"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2002 m. spalio 23 d., Nr. 38 (38)

PRIEDAI







Kataklizmo neįvyko

 

Praėjusį savaitgalį Airijoje įvyko referendumas dėl Nicos sutarties, reglamentuojančios Europos Sąjungos plėtrą.
Tiesą sakant, Nicos sutartis pakankamai komplikuota ir gana sunkiai paaiškinama. Ypač balsų pasiskirstymas išsiplėtusioje ES ir panašūs dalykai, kuriuos paaiškinti gali tik teisės specialistai, ir tai, toli gražu, ne visi. Tačiau pagrindinis dalykas, numatytas Nicos sutartyje, yra tas, kad sutartis iš esmės apibrėžia, kaip plėstis Europos Sąjungai.
Referendumo Airijoje rezultatų nekantriai laukė ES vadovai, o labiausiai – valstybės kandidatės – Vengrija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Lietuva, Latvija, Estija, Malta ir Kipras. Šias valstybes Europos Komisija rekomendavo priimti jau 2004 metais. Prieš pat referendumą Europos Komisijos pirmininkas Romanas Prodis ne kartą pažymėjo, kad neigiamas airių atsakymas sukeltų „kataklizmą“ Europoje. Tokiu atveju 2000 metais Prancūzijos kurorte Nicoje pasirašyