|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žmogaus dvasia neįveikiama Biustas karaliui Vladislovui Vazai Rūta Averkienė
MERKINĖ. Tarptautinę muziejų dieną įvairiais renginiais minėjo visa Lietuva. Neabejotinai pats svarbiausias ir prasmingiausias buvo Merkinėje, dvasinėje ir istorinėje Dzūkijos sostinėje. Čia tądien ypatingai pagerbtas prieš bene keturis šimtmečius miestelį lankęs, jį garsinęs bei pagrindinėje Merkinės aikštėje miręs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza IV. Valdovui pagerbti bei jo 370-osioms mirties metinėms paminėti vyko išskirtinis renginys ,,Karaliaus sugrįžimas, simboliniais laiko tiltais kvietęs persikelti į XVII amžių. Pagrindinis jo akcentas biusto Vladislovui Vazai IV atidengimas. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kurioje kadaise meldėsi didžioji dalis Lietuvos ir Lenkijos valdovų. Jas valdovo atminimui aukojo šios parapijos klebonas ir Merkinės dekanato dekanas, bažnytinės teisės daktaras kun. Robertas Rumšas. Dvasininkas, kalbėdamas apie šią iškilią istorinę asmenybę, kvietė atkreipti dėmesį, jog ir prieš 370 metų Lietuvos bei Lenkijos santykiuose buvo visokių nesklandumų, tačiau abi tautos šiandien turi prisiminti, kas jas jungė ir vienijo praeityje, bei turi stengtis gyventi santarvėje. Po šv. Mišių bažnyčioje vyko koncertas ,,Barokas Lietuvai, kuriame skambėjo įspūdinga V. Vazos epochos muzika. Ją merkiniškiams bei svečiams dovanojo Nora Petročenko (mecosopranas), Roma Jaraminaitė (violončelė), Robertas Griškevičius (barokinis smuikas) ir Dalius Maksimovas (klavesinas). Vėliau visi rinkosi Merkinės krašto muziejuje. Čia buvo atidengtas biustas Vladislovui Vazai. Šio muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas padėkojo susirinkusiems simboliškai nusilenkti žymiai asmenybei, garsinusiai Merkinę. Jis sakė, jog V. Vaza IV buvo reikšminga asmenybė ne tik Merkinei, bet ir visai Lietuvai, jo vadovavimas ir net mirtis turėjo didelės reikšmės politiniams to meto įvykiams. Biustą pašventinęs dekanas kun. R. Rumšas linkėjo, jog jis tebus ženklas, mokantis dvi tautas sugyventi ir veikti bendram gėriui. Itin garbi renginio viešnia, karaliaus atminimą gėlių vainiku pagerbusi, Lenkijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje Uršula Doroševska (Urszula Doroszewska). Ji sakė, jog abi tautos lietuvių ir lenkų turėjo išskirtinį karalių, kuris ne tik rūpinosi abiejų valstybių klestėjimu, bet ir gynė jas su ginklu rankose. Jei karalius pasižiūrėtų į mus iš viršaus ir paklaustų, ką darote mano valstybėje, galėtume pasakyti, kad mes rūpinamės jos sienų saugumu, visai neblogai bendradarbiaujame prekybos ir pramonės srityje. Jei šiandien karalius būtų čia, jis įsitikintų, kad Merkinėje labai gerbiamas jo atminimas, kalbėjo ambasadorė ir dėkojo už gražią iniciatyvą valdovo atminimą įamžinti biustu. Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pabrėžė, kad ši diena labai svarbi ne tik Merkinei, bet ir visai Lietuvai. Už puikią idėją biustu įamžinti valdovo V. Vazos IV atminimą jis dėkojo idėjos autoriams, skulptoriui, rėmėjams bei visai idėją įgyvendinusiai komandai. Šis biustas vienas svarbesnių istorijos ženklų Merkinėje. Čia gyvenantiems žmonėms, ypač jaunimui, linkiu originalių idėjų, geros talkos. Merkinė kažkada kartu su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste sunyko, linkiu, kad Lietuvai atgimstant ji atgimtų, kalbėjo meras A. Kašėta. Prasmingai biusto atidengimo fone nuskambėjo Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos mokytojos Ritos Černiauskienės perskaitytas eilėraštis Daina apie karaliaus mirtį Merkinėje. Maždaug septyniasdešimties kilogramų bronzinį biustą sukūręs bei tądien Merkinėje savo kūrybinių darbų parodą atidaręs jaunas skulptorius Dalius Drėgva prisipažino didžiuojąsis, jog jam teko ypatinga garbė kurti tokios reikšmingos asmenybės atminimo ženklą. Kurdamas jį, rėmėsi karaliaus amžininkų sukurtais jo portretais, nevengė barokinių elementų. Nors procesas nebuvo lengvas, menininko manymu, biustą pavyko sukurti labai tikrovišką. Idėja sukurti atminimo ženklą V. Vazai jam gimė prieš pusantrų metų kartu su muziejaus moksliniu darbuotoju Žygimantu Buržinsku. Lėšas biustui aukojo Merkinės bendruomenė ir kiti geros valios žmonės. Renginio metu visiems jiems padėkota. Susirinkusieji galėjo pasigrožėti autentiška muziejuje eksponuojama Vazos lovos, kurioje jis mirė, baldakimo detale. Ji mėnesiui pasiskolinta iš Lietuvos nacionalinio muziejaus. Kurį laiką V. Vazos biustas reziduos muziejuje. Čia galima įsigyti keramiko Algimanto Kazlausko sukurtų medalių su V. Vazos atvaizdu. Kai bus atnaujinta centrinė miestelio aikštė, biustą numatoma perkelti įrengtame skvere šalia jos bei namo, kuriame valdovas lankydavosi. Kas gi šią istorinę asmenybę sieja su Merkinės miesteliu? Istoriniai šaltiniai byloja, kad Vladislovas Vaza su Merkine susijęs tiek pat, kiek ir su Lietuva. Jis Merkinei jautė ypatingus sentimentus, atvykęs čia praleisdavo savaites ir net mėnesius, o vykti į Vilnių ne visada turėdavo noro. Nenuostabu, nes čia valdovas buvo apgyvendinęs savo didžiąją meilę Jadvygą Lužkovską, čia augo jo nesantuokinis sūnus Vladislovas Konstantinas. Manoma, kad Merkinės bažnyčia buvo pirmoji karaliaus pašarvojimo vieta, čia prasidėjo pirmoji gedulingos procesijos dalis. Iš Merkinės senuoju jogailaičių keliu V. Vazos kūnas išvežtas į Lenkiją ir dabar ilsisi Krokuvoje, Vavelio rūmuose, o širdis Vilniuje. Biustas bus vienas iš pagrindinių objektų, kuris trauks turistus į Merkinę ir primins, jog Merkinė praeityje buvo klestintis miestas. Juk kadaise jame skambėjo keturių bažnyčių ir cerkvės varpai, miesto rotušėje posėdžiavo magistratas, dviejuose vienuolynuose vienuoliai mokė lotynų kalbos, poetikos ir retorikos, o rūmų menėse šoko gražiausios Europos moterys. Miestelio centre esančiame viename seniausių išlikusių istorinių Merkinės pastatų, Vazos name, lankėsi ne tik karalius Vladislovas Vaza IV, bet Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais apsistodavo didikai ir karaliai Vytautas Didysis ir Jogaila, Švedijos karalius Karolis XII, Rusijos caras Petras I ir kiti. Su V. Vazos vardu susijusi ir vaizdingoje vietoje šalia piliakalnio stovinti buvusi dvarvietė. Norisi tikėti, jog miestelio gyventojai, išnaudodami unikalų Merkinės istorinį kontekstą, ir toliau kurs bei įgyvendins gražias idėjas, o Merkinė vėl suklestės.
Varėnos rajonas
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |