2018 m. birželio 29 d.
Nr. 26 (2293)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Mergaitė iš Musninkų viešėjo Tėviškėje

Neringa TUŠKEVIČIENĖ

Domanto Rolio (dešinėje)
mokslus remia ponia Marija

„Spindulio“ bendruomenės
pirmininkas Alvydas Rolis
ir bendruomenės narė Audronė
Janušauskienė (centre) įteikė viešniai
Marijai Remienei (kairėje) dovanų

Musninkų bažnyčios šventoriuje
Marija Remienė pagerbė
čia palaidoto Vasario 16-osios
Nepriklausomybės Akto signataro
Alfonso Petrulio atminimą

Marija Remienė labai džiaugėsi
iš Musninkų kilusiu Kunigų
seminarijos pirmakursiu
Tautvydu Dikčiumi ir vylėsi,
kad parapija turės kunigą

Su viešnia pasisveikinti atvyko
du buvę rajono merai – Vytas
Šimonėlis ir Vincas Jasiukevičius

Viešnią (centre) lydėjo A. Petrulio
gimnazijos moksleiviai

Paminklas Musninkų valsčiaus
savanoriams. Prie jo pastatymo
prisidėjo Marija Remienė

A. Petrulio gimnazijos mokytojos
ir mokiniai giedojo „Lietuva brangi“

MUSNINKAI. „Išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą...“ – dainavo Domantas Rolis birželio 10-ąją, sekmadienį, Švč. Trejybės bažnyčios varpinėje. Tądien į šv. Mišias bažnyčioje buvo susirinkęs gausus būrys svečių. Prie bažnyčios garbingą viešnią iš JAV pasitiko Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokiniai, pasipuošę tautiniais rūbais.

Kaip tas paukštis, kasmet grįžtantis namo, į Musninkus atvyksta JAV lietuvė, Musninkų parapijos, gimnazijos ir bendruomenės rėmėja, ne vieno kultūrinio leidinio mecenatė, lietuvybės JAV ir pasaulyje puoselėtoja, J. Basanavičiaus premijos laureatė, Širvintų rajono garbės pilietė, Musninkuose gimusi ir augusi ponia Marija Bareikaitė-Remienė. Čia ji nuolat laukiama, prisimenama ir mylima. Čia prisimenami ir branginami visi jos geri darbai. Kiekvienas šios Musninkų mergaitės atvykimas – didžiulė šventė Musninkams ir jų gyventojams.

Pirmąją ponios Marijos viešnagės dieną dainavo Domantas. Ji remia šio jaunuolio mokslus. Iškart po šv. Mišių, mokinukų lydima, ponia Marija pagerbė Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio atminimą. Viešniai parodytas naujasis miestelio paminklas Musninkų valsčiaus savanoriams, prie kurio pastatymo ir ji prisidėjo. Čia A. Petrulio gimnazijos mokytojos ir mokiniai giedojo „Lietuva brangi“. Viešnia džiaugėsi matydama būrį gimnazistų, laikančių trispalves vėliavas. Ją graudino viskas: dainos, žodžiai, vaizdai. Bet tai buvo džiaugsmo, kuris apima sugrįžus namo, ašaros.

Pusantro šimto metų skaičiuojančioje medinėje varpinėje Musninkų bendruomenės „Spindulys“ (pirmininkas – Alvydas Rolis) iniciatyva įkurtas miestelio muziejus. Čia saugomos ir ponios Marijos šeimos nuotraukos, knygos, vyksta ne vienas susitikimas, paroda, diskusija. Šįkart susitikimą su Širvintų rajono garbės piliete M. Remiene vedė bendruomenės nariai Audronė Janušauskienė ir Steponas Mažrimas. Jiems talkino jaunieji musninkiečiai Rūta ir Rokas, vyresni bendruomenės nariai. Prisiminti viešnios žodžiai iš jos rašytų knygų, skaitytos jų ištraukos. Jaunimas dovanojo kelias dainas, kurias kartu dainavo ir viešnia.

Ponia Marija labai apsidžiaugė, kai pamatė, jog pasilabinti atvyko du buvę rajono merai – Vytas Šimonėlis ir Vincas Jasiukevičius. M. Remienė pasakojo, kad pirmasis Širvintų rajono valdžios žmogus, su kuriuo jai teko susipažinti, buvo tuometinis meras V. Šimonėlis. Viešnia jį prisimena kaip inteligentišką ir atsakingą vadovą, pasiteiravo, kodėl vėl neina į merus. Buvę merai viešniai dovanojo lauko gėlių puokštę ir V. Šimonėlio bičių sunešto medaus.

„Spindulio“ bendruomenės pirmininkas Alvydas Rolis viešniai dovanojo šviežios naminės duonos kepalą, kuriuo ji labai džiaugėsi sakydama, kad tik tokios dovanos ir laukia JAV. Audronė Janušauskienė įteikė medaus. Ponia Marija pasidžiaugė, kad medumi pasidalins su sesute, gyvenančia vienuolyne.

Viešnia atsistojusi ištarė: „Aš esu mergaitė ir Musninkų“. Po šių žodžių nuaidėjo garsūs plojimai. Nors ponia Marija gyvena toli nuo Tėviškės, tačiau ji nuolat domisi, kas čia vyksta. Tad ji nesijaučia nutolusi nuo savo gimtųjų Musninkų. Ji pasakojo, kad visas gaunamas nuotraukas, vaizdo įrašus iškart siunčia ir seseriai, o tuomet abi telefonu ilgai juos aptarinėja (seseris skiria tūkstantis mylių). Viešnia labai džiaugėsi bendruomenės nuveiktais darbais, gyrė pirmininką Alvydą, kad jis tinkamu keliu ją veda, ir labai džiaugėsi, kad Musninkai turės savo būsimą kunigą, pirmakursį seminarijos auklėtinį Tautvydą Dikčių. Viešnia nuoširdžiai sveikino jo mamą, sakydama, kad tai – didžiulė garbė visai giminei ir motinai.

Ponia Marija prisiminė tą dieną, kai jos tėveliai nusprendė emigruoti. Nelengvas buvo jų kelias. Ne taip, kaip dabar – susikrauni lagaminus ir išvyksti. Pirmu arklio tempiamu vežimu važiavo tėvelis, antruoju mamytė ir labai verkė, o trečiajame sėdėjo visi trys Bareikų vaikai – Marija su broliu ir seserimi...

„Šiandien jums pirmiems atvežiau savo paskutinę – septintą – knygą“, – kalbėjo viešnia. Ne ji parašė knygą, bet visą medžiagą, nuotraukas rinko pati, rūpinosi pinigais, ir knyga apie JAV lietuvių indėlį į Lietuvos nepriklausomybę pasiekė dienos šviesą. Musninkiečiams knygas viešnia dovanojo, kitur sakė parduosianti. Du knygos pristatymai numatyti Vilniuje ir Kaune. Juose dalyvaus ir M. Remienė.

Kiekvienam knygoje viešnia parašė po palinkėjimą, kiekvieną pakalbino. Juk su dauguma ji susirašinėja elektroniniais laiškais, tad visus pažįsta.

Po nuoširdaus pokalbio ponia Marija pakviesta paragauti čia pat ant laužo virtos sriubos. Bendruomenės vyrai išvirė net 50 litrų sriubos. Čia pat grojo Musninkų jaunimo kapela. O jau kalbų kalbų… Rodėsi, gausi šeima draugėn suvažiavo.

Širvintų rajonas
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija