Vandens - į kitą valstybę
|
Prie valstybės sienos
- rajono meras Vidas Mikalauskas ir Juozas Adomonis |
|
Dana Adomonienė kasdien
keliauja vandens į kitą valstybę |
Istorijai, kurios pagrindiniais
veikėjais tapo Dana ir Juozas Adomoniai, gyvenantys Strėžiūnų
kaime, artimiausiu metu jau bus galima rašyti epilogą. Tačiau
šiuo metu veiksmas tebevyksta, ir minėtieji veikėjai Adomoniai,
būdami pensininkai ir dar silpnos sveikatos, yra tapę valstybės
problema. Neapsiriksime pasakę, kad senukų sodyba, esanti pačiame
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, tapo tarsi prieangiu į Europos
Sąjungą. Mat griovys, žymintis būsimą išorinę Europos Sąjungos
sieną, yra maždaug už dviejų metrų nuo Adomonių namo durų. Netrukus
Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagal visus Briuselio reikalavimus
demarkuos rytinę Lietuvos sieną, ties šia vieta bus nutiesta aukšta
metalinė tvora, ir abu šio namo gyventojai, jei tik galės atsidaryti
priebučio duris, vos išėję į savo kiemą, atsirems į ją.
Šiandien Europos Sąjungos siena dar nenutiesta, ir šiuo metu panoramą
priešais pačius trobos langus "puošia" griovys, žymintis
Lietuvos - Baltarusijos sieną, kuri prieš penkerius metus tapo
Adomonių galvos skausmu jų kasdienėje buityje. Nuvestos demarkacinė
ir delimitacinė linijos pusiau padalijo sodybą. Lietuvos pusėje
liko gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, o Baltarusijoje -
šulinys, kurį J.Adomonis jaunystėje pats ir iškasė. Sodybos šeimininkas,
pats kadaise su uošviu susirentęs namą, čia gyvena jau bene keturias
dešimtis metų. Anapus sienos liko gyventi ir D.Adomonienės brolis
Vitas Michelevičius su žmona. Siena, atskyrusi dviejų sodybų besigiminiuojančius
šeimininkus, suteikė jiems ir daugybę nepatogumų.
Adomoniai dvi valstybes padalijusį griovį per dieną peržengia
maždaug dešimt kartų - tiek kartų senukams reikia parsinešti vandens
sau ir gyvuliams iš už keliolikos metrų esančio šulinio. "Sienos
pažeidėjai" būna ir gyvuliai, kuriuos J.Adomonis veda prie
šulinio pagirdyti. Tas pats šulinys pastaruoju metu tapo ir artimų
giminaičių pasimatymų vieta, mat, keletą kartų nukentėję nuo pasieniečių,
vieni pas kitus eiti nedrįsta.
Tačiau šulinys šioje liūdnoje istorijoje yra ne pagrindinė problema.
Nepatogumų, baimės ir suvaržymų kupinas visas Adomonių pastarųjų
metų gyvenimas. Nubrėžta demilitacinė linija kerta ir dirbamą
žemę. Dviejų metrų pločio juosta, palikta šiems žmonėms pasiekti
vienintelį arti esantį vandens šaltinį, yra geras masalas kontrabandininkams
ir kitokiems sienos pažeidėjams, kurių apstu. Pasieniečiai šiame
ruože pažeidėjus sugauna nuolat. Adomoniai bijo užsitraukti ir
vienų, ir kitų nemalonę.
Nepajėgdami finansiškai patys išsikelti arba bent išsikasti šulinį,
Adomoniai kreipėsi į rajono merą, prašydami padėti išspręsti jų
problemą. Rajono meras Vidas Mikalauskas savo ruožtu kreipėsi
į Pasienio policijos departamentą, prašydamas pasienio gyventojams
supaprastinti valstybės sienos kirtimo tvarką, tačiau gavo neigiamą
atsakymą. Rajono merui buvo pasiūlyta spręsti D.ir J.Adomonių
iškeldinimo į kitą vietą klausimą.
Meras V.Mikalauskas raštu kreipėsi ir į vidaus reikalų ministrą
Juozą Bernatonį, prašydamas rasti galimybę ir skirti lėšų D. ir
J. Adomonių sodybai nukelti. Šiuo metu svarbiausia problema yra
ne šių gyventojų šulinys, esantis Baltarusijos teritorijoje, bet
visa jų sodyba, kurią dalija delimitacinė linija, ir kuri trukdys
tiesiant išorinę Europos Sąjungos sieną. Merui pavyko įrodyti,
kad problemą reikia spręsti valstybės mastu. Vidaus reikalų ministras
pažadėjo padėti.
Rajono meras V.Mikalauskas aplankė D.ir J.Adomonius ir domėjosi,
kur jie norėtų būti iškelti. Pastarieji sutiko išsikelti iš sodybos
mainais už suteiktą dviejų kambarių butą Varėnoje, nes abu yra
silpnos sveikatos ir gyventi be patogumų jiems sunku. Iškėlus
Adomonius iš jų sodybos, drauge bus išspręsta ir sienos saugumo
problema.
Rūta AVERKIENĖ
Varėnos rajonas
© 2002 "XXI amžius"