Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kartu keliauti, melstis ir darbuotis

Popiežiaus Pranciškaus dalyvavimas didžiausios ekumeninės organizacijos jubiliejuje

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus tarp Pasaulinės Bažnyčių tarybos jubiliejinio susitikimo dalyvių. Šalia jo – PBT generalinis sekretorius Norvegijos liuteronų pastorius Olavas Fiksė Tvaitas, pirmoje eilėje kairėje – PBT centro komiteto vicepirmininkas Sasimos (Konstantinopolio patriarchatas) stačiatikių metropolitas Genadijus, dešinėje – PBT centro komiteto pirmininkė Kenijos anglikonų teologė Agnė Abuom

Popiežius Pranciškus, vystydamas savo išskirtinį ekumeninį mokymą, kvietė visus krikščionis įveikti kultūrinį susipriešinimą bei dalinių ideologinių ar politinių interesų pagundas ir žengti į vienybę vedančiu keliu, būti ištikimiems kankinystę patyrusių tikėjimo brolių ir seserų priesakams. Apie tai Šventasis Tėvas kalbėjo birželio 21 dieną, dalyvaudamas Šveicarijos mieste Ženevoje vykusiame Pasaulinės Bažnyčių tarybos (PBT) susitikime minint šios didžiausios ekumeninės organizacijos 70 metų sukaktį. 1948 metais Amstardame (Olandija) įkurtai PBT, kuri nuolatinę būstinę dabar turi Ženevoje, priklauso stačiatikių, anglikonų ir įvairių protestantinių konfesijų Bažnyčios bei bažnytinės bendruomenės (beveik 350), kurios jungia daugiau kaip 500 milijonų krikščionių iš 120 pasaulio šalių. Katalikų Bažnyčia, turinti daugiau kaip 1,3 milijardo tikinčiųjų, PBT nepriklauso, nes pati, vadovaujama apaštalo Petro įpėdinio, yra vienybės židinys. Tačiau aktyviai bendradarbiauja Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos ir PBT nuolatinių komisijų veikloje, rengiant bendrus dokumentus ir ekumeninius įvykius, pavyzdžiui, kasmet švenčiant Maldos už krikščionių vienybę savaitę. Popiežius Pranciškus buvo trečiasis Romos vyskupas, aplankęs PBT būstinę Ženevoje: 1969 metais čia buvo atvykęs palaimintasis Paulius VI, o 1984-aisiais – šventasis Jonas Paulius II. PBT vadovai, įskaitant dabartinį generalinį sekretorių, Norvegijos liuteronų pastorių Olavą Fikse Tvaitą (Olav Fykse Tveit), yra nuolatiniai svečiai Vatikane.

Tikėjimas – bilietas į išgydymą bei Išganymą

Kun. Vytenis Vaškelis

Kaip be Atpirkimo nėra visiško išgydymo, taip be išgydymo priėmimo nėra Atpirkimo pilnatvės išsipildymo. Kas iš to, jei Jėzus savo Auka mus išgelbėjo, o mes ją atmestume ir tebesirgtume neišgydomomis nuodėmių ligomis. Įvykdytas žmonijos Išganymas liudija, kad kiekvienas kaip vynmedžio šakelė turi leistis taip apvalomas, kaip tai Dievo numatymu yra naudingiausia. Nors, veikiant Jo malonei, suvokiame, kad šakelės genėjimas – sielos tyrinimas – yra svarbiausia panašėjimo į Jėzų sąlyga, bet dėl pirmapradės kaltės padarinių dažnai prarandame dvasinį budrumą ir į savo širdis (dažnai net nepastebimai) įsileidžiame apgaulingo pasaulio geismus (žr. 1 Jn 2, 16), kurie sukelia vidinį susiskaldymą. Tautų apaštalas Paulius labai atvirai kalbėjo: „Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu“ (Rom 7, 19).

