Horizontai

Sprendimai, teikiantys viltį

Praėjusį trečiadienį iš Briuselio atėjo džiugi žinia, kad Europos Komisija palyginti labai gerai įvertino Lietuvos pasirengimą įsilieti į laisvos demokratiškos Europos tautų šeimą. Tokiu būdu Lietuva atsidūrė prie pat ES slenksčio ir, jeigu nieko neatsitiks, durys labai greitai atsivers. Tačiau – „jeigu nieko neatsitiks“. Štai kur esmė. Tačiau teisėtai galima kelti klausimą, ar visas vadinamasis politinis elitas, kurį žinomas politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka suskirstė į kelias kategorijas, yra už stojimą į ES. Štai tokie politikai, likus metams iki galimo priėmimo į ES, ir gali pridaryti bėdų. Ir ne tik jie. Už nugaros stovi Maskva ir net Airija. Jau šią savaitę čia įvyks referendumas dėl Nicos sutarties. Ir jeigu dauguma airių pasisakys prieš ES plėtrą, Lietuvos, kaip ir kitų kandidačių priėmimas gali būti atidėtas mažiausiai trejiems metams.
Europos Komisijos kandidačių pažangos ataskaitos raporto dalyje, skirtoje Lietuvai, pažymima, kad Lietuva pasiekė makroekonominį stabilumą, paspartino reformas. Ji įvardijama kaip viena iš kandidačių lyderių, nes jau baigė 28 derybinius skyrius iš 31. Tačiau likusieji skyriai ir yra patys sunkiausi ir sudėtingiausi: dėl žemės ūkio, biudžeto ir finansų, o svarbiausia – dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Tiksliau – to uždarymo kaštų padengimo. Nors atsakingas už Europos Sąjungos plėtrą komisaras Giunteris Ferhoigenas tuoj po EK raporto pristatymo pažymėjo, kad su Lietuva jau susiderėta dėl Ignalinos AE uždarymo terminų ir pareiškė tikįs, kad tų terminų bus laikomasi. Taigi aiškiai duota suprasti, kad ES į jokius kompromisus tuo klausimu nesileis.
Tačiau bet kada gali pratrūkti Kaliningrado votis, nes Maskva puikiai naudojasi nesusikalbėjimu ES viduje. Dabar Kremlius smarkiai atakuoja Briuselį, pasiremdamas naujais sąjungininkais – pirmiausia Italija ir Graikija. V.Putino specialusis atstovas Kaliningrado problemoms D.Rogozinas pasigyrė, kad Italija tuoj tuoj pasiūlys „kompromisinį“ Kaliningrado klausimo sprendimo variantą. Pasak D.Rogozino, Italijos premjeras S.Berluskonis jį užtikrinęs, kad Roma padarys viską siekiant Rusiją tenkinančio sprendimo.
Tenkinti Maskvos norus pasirengusi ir Graikija. Neatsitiktinai Rusijos politikų pareiškimai dėl Kaliningrado darosi vis agresyvesni ir bekompromisiniai. Srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, kaip ir dera visą gyvenimą praleidusiam kareivinėse, pareiškė, kad Rusija atmeta ES pasiūlymą dėl tranzitinių dokumentų išdavimo Rusijos piliečiams. Kalbėdamas Maskvoje surengtoje konferencijoje V.Jegorovas be jokių diplomatinių niuansų tiesiai pareiškė, kad jokio kaimyno leidimo patekti į savo paties namus nereikia, o Rusijai visiems laikams privalu turėti nevaržomą suverenumą. Anot gubernatoriaus, įvedus vizas Kaliningrado gyventojai jausis taip, tarsi nebebūtų rusai… Tokių grėsmingų pareiškimų akivaizdoje nelabai ramina kai kurių Briuselio valdininkų pažadai, kad Lietuva nebus verčiama sudarinėti su Rusija jokių sutarčių, kurias, aišku, padiktuotų Maskva.
Šiaip ar taip, viskas turėtų paaiškėti netrukus, lapkričio 11 dieną Kopenhagoje per ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą. Tačiau abejojame, ar šis susitikimas išvis įvyks. Kremlius jau nedviprasmiškai pareiškė, kad boikuotuos jį, jeigu nebus paklusta Maskvos reikalavimams.
Taigi nepaisant faktiško kvietimo į ES, Lietuvos dar laukia nelengvi darbai. Juk EK raporte nedviprasmiškai nurodoma, ką dar turi padaryti Lietuva. Pirmiausia, administracinių gebėjimų stiprinimas, kova su korupcija, teismų reforma, pasirengimas priimti ir tvarkyti finansinę Europos Sąjungos paramą. Štai čia ir slypi pavojai. Ko ne ko, o korupcijos šaknis išrauti bus bene sunkiausia. „Spinter“ kompanijos duomenimis, Lietuvoje korupcija labiausiai įsigalėjusi muitinėje, teismuose, privatizavimo sandoriuose, Kelių policijoje. Visuomenės apklausų, atliktų „Transparency international“, „Baltijos tyrimų“ ir „Spinter“ rezultatai bei korupciją tyrinėjančių ekspertų duomenys rodo, kad Lietuvoje labiausiai korumpuotos yra teisėsaugos ir teisėtvarkos, teisingumo įgyvendinimo, priežiūros ar kontrolės funkcijas atliekančios institucijos. Jose dirbantys pareigūnai yra bene labiausiai apraizgyti korupcijos voratinklio.
Todėl darbų begalės. Jeigu ir toliau bus švaistomasi tik žodžiais, pažadais, o faktiškai nieko nedaroma, prasivėrusios Europos Sąjungos durys gali ir užsitrenkti. Užtat iš Vašingtono atėjo dar labiau paguodžianti žinia. JAV Atstovų rūmai didele balsų dauguma (358 balsavus už, ir tik 9 – prieš) priėmė dvi rezoliucijas, pritariančias septynių kandidačių pakvietimui į NATO. Antroje rezoliucijoje atskirai kalbama apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos pakvietimą į aljansą.
Todėl lapkričio mėnuo daug kuo bus lemtingas Lietuvai. Ir nuo politikų elgesio ir sugebėjimų priklausys, ar pakliūsime po NATO skėčiu. Tai net svarbiau nei pakvietimas į ES. Guostis, kad galingiausia NATO valstybė JAV aiškiai pasisako už Lietuvos priėmimą į aljansą ir todėl pakvietimas beveik garantuotas, dar per anksti. Juk kai kurių Europos NATO šalių vadovų reiškiamas beveik atviras priešiškumas Jungtinėms Valstijoms gali sukelti rimtų kliūčių Lietuvai būti pakviestai į NATO.

P.K.