XXI amžius


2018 m. liepos 13 d.	Nr. 28 (2295)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos kūrėjai

Kronika

Prie Kauno pilies iškilo Vytis

Modesto Patašiaus
(„Lietuvos rytas“) nuotraukos

Liepos 5-ąją Kaune vyko didelės iškilmės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės išvakarėse prie Kauno pilies atidengta Arūno Sakalausko skulptūra „Laisvės karys“, populiariai vadinama Vyčiu. Šventėje dalyvavo skulptorius Arūnas Sakalauskas, bendraautoriai ukrainiečiai menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas, buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, istorikas Liudas Mažylis, užsienio šalių diplomatai, Vyčio paramos fondo nariai ir rėmėjai, kiti žinomi žmonės. Į šventę atvyko svečiai iš Suomijos, Čekijos, Lenkijos. Tūkstančiai kauniečių bei svečių iš kitų Lietuvos vietovių džiaugsmingai sutiko skulptūros atidengimą. Kaip žinoma, „Vyčio“ paramos fondas paminklą norėjo statyti sostinės Lukiškių aikštėje, bet nelaimėjo vadinamojo „konkurso“. Kaune jį pastatyti pavyko per pusę metų. Daugiau nei 6 metrų bronzinei skulptūrai lėšas aukojo pavieniai aukotojai ir verslo atstovai. Monumentas kainavo maždaug 500 tūkst. eurų.

Iškilmės prasidėjo „Tautiška giesme“. Prie Vyčio skulptūros rikiavosi ginkluoti senovės lietuvių karžygiai su žirgais iš klubo „Viduramžių pasiuntiniai“.

Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius perskaitė raštą, skirtą ateities kartoms: „Net kelis amžius į Lietuvą plūdusios prabangiais šarvais pasidabinusių riterių armijos kaip į akliną sieną atsitrenkdavo į Kauną. Atsimušdavo ne į akmenis, o į Miesto gynėjus. Kauno pilis gynė Lietuvą, o už jos stovėjo visa Tauta, visa Lietuva. Kaunas ne vieną kartą buvo tapęs Lietuvos širdimi. Taip pat ir XX amžiaus pradžioje, kai būtent iš čia buvo kuriama žmonių Respublika, kai Steigiamasis Seimas skelbė visų Lygybę, kai per trumpiausią laiką ant kojų atsistojo ūkis, finansai, kai lietuviškas produktas garsėjo Europoje. Šiandien Kauno piliečiai ir visos Lietuvos žmonės šioje istorinėje vietoje, kur jau sprendėsi krašto likimas, stato Laisvės Karį. Stato tada, kai minime pirmąjį šimtą metų nuo Demokratinės Respublikos paskelbimo. Daug kas, žvelgdamas į Laisvės Karį, atpažins amžinąjį Lietuvos Simbolį. Jam lemta stovėti prie narsuolių krauju aplaistytos Kauno pilies, kad mums ir ateinančioms kartoms primintų Laisvės kainą, kad jis skelbtų per praeities kovų aukas tvirtai į ateitį žengiančią mūsų Lietuvą“. Raštas su šiais žodžiais statant „Laisvės karį“ buvo įmūrytas kapsulėje į paminklo pamatą.

Nuaidėjus XV amžiaus patrankos šūviui, Vyčio paminklas buvo iškilmingai atidengtas.

Iškilmių dalyvius sveikino buvęs prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas V. Pranckietis, Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių bendruomenės krašto valdybos narys Donatas Janutas, Nacionalinės meno premijos laureatas, prof. Arūnas Sakalauskas, Ukrainos skulptoriai Olesis Sydorukas ir Borisas Krylovas.