Mergaitė iš Musninkų viešėjo Tėviškėje

Neringa TUŠKEVIČIENĖ

Musninkų bažnyčios šventoriuje Marija Remienė pagerbė čia palaidoto Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Petrulio atminimą

MUSNINKAI. „Išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą...“ – dainavo Domantas Rolis birželio 10-ąją, sekmadienį, Švč. Trejybės bažnyčios varpinėje. Tądien į šv. Mišias bažnyčioje buvo susirinkęs gausus būrys svečių. Prie bažnyčios garbingą viešnią iš JAV pasitiko Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokiniai, pasipuošę tautiniais rūbais.

Kaip tas paukštis, kasmet grįžtantis namo, į Musninkus atvyksta JAV lietuvė, Musninkų parapijos, gimnazijos ir bendruomenės rėmėja, ne vieno kultūrinio leidinio mecenatė, lietuvybės JAV ir pasaulyje puoselėtoja, J. Basanavičiaus premijos laureatė, Širvintų rajono garbės pilietė, Musninkuose gimusi ir augusi ponia Marija Bareikaitė-Remienė. Čia ji nuolat laukiama, prisimenama ir mylima. Čia prisimenami ir branginami visi jos geri darbai. Kiekvienas šios Musninkų mergaitės atvykimas – didžiulė šventė Musninkams ir jų gyventojams.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Biustas karaliui Vladislovui Vazai

Rūta Averkienė

Biustą karaliui Vladislovui Vazai IV pašventino dekanas kun. Robertas Rumšas. Dešinėje – skulptorius Dalius Drėgva

MERKINĖ. Tarptautinę muziejų dieną įvairiais renginiais minėjo visa Lietuva. Neabejotinai pats svarbiausias ir prasmingiausias buvo Merkinėje, dvasinėje ir istorinėje Dzūkijos sostinėje. Čia tądien ypatingai pagerbtas prieš bene keturis šimtmečius miestelį lankęs, jį garsinęs bei pagrindinėje Merkinės aikštėje miręs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza IV. Valdovui pagerbti bei jo 370-osioms mirties metinėms paminėti vyko išskirtinis renginys ,,Karaliaus sugrįžimas“, simboliniais laiko tiltais kvietęs persikelti į XVII amžių. Pagrindinis jo akcentas – biusto Vladislovui Vazai IV atidengimas.

Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kurioje kadaise meldėsi didžioji dalis Lietuvos ir Lenkijos valdovų. Jas valdovo atminimui aukojo šios parapijos klebonas ir Merkinės dekanato dekanas, bažnytinės teisės daktaras kun. Robertas Rumšas. Dvasininkas, kalbėdamas apie šią iškilią istorinę asmenybę, kvietė atkreipti dėmesį, jog ir prieš 370 metų Lietuvos bei Lenkijos santykiuose buvo visokių nesklandumų, tačiau abi tautos šiandien turi prisiminti, kas jas jungė ir vienijo praeityje, bei turi stengtis gyventi santarvėje.

Evangelizacinė valanda pušyne

Kalba dekanas kun. Olijandas Jurevičius

Akmenė. Senajame miesto pušyne, kuris dabar vadinamas Akmenės gamtos ir kultūros parku, jau daug metų birželio pradžioje vyksta tradicinė šventė, žmonių vadinama Smuikeliu. Pasirodo geriausi rajono meno kolektyvai, svečiai iš kaimyninių rajonų ir šalių, vyksta įvairios sportinės varžybos, tautodailininkų darbų parodos, įvairios mugės... Būna visko kaip ir visur vasarą vykstančiose šventėse. Tik ši galbūt išsiskiria tuo, kad jau antrą kartą vyksta evangelizacinė valanda, rengiama trijų krikščioniškų Akmenės rajone esančių konfesijų atstovų.

Šį sykį valanda prasidėjo Akmenės Šv. Onos katalikų bažnyčios ir Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčios jungtinio choro giedama ,,Tėve mūsų“ malda. Ji – pasveikinimas Viešpačiui Dievui, Jo pagarbinimas ir valios pripažinimas. Taip prasidėjusi evangelizacinė valanda ne vieną privertė suklusti – tai kas dabar čia bus? Ką tai reiškia? Ką čia dabar išgirsime?.. O buvo valandėlė su giesmėmis ir su žodžiu, muzika ir pamąstymais apie tai, kas mes esame, kur keliaujame, kas mus veda, kur mes nukeliausime, kur mūsų gyvenimo laimė. Buvo gera pabūti su tais, kurie jau pamatė savo gyvenimo tikslą, jau žino, kas teikia jų gyvenimui palaimą, jau sutiko Viešpatį savo kelyje. Sutiko Jį ir laikosi kuo arčiau Jo, bijodami išleisti Jį iš akių ir iš širdies...

Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Gyvosios Bažnyčios stiprybė ir jėga

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios parapijiečiai, jaunimo parapijinės katechezės dalyviai, ir dvasininkai (priekyje iš kairės): diak. Raimundas Šnapštys, kun. teol. lic. Saulius Paliūnas, kun. Tomas Kedušis, kun. Jordanas Urbonas ir kun. Mariušas Placekas (Mariusz Placek) O. Carm

ŠIAULIAI. Birželio 14-osios popietę tikintieji susirinko į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią švęsti šv. Mišių. Parapijos klebonas, teol. lic. kun. Saulius Paliūnas džiugiai juos sutiko. Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną, Palaimintojo vyskupo Teofilio Matulionio dieną, o parapija – čia susirinkusio jaunimo katechezės mokslo metų pabaigą. Visos trys šventės susipina į vieną: Lietuva, Tėvynė, Dievas ir mes. Klebonas kunigas Saulius nuoširdžiai kalbėjo susirinkusiems, o ypač jaunimui: ,,Sakome Dievui: ačiū už palaimintąjį Teofilį, ačiū už parapijos jaunimą, ačiū, kad mes esame kartu čia, prie Viešpaties altoriaus“. Sukvietęs jaunimą į šv. Mišias, klebonas džiaugėsi, kad visus mokslo metus sekmadieniais dalyvaudavo šv. Mišiose, klausėsi kunigo pamokymų, o kartu į bažnyčią ateidavo ir tėveliai, seneliai, kiti šeimos nariai. Tai dar labiau sutvirtino šeimas, tėvų ir vaikų bendrystę – tas laikas, skirtas ne tik Dievui, bet ir vienas kitam. Parapija iš tiesų gali džiaugtis turėdama daug jaunimo. Kai kuriems vis dėlto gal buvo kiek nauja ir sunkoka vykdyti Dievo įsakymą sekmadieniais eiti į bažnyčią, bet Palaimintojo Teofilio šūkis ,,Per kančias į žvaigždes“ yra tinkamas, norint pasiekti dangaus karalystę. Klebonas pabrėžė, kad jaunimas turi išmokti nedejuoti, nedvejoti ir nebijoti atiduoti savo laiko Dievui ir Bažnyčiai. Gera buvo klausytis betarpiško klebono, teol. lic. kun. S. Paliūno bendravimo su jaunimu, gražaus, neįsakmaus mokymo. Iš širdies pasakytas žodis duoda daug gerų vaisių.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Joninių sveikinimai

Grupė kleboną ir svečius kunigus sveikinusių parapijiečių. Viršutinėje eilėje (iš kairės) – kun. Viktoras Daujotis, kan. Jonas Paulauskas ir kun. Juozas Deveikis

GARGŽDAI. Katalikų kalendoriuje tik trijų šventųjų – Kristaus, Marijos ir Jono Krikštytojo – gimtadieniai yra minimi, švenčiami. Birželio 24-oji – Šv. Jono Krikštytojo gimimo iškilmė. Liaudis šią iškilmę vadina Joninėmis. Daugelyje parapijų vyksta atlaidai, juk Šv. Jonas yra Kristaus pirmtakas. Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijoje šiemet iškilmė pasižymėjo svečių gausumu.

Jau išvakarėse, šeštadienį, po vakaro šv. Mišių žmonės sveikino parapijos kleboną, dekaną, kanauninką Joną Paulauską su vardo diena. Atvyko Gargždų parapijoje dirbęs kun. Aloyzas Žygaitis. Šeštadienio vidudienį bažnyčioje vyko iškilminga ateitininkės Vitalijos Pundziūtės ir Augustino Paukščio santuoka.

