|
Vandens - į kitą valstybę
 |
Prie valstybės sienos
- rajono meras Vidas Mikalauskas ir Juozas Adomonis |
Istorijai, kurios pagrindiniais
veikėjais tapo Dana ir Juozas Adomoniai, gyvenantys Strėžiūnų
kaime, artimiausiu metu jau bus galima rašyti epilogą. Tačiau
šiuo metu veiksmas tebevyksta, ir minėtieji veikėjai Adomoniai,
būdami pensininkai ir dar silpnos sveikatos, yra tapę valstybės
problema. Neapsiriksime pasakę, kad senukų sodyba, esanti pačiame
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, tapo tarsi prieangiu į Europos
Sąjungą. Mat griovys, žymintis būsimą išorinę Europos Sąjungos
sieną, yra maždaug už dviejų metrų nuo Adomonių namo durų. Netrukus
Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagal visus Briuselio reikalavimus
demarkuos rytinę Lietuvos sieną, ties šia vieta bus nutiesta aukšta
metalinė tvora, ir abu šio namo gyventojai, jei tik galės atsidaryti
priebučio duris, vos išėję į savo kiemą, atsirems į ją.
|
|
Pamario kultūros židinys
 |
Centro direktorė Rita
Tarvydienė |
Viešoji įstaiga Vydūno kultūros centras Kintuose
įsikūrusi žilą senovę menančiame pastate. Tai 1705 metais statyta
Kintų pradinė mokykla, kurioje 1888-1992 metais mokytojavo ir
gyveno žymus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, filosofas Vilhelmas
Storosta-Vydūnas. Pagrindinis mokyklos pastatas restauruotas valstybės
lėšomis. Centro veiklos kryptis - užsiimti muziejine švietėjiška
veikla, organizuoti įvairius kultūrinius renginius, parodas, plenerus,
teikti visapusišką informaciją apie pamario krašto lankytinas
vietas.
Viešosios įstaigos direktorė - iš Plungės rajono kilusi bei Vilniaus
dailės akademiją baigusi Rita Tarvydienė. Jos vyras Romas - klaipėdietis.
Jis yra Talino dailės instituto auklėtinis. Dirbti į Kintus jie
atvažiavo, sužinoję, jog Šilutės savivaldybės Kultūros skyrius
ieško švietėjiškam darbui tinkamų žmonių. Atvykusi pasižiūrėti,
jaunų menininkų šeima važiuoti atgal nebenorėjo.
Pagrindiniai Vydūno kultūros centro lankytojai - Kintų seniūnijos
žmonės, tačiau jame jau suspėjo apsilankyti svečių iš daugelio
pasaulio šalių. Sulaukta jų net iš Japonijos, Australijos bei
Amerikos. Vasarą eksponuota iš Neringos etnografijos muziejaus
fondų paimta vėtrungių paroda. Savo kūrybą - apie 30 piešinių
- eksponavo dailininkai E.Jonušas ir A.Krajinskas. Čia jau lankytojai
matė Šilutės ir Kretingos rajonų menininkų darbus.
|
|
Sekmadienis
Aukštajame dvare
 |
Šv.Domininko bažnyčios
rektorius kun. jubil. Albinas Šilkinis |
Darganotą rudens sekmadienį atvykome
į vieną gražiausių Lietuvos kampelių - Aukštadvarį, esantį Trakų
rajone. Čia yra pati aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta - Gidanonių
kalnas (258 m), taip pat ir pati giliausia įduba - Velnio duobė
(40 m). Aplinkui priskaičiuojama 250 kalvų, čia įsikūręs unikalus
regioninis parkas. Aukštadvario pakrantes skalauja penki ežerai:
Skrebys, Nava, Nigestis, Baluosėlis, Baluosys, o čia pat, palei
vieškelį, "padėta" Napoleono kepurės formos kalva, tarsi
visuomet nukelta atvykstančiam svečiui pagerbti. Tad ir užsukome
į Aukštadvarį susipažinti, kokie žmonės čia dabar gyvena, kuo
jie džiaugiasi.
