Lietuvos kūrėjai

Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 3000 € paramą projektui „Lietuvos kūrėjai“ vykdyti. Rubrikos: Iš kultūros istorijos; Kronika; Laureatai; Nepriklausomybės amžininkai; Požiūris; Prieškario kūrėjai; Vasario 16-osios Akto signataro tėviškėje; Vydūno metai.

Kronika

Prie Kauno pilies iškilo Vytis

Liepos 5-ąją Kaune vyko didelės iškilmės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės išvakarėse prie Kauno pilies atidengta Arūno Sakalausko skulptūra „Laisvės karys“, populiariai vadinama Vyčiu. Šventėje dalyvavo skulptorius Arūnas Sakalauskas, bendraautoriai ukrainiečiai menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas, buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, istorikas Liudas Mažylis, užsienio šalių diplomatai, Vyčio paramos fondo nariai ir rėmėjai, kiti žinomi žmonės. Į šventę atvyko svečiai iš Suomijos, Čekijos, Lenkijos. Tūkstančiai kauniečių bei svečių iš kitų Lietuvos vietovių džiaugsmingai sutiko skulptūros atidengimą. Kaip žinoma, „Vyčio“ paramos fondas paminklą norėjo statyti sostinės Lukiškių aikštėje, bet nelaimėjo vadinamojo „konkurso“. Kaune jį pastatyti pavyko per pusę metų. Daugiau nei 6 metrų bronzinei skulptūrai lėšas aukojo pavieniai aukotojai ir verslo atstovai. Monumentas kainavo maždaug 500 tūkst. eurų.

Kronika

Miesto išvaduotojui – garbės piliečio vardas

Bronius VERTELKA

Paminklas pulkininkui leitenantui Jonui Variakojui Nepriklausomybės aikštėje

PANEVĖŽYS. Birželio 12-ąją Muzikiniame teatre paminėtos 99-osios bolševikų išvarymo iš Panevėžio metinės. 1919 metų gegužės 19 dieną pulkininko leitenanto Jono Variakojo vadovaujami savanoriai išvijo raudonuosius iš Aukštaitijos sostinės. Apie tai, kas buvo tas miestą iš bolševikų išvadavęs drąsuolių vadas, pasakojo Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Istorikas teigė, jog J. Variakojis – labai svarbi ne tik Panevėžiui, bet ir visam jo regionui asmenybė. Pirmosiomis 1919 metų sausio dienomis jis pradėjo organizuoti pirmąjį Panevėžio apskrities apsaugos savanorių būrį, kuris vėliau išaugo iki Panevėžio ketvirtojo pėstininkų pulko. J. Variakojo vadovaujami savanoriai kovėsi prie Kėdainių, Šėtos, užėmė Ukmergę, o gegužės 19-ąją iš bolševikų išvadavo Panevėžį. Jie išvadavo ir rytinę Lietuvos dalį bei dalį Latvijos teritorijos, padėjo broliams latviams išvaduoti Daugpilį. Vėliau savanorių pulkas kovėsi su bermontininkais ties Šiauliais ir Meškuičiais, pasižymėjo kovose prie Širvintų ir Giedraičių. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms J. Variakojis buvo pėstininkų divizijos štabo viršininkas, karo apygardos štabo viršininkas, ėjo divizijos ir karo apygardos vado pareigas, kurį laiką buvo ir krašto apsaugos ministru. Kovinis karvedžio kelias buvo pažymėtas Lietuvos ir Latvijos valstybiniais apdovanojimais. Savo viršininkų jis buvo vertinamas kaip pareigingas, veiklus, išsilavinęs ir iniciatyvus vadas. A. Astramskas sakė, jog tai, kad pulkininkui leitenantui J. Variakojui suteiktas Panevėžio garbės piliečio vardas, yra labai prasmingas mūsų Respublikos 100-mečio paminėjimo faktas.

Kronika

Penkių mėnesių darbas – 101 metro ilgio juosta

KĖDAINIAI. Birželio 9 dieną Kėdainių rajono dainų ir šokių šventėje „Kokia nuostabi, Lietuva, esi!“, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, oficialiai buvo pristatyta penkis pastaruosius mėnesius austa vytinė juosta. Prie šio darbo kartu su įvairaus amžiaus kraštiečiais prisidėjo ir rajono meras Saulius Grinkevičius, mero pavaduotoja Olga Urbonienė, savivaldybės administracijos vadovai, skyrių vedėjai, specialistai. Dainų ir šokių šventės „Kokia nuostabi, Lietuva, esi!“ išvakarėse Didžiosios Rinkos aikštėje ši trispalvė juosta buvo išmatuota specialiu prietaisu.

Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtos juostos audimo iniciatorė Loreta Steponavičienė džiaugėsi, kad sumanymas pavyko. „Juostai buvo pasirinktas stilizuotas gėlės raštas: šaknys – Lietuva, šakos – mes, gyventojai, žiedo imitacija – mūsų karta, kuri tęs darbus. Iš viso 18 savaičių juostą audė 447 žmonės. Jos ilgis siekia 101,5 m. Iš viso juostai sunaudota 100 kamuoliukų siūlų, o ji sveria 14 kilogramų“, – kalbėjo L. Steponavičienė.