Sekmadienį Sumos šv. Mišias aukojo Gargžduose dirbęs, o dabar Australijoje, Melburne, lietuvių katalikų misijoje dirbantis atostogų grįžęs kun. Juozas Deveikis ir Vėžaičių Šv. Kazimiero Šventovės rektorius, vicedekanas kun. Viktoras Daujotis. Jis yra Slengių parapijos, kurioje dar nėra jokio bažnyčios pastato, klebonas. Dabar jis ten rūpinasi bažnyčios statyba ir atvykęs su grupele parapijiečių į kaimyninę Gargždų parapiją prašė aukoti statomos bažnyčios stogui uždengti. Po Sumos šv. Mišių vyko eucharistinė procesija šventoriuje. Po to svečiai kunigai, pavieniai parapijiečiai, katalikiškų organizacijų atstovai gėlių žiedais, plojimais sveikino parapijos kleboną kan. J. Paulauską su vardo diena ir svečius kunigus. Didysis parapijos choras giesme palinkėjo ilgiausių metų, visi, bažnyčioje buvę, giesmę palydėjo entuziastingais plojimais.

25 metai su Rožinio malda

Tytuvėnų Gyvojo Rožinio draugijos 25-mečio jubiliejaus dalyviai su klebonu kun. Rimantu Žaromskiu

TYTUVĖNAI. Gyvojo Rožinio draugija šventė įkūrimo 25-metį. Jį minėdami nariai Rožinį kalbėjo, o kun. Rimantas Žaromskis šv. Mišias aukojo už Gyvojo Rožinio draugijos narius, visi drauge meldė sveikatos, šv. Dvasios dovanų gausos, tikėjimo, meilės, tarpusavio supratimo, nuolankumo, pagarbos vienų kitiems, ištvermės, Švč. Mergelės Marijos, Rožinio karalienės, nuolatinės globos, Dievo palaimos ir gailestingumo malonių, šv. Jono Pauliaus II, palaimintųjų Jurgio Matulaičio bei Teofiliaus Matulionio užtarimo. Iškeliavusiems į Amžinojo Tėvo namus – amžino džiaugsmo, šviesos ir ramybės.

Po šv. Mišių į agapę „Sveika, Motinėle Marija! Mus vienija Rožių vainikas, kurį pati mums davei!“ rinkosi svečiai iš Kelmės, Radviliškio rajono Palonų kaimo bei vietiniai Gyvojo Rožinio draugijos nariai. Pastarieji pagerbė Bronės Miškinienės, Pranciškos Grabauskienės, Elenos Juškevičienės, Adolfinos Maziliauskienės bei Aldonos Buškienės atminimą, uždegdami žvakes ant jų amžinojo poilsio vietų. Kitos į Amžinybę iškeliavusios draugijos gyvavimo pradininkės bus pagerbtos vėliau, nes nerasti kapai.

Visuomenė – valstybei, valdžia – sau

Algimantas ZOLUBAS

Kalba Simas Kudirka, kairėje – renginio vedėjas Kęstutis Balčiūnas Jono Česnavičiaus nuotrauka

Visuomeninio Birželio sukilimo minėjimo prie LR Seimo organizatoriai ir dalyviai 2017 m. birželio 23 d. kreipėsi į Prezidentę, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką ir Seimo narius, ragindami 1941 m birželio 23 d. dokumentą „NEPRI-KLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS“ pripažinti teisės aktu.

Kreipimosi tekstą pateikiame ištisai:

„Kiekvieno žmogaus gyvenime būna valandų, o kartais tik akimirkų, kuomet tenka priimti svarbius ir lemiamus sprendimus, nuo kurių priklauso ne tik jo, bet ir daugelio kitų žmonių ar net valstybių likimai, sprendimus, kurie daro įtaką kiekvieno iš mūsų tolimesniam gyvenimui, jo kokybei, vertei ir sąžinei, nuo kurių priklauso mūsų ir vėlesnių kartų galimybė gyventi laisvėje.

Amžių tėkmėje Lietuva, eidama per okupacijų, priespaudos, karų ir sukilimų ugnį, išmoko vertinti laisvę ir suprato, kokia brangia kaina ji perkama... Todėl kiekvienas bandymas ją atsikovoti iš okupanto ir pavergėjo privalo būti gerbtinas.