„Vyčio simbolyje susijungia visi amžiai, viskas buvo pažymėta Vyčiu: pinigai, herbas. Atėjūnai stengėsi iš žmonių jį atimti, jie žinojo, kad Vytis vienija ir telkia, o vienybė pavojinga jėga. Noriu, kad Vytis būtų vienijantis ir telkiantis simbolis skirtingų pažiūrų žmonių, gyvenančių visoje Lietuvoje ir visame pasaulyje“, – iškilmėse kalbėjo prezidentas Valdas Adamkus. Jis ragino būti garbingais Vyčio istorijos tęsėjais.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis sakė: „Laisvės karys sugrįžo, sugrįžo į Santaką. Jis sugrįžo pakelta galva ir kalaviju, ant bronzos žirgo, sugrįžo sidabru įspaustas į Lietuvos herbą, sugrįžo aukso raidėmis įrašytas į tautos atmintį. Jam pavyko išvyti priešus. (...) Lietuviams teko ne kartą prarasti tuos, kuriems aukoti gyvybę už laisvę tapo nepakeičiama paskutine pareiga. Nuo didiko Palemono, Konstantino Ostrogriškio, Emilijos Pliaterytės iki Romo Kalantos ir tūkstančių sukilėlių, laisvės kovų dalyvių, pokario partizanų ir rezistentų. Šalia Kauno pilies sienų stovėsiantis Laisvės karys žymės visų laikų Lietuvos laisvės kovotojų ryžtą, su kuriuo jie, nepaisydami pavojų, stodavo už Lietuvos laisvę ir tautos vertybes“.

A. Sakalauskas sakė, kad skulptūroje yra įkūnytas Romo Kalantos veidas. Jis ir autoriai iš Ukrainos dėkojo visuomenei už pasitikėjimą ir palaikymą. „Tikiuosi, kad mūsų kūrinys patiks, jį mylėsite ir gerbsite“, – kalbėjo A. Sakalauskas.

Sveikinimo žodžius tarė Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių bendruomenės krato valdybos narys Donatas Januta, Vyčio paramos fondo valdybos pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas. Jis pabrėžė daugelio aukojusių žmonių nuopelną, o vardindamas pavardes, pasakė aukotojų skaičių – prieš dieną jų buvo 1340. Beje, tik vienas valdžios žmogus paaukojo. Tai – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Visus sveikindamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sakė, kad Kauno sėkmė virto visos Lietuvos sėkme, o Kaunas įteikė geriausią dovaną šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ prieš paminklo palaiminimą pasakė invokaciją: „Viešpatie Dieve, Tu kiekvieną žmogų sukūrei laisvą, orų bei atsakingą ir atvėrei jam begalinę amžinybės perspektyvą. Padėk mums branginti gautą laisvės ir kūrybos dovaną, kad ją naudodami, sąžiningai dirbdami siektume visų žmonių gerovės.

Susirinkę šioje istorinėje Kauno vietoje, džiaugiamės mūsų protėvių pasirinkimu įsijungti į krikščioniškų Europos tautų šeimą, priimti Kristaus Evangelijos paskatinimą savo dvasinei raidai, atverti Lietuvą kultūrai mokslui. Dieve, nepaisant Tavo sekėjų padarytų klaidų ir nuodėmių, Lietuva gali didžiuotis garbingais savo vaikais. Vėl atgavus laisvę išsipildė mūsų praeities viltys, su pasitikėjimu žvelgiame į ateitį.

Šiandien kreipiamės į Tave, Viešpatie: globok mus, kad visuomet brangintume Tėvynę ir jos laisvę. Saugok Lietuvą nuo pavojų, kurių netrūksta kiekvienu laiku. Padėk mums būti kilniais ir ištikimais Tėvynės vaikais, kurie, ją mylėdami, gina, saugo ir puoselėja tai, ką turi brangiausia. Tai tebūna“.

Nuaidėjo dar vienas dedikacinis patrankos šūvis už Lietuvos laisvės gynėjus ir karius. Aidint šventiniams maršams virš Senamiesčio skraidė ir trispalvius dūmus skleidė trys „Kauno aeroklubo“ akrobatiniai lėktuvai „JAK“.

Skulptūros iniciatorius buvo Vyčio paramos fondas, kuris rinko lėšas skulptūros statyboms. Kauno savivaldybė yra skyrusi pusę milijono eurų padengti tai skulptūros kainos daliai, kurios nepavyks surinkti fondo atstovams, taip pat postamentui, aikštei įrengti, aplinkai sutvarkyti. Skulptūros liejimo darbai Ukrainoje kainavo 472 tūkst. eurų. Dar 168 tūkst. eurų kainavo postamentas, aplinkos sutvarkymo darbai – 35 tūkst. eurų. Savivaldybės ir Vyčio paramos fondo atstovų duomenimis, šiuo metu surinkta per 200 tūkst. eurų aukų. Savivaldybė yra įsipareigojusi padengti trūkstamą sumą.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija