gvazdauskas ir jo sesuo Apolonija Gvazdauskaitė-Paskačimienė. Sugiedotas valstybės himnas, tris salves – už savanorius, Lietuvą ir Vytį – šovė KASP Vyčio apygardos 5-os rinktinės Pasvalio 503-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai.

Apie 65 metus bažnyčios varpinėje slėptą 1928 metais statytą kryžių (nugriautą 1953 metais) pasakojo pumpėnietė Bronislava Čekanauskienė. Ji ir metais vyresnė sesuo Janina Kondrotavičienė, būdamos 9–10 metų, atitempė į varpinę ką tik nuverstą kryžių ir slaptai saugojo visus tuos dešimtmečius. Tik paaiškėjus, jog kryžius bus atstatomas, jį parodė Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ prezidentui Algimantui Stalilioniui. Trijuose memorialinėse juodo granito plokštėse įrašytos 140 savanorių pavardės. Pirmoje surašytos 1918–1920 metais Nepriklausomybės kovose dalyvavusių Pumpėnų valsčiaus savanorių, antroje – aštuonių Vyčio kryžiaus kavalierių, trečioje – valsčiaus milicininkų, partizanų, karių pavardės. Renginio vedėjai Pumpėnų kultūros namų direktorė Aldona Kurlinskienė ir kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ prezidentas A. Stalilionis bei mokinės Ineta ir Neda perskaitė visų Nepriklausomybės kovotojų pavardes. Apie istorijos saugojimą kalbėjo Pasvalio rajono meras Gintaras Gegužinskas, Pumpėnų seniūnė Regina Rapkevičienė ir savanorio vaikaitė, Pumpėnų bendruomenės pirmininkė Vilma Matuzevičienė.

Paskui pasipuošę tautiniais rūbais šventės dalyviai keliavo į Pumpėnų gimnaziją. Čia pristatyta Algimanto Stalilionio ir Vykinto Vaitkevičiaus knyga „Laisvės ir Tėvynės ginti. 1918–1920 m. Pumpėnų valsčiaus savanoriai“.

Gimnazijos salės senoje stovėjo tautinėmis juostomis perjuosti keturi betoniniai kryžiai. Praėjus beveik šimtui metų, 2013 metų gegužę, senosios Pumpėnų mokyklos palėpėje netikėtai surasti keturi betoniniai kryžiai-antkapiai. Vienas jų skirtas J. Mikoliūnui, kitas – Pirmojo artilerijos pulko eiliniui Povilui Čingai, 1923 metų gegužę mirusiam Panevėžio ligoninėje, o kiti – nenustatytam puskarininkiui Juozui Mikoliūnui ir Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eiliniui Pranui Morkevičiui. Pagrįstai manoma, kad jais pasirūpino lietuviškos valdžios kūrėja Pumpėnuose, mokytoja ir visuomenininkė Anelė Urbonaitė (1890–1963). Tačiau nežinoma, dėl kokios priežasties antkapiai liko palėpėje šalia A. Urbonaitės kambario.

Prieš knygos pristatymą Lietuvos Laisvės Kovos Įamžinimo Sąjūdžio dalyviai, Panevėžio žygeiviai Lietuvos savanoriams padainavo dainą pagal Broniaus Krivicko eilėraštį. Vienas kitą papildydami kalbėjo knygos sudarytojai profesorius dr. V. Vaitkevičius ir kraštotyrininkas, G. Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukime Lietuvai“ laureatas A. Stalilionis. Šios knygos pratarmėje parašyta: „Ši knyga nuo pirmos iki paskutinės eilutės yra skirta Vasario 16-osios šimtmečiui. Tokia jos prasmė ir reikšmė“.

Prof. dr. Jonas Vaičenonis iš Vilniaus universiteto dėkojo autoriams už atliktą darbą, tikisi, kad šis tyrimas ir knyga taps kelrode žvaigžde tolimesniam Lietuvos karių savanorių veiklos tyrimui ir aprėps visus valstybės regionus. Dr. Vytautas Jokubauskas išreiškė mintį, jog tai – atidaus ir kruopštaus darbo rezultatas, nes remiamasi daugybe įvairių šaltinių. Knygoje gausu informatyvių ir nematytų nuotraukų, o tekstas parašytas sklandžia kalba. Tyrimo objektas – 154 iš Pumpėnų valsčiaus kilę asmenys, kruopščiai surinktos jų biografijos. Mokslininkas atsiliepime rašo: „Drąsiai galima teigti, kad tai yra darbas, kuris praturtins Lietuvos Nepriklausomybės kovų tyrimus, įneš savotiško naujumo“.

Ona Striškienė,
Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ narė

Pasvalio rajonas
Nuotraukos iš Algimanto Stalilionio asmeninio archyvo

© 2018 „XXI amžius“