Prieškario kūrėjai

Naujai atrasta rašytoja Bronė Buivydaitė

Bronius VERTELKA

Iš kairės: aktorė Gražina Urbonavičiūtė, vakaro vedėja Lionė Lapinskienė ir anykštėnė muziejininkė Alma Ambraškaitė

PANEVĖŽYS. Miesto Savivaldybės viešoji biblioteka (Kniaudiškių g. 34) pakvietė į renginį „Iš archyvo pareinanti rašytoja Bronė Buivydaitė: eilėraščių rinkinio „Paukščiai vėtroje“ (1940–1956 m.) ir Panevėžyje sukurto, 1934 m. pirmąkart išleisto romano „Atversti lapai“ sutiktuvės“. Gausiame B. Buivydaitės (1895–1984) kūrybos gerbėjų būryje buvo ir jos gimtojo Anykščių krašto atstovų. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas sakė, kad B. Buivydaitę itin vertino Salomėja Nėris. Atvirlaiškyje, rašytame 1936 m. balandžio 7 d. Puzino gatvėje nuomotame bute, žodį „poetė“ rašė didžiąja raide. Direktorius supažindino su jo tekstu.

Literatūrinio vakaro vedėja, VšĮ Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė klausė, kodėl būtent šiais metais išleistos dvi B. Buivydaitės knygos. Ir atsakė: atkurtos Lietuvos valstybės 100-metis labai glaudžiai susijęs su rašytojos gyvenimu.

Laureatai

45-oji Žemaitės literatūrinė premija

45-osios Žemaitės literatūrinės premijos laureatas jaunas rašytojas Mindaugas Jonas Urbonas

KELMĖ. Birželio 7 dieną rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje įteikta 45-oji Žemaitės literatūrinė premija. Nuo 1966 metų teikiama viena seniausių literatūrinių premijų Lietuvoje atiteko jaunam 29 metų rašytojui Mindaugui Jonui Urbonui už novelių rinkinį „Dvasių urna“. Šiemet Žemaitės literatūrinei premijai buvo pasiūlytos keturios knygos. Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Rašytojų sąjunga, Bibliotekų sąjunga, pats autorius arba Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. Šiemet Žemaitės premijos kandidatų sąraše dar buvo U. Radzevičiūtės romanas „Kraujas mėlynas“, A. Šlepiko novelių rinkinys „Lietaus dievas ir kiti“, R. Tamošaičio esė rinkinys „Vien tik zuikiai naktyje“.

M. J. Urbono novelių veikėjai – ir kaimo, ir mažų miestelių gyventojai, kurių paveikslus autorius piešia spalvinga menine kalba, juos sušildydamas asmenine patirtimi. Už knygą „Dvasių urna“ rašytojas jau yra laimėjęs Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos“ konkursą ir pelnęs Augustino Griciaus literatūrinę premiją. 45-osios Žemaitės premijos laureatą M. J. Urboną pasveikinęs ir vardinę juostą užrišęs Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis džiaugėsi, kad premija atiteko jaunam žmogui, sugebančiam vaizdingai ir įtaigiai rašyti.

Laureatai

V. Mykolaičio-Putino literatūros premijos įteikimo šventė jo gimtojoje sodyboje

PILOTIŠKĖS. Birželio 8 dieną Vinco Mykolaičio-Putino gimtojoje sodyboje-muziejuje vyko rašytojo 125-ųjų gimimo metinių minėjimas ir V. Mykolaičio-Putino literatūros premijos įteikimo šventė. Į ją susirinko daug jo talento gerbėjų, tarp jų – kraštietis rašytojas Vytautas Bubnys su žmona Elena Kurklietyte. Susirinkusiuosius pasveikino ir gražiu susitikimu rašytojo tėviškėje pasidžiaugė Prienų r. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.

V. Mykolaičio-Putino literatūros premija įsteigta 2013 metais. Pirmoji premija buvo įteikta rašytojui Stasiui Lipskiui. Nuo 2017 metų Prienų rajono savivaldybės įsteigta V. Mykolaičio-Putino literatūros premija skiriama už reikšmingus poezijos, prozos, literatūros kritikos, vertimų bei publicistikos darbus, V. Mykolaičio-Putino kūrybos tyrinėjimą, sklaidą ir jo idėjų tęstinumą bei propagavimą. Konkursas premijai gauti organizuojamas kas penkeri metai (jubiliejinėms V. Mykolaičio-Putino gimimo metinėms paminėti).

Vasario 16-osios akto signataro tėviškėje

Tūkstančių zanavykų akcijoje atidengti du paminklai kraštiečiams signatarams

Romas BACEVIČIUS

Paminklą Vailokaičiams pašventino Sintautų klebonas kun. Artūras Vaškevičius

ŠAKIAI. Paskutinį birželio savaitgalį Šakių rajone vyko kelias dienas užtrukęs atkurtos Lietuvos 100-mečio renginys „Apkabink savo kraštą“, kurio idėją prieš kelis mėnesius paskelbė kultūros centras (direktorius – Raimondas Januševičius). Jis dviskaitos žodžiais „Sugrįžkiva ir apsikabykiva“ sukvietė į tėviškę zanavykus iš viso pasaulio. Birželio 22-ąją ir 23-iąją atidengti net du paminklai iš šio rajono kilusiems Vasario 16-osios Akto signatarams – Saliamonui Banaičiui, vysk. Justinui Staugaičiui ir Jonui Vailokaičiui. Tomis dienomis vyko Zanavykų krašto muziejaus 90-mečio minėjimas, diskusija „Mano kraštas šimtmečio kelyje“ Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, tarptautinis cirko festivalis „Keturios stichijos“, Juozo Lingio parke vykusiose „Šokių kovose“ į Vilnių išlydėti Dainų šventės dalyviai, kraštiečio Pauliaus Ambrazevičiaus vestas prisiminimų vakaras, įvairiausi kiti projektai, renginiai, kuriuos vainikavo ne tik simbolinis zanavykų apsikabinimas „Varpo“ mokyklos stadione, bet ir kraštietės Džordanos Butkutės koncertas.