Bendruomenė
Aukštadvario miestelis nuo sostinės
nutolęs apie šešiasdešimt, nuo Kauno - apie septyniasdešimt, o
nuo Trakų - apie trisdešimt kilometrų. Dabar čia gyvena apie 1130
miestelėnų, kurių beveik pusė turi savo ūkius. Kaip ir daugumoje
Lietuvos vietovių, čia pastebimas visuomenės senėjimas, daugiau
miršta negu gimsta.
|
|
Kur žaliasis
Rozalimo pušynas
 |
Rozalimo klebonas
kun. Anicetas Kisielius(dešinėje) bei iš Meldinių kaimo kilęs
Panevėžio Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras kun.
Albertas Kasperavičius |
Rozalimo parapijoje gyvena
apie 700 šeimų. Šiemet joje buvo sutuoktos aštuonios jaunavedžių
poros, pakrikštyti 54 naujagimiai bei užregistruota 30 mirčių. Išklausyti
šv.Mišių į bažnyčią sekmadieniais ateina per šimtą žmonių.
Pakeista bažnyčios išorė,
sutvarkyta kapų koplytėlė
Į jaunamartę dabar panaši šimtmečius
išstovėjusi Rozalimo bažnyčia. Rudeniop buvo baigta dažyti išorės
sienas. Bažnyčios remontui tris tūkstančius litų skyrė rajono savivaldybė,
kiek dar reikėjo, paaukojo parapijiečiai. Sienas dažė broliai Petras
ir Povilas Urbeliai. Iš Kelmės atvykę meistrai dirbo sąžiningai.
Kadangi bažnyčia paskutinį kartą buvo dažyta maždaug prieš 15 metų,
todėl vietomis sienas teko perdažyti po du tris kartus. Rozalimo
klebonas Anicetas Kisielius mano, jog latviški dažai išsilaikys
gerai ir neišbluks daug metų.
Galutinai sutvarkyta Rozalimo kapinėse esanti koplytėlė. Joje įvesta
elektra, išdažytas vidus bei išorė. Įrengta šarvojimo salė. Naudotis
ja leidžiama nemokamai (reikia tik padengti elektros išlaidas).
Per Vėlines koplytėlėje aukojamos šv.Mišios.
|
|
Statutas,
veikla ir pinigai
Reikia priminti
Žemės ūkio rūmų prezidiumo nariams
prieš posėdį buvo išsiuntinėti pagrindiniai šios žinybos dokumentai
- Žemės ūkio rūmų įstatymas ir statutas. Pirmojo apimtis - du, antrojo
- šeši puslapiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo keista, kad šie dokumentai
prezidiumo narius pasiekė baigiantis šiai Rūmų veiklos kadencijai.
Nieko panašaus. Dokumentai buvo paskelbti tuoj pat po praėjusio
suvažiavimo - jie buvo išplatinti. Tačiau kai kurie asociacijų,
draugijų ir kitų bendrijų nariai pamiršo ar neįsidėmėjo kai kurių
Rūmų įstatymo ir statuto teiginių, nesuvokia savo pareigų. Viena
pagrindinių - vykdyti suvažiavimo ir tarybos bei prezidiumo nutarimus.
Tai nekvestionuojama, t.y. neginčijama, o vykdoma. Deja, pasirodo,
kad kai kurie Rūmų nariai nepaiso priimtų nutarimų ir veikia tarsi
atitrūkę nuo šios savivaldos organizacijos, į kurią jie visi, beje,
yra įstoję savo noru, niekieno neverčiami. Tokia situacija, anot
Rūmų pirmininko J.Ramono, būtinai pasinaudosią politikai, žurnalistai,
nes tai esą jų duona. Todėl tokius nedrausmingus narius derėtų apsvarstyti,
sustabdyti jų įgaliojimus, o jei jie ir toliau savivaliautų - šalinti
iš organi-zacijos. Čia prezidiumo narys, Daržovių augintojų asociacijos
vadovas K.Bružikas paklausė: "Jeigu balsų dauguma prezidiumas
priėmė sprendimą, kuris mūsų asociacijai ar man, kaip jos nariui
ir ūkininkui, netinka, tai kaip tada?" Jis ir kai kurie kiti
prezidiumo nariai prisiminė, kaip gan ilgokai buvo svarstoma, ar
priimti žemės ūkio produktų perdirbėjus. Pagaliau buvo nutarta priimti.
Bet tada iškilo ir tebėra pavojus, kad perdirbėjai nors vieno balso
dauguma gali įgyti sau palankius sprendimus. O juk ne paslaptis,
kad tarp žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų artimos bičiulystės
nėra.
|
|
|
