Lietuvos kūrėjai

Kronika

Miesto išvaduotojui – garbės piliečio vardas

Bronius VERTELKA

Kalba Jono Variakojo iš JAV atvykęs jo sūnus Jonas Variakojis

Paminklas pulkininkui leitenantui Jonui Variakojui Nepriklausomybės aikštėje

PANEVĖŽYS. Birželio 12-ąją Muzikiniame teatre paminėtos 99-osios bolševikų išvarymo iš Panevėžio metinės. 1919 metų gegužės 19 dieną pulkininko leitenanto Jono Variakojo vadovaujami savanoriai išvijo raudonuosius iš Aukštaitijos sostinės. Apie tai, kas buvo tas miestą iš bolševikų išvadavęs drąsuolių vadas, pasakojo Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Istorikas teigė, jog J. Variakojis – labai svarbi ne tik Panevėžiui, bet ir visam jo regionui asmenybė. Pirmosiomis 1919 metų sausio dienomis jis pradėjo organizuoti pirmąjį Panevėžio apskrities apsaugos savanorių būrį, kuris vėliau išaugo iki Panevėžio ketvirtojo pėstininkų pulko. J. Variakojo vadovaujami savanoriai kovėsi prie Kėdainių, Šėtos, užėmė Ukmergę, o gegužės 19-ąją iš bolševikų išvadavo Panevėžį. Jie išvadavo ir rytinę Lietuvos dalį bei dalį Latvijos teritorijos, padėjo broliams latviams išvaduoti Daugpilį. Vėliau savanorių pulkas kovėsi su bermontininkais ties Šiauliais ir Meškuičiais, pasižymėjo kovose prie Širvintų ir Giedraičių. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms J. Variakojis buvo pėstininkų divizijos štabo viršininkas, karo apygardos štabo viršininkas, ėjo divizijos ir karo apygardos vado pareigas, kurį laiką buvo ir krašto apsaugos ministru. Kovinis karvedžio kelias buvo pažymėtas Lietuvos ir Latvijos valstybiniais apdovanojimais. Savo viršininkų jis buvo vertinamas kaip pareigingas, veiklus, išsilavinęs ir iniciatyvus vadas. A. Astramskas sakė, jog tai, kad pulkininkui leitenantui J. Variakojui suteiktas Panevėžio garbės piliečio vardas, yra labai prasmingas mūsų Respublikos 100-mečio paminėjimo faktas.

Apie tai, kad 1919 m. gegužės 19 d. Panevėžį vadavę savanoriai, vadovaujami J. Variakojo, – tikri karžygiai, kalbėjo miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Iš JAV atvykusiam pulkininko leitenanto J. Variakojo sūnui Jonui jis įteikė dokumentus, liudijančius, jog jo tėvui suteiktas miesto garbės piliečio vardas.

Žymaus karininko sūnus Jonas Variakojis savo ir savo giminių vardu išreiškė padėką miesto savivaldybei ir jos merui. Jis citavo ištraukas iš tėvo atsiminimų knygos apie jo nueitą kovų kelią. Šviesus pulkininko leitenanto J. Variakojo atminimas Muzikinio teatro salėje pagerbtas tylos minute. Prie jo paminklo Nepriklausomybės aikštėje ir ant savanorių kapų Kristaus Karaliaus Katedros parapijos kapinėse Ramygalos gatvėje Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės atstovai padėjo gėlių.

Šventėje, kurią organizavo Kraštotyros muziejus, meninę programą atliko Juozo Miltinio gimnazijos skaitovai, patriotines dainas atliko muzikinio teatro solistė Laima Česlauskaitė. Parodytas dokumentinis filmas „Karvedys Jonas Variakojis“ (scenarijaus autorius ir režisierius –Vytautas Paliulis).

Autoriaus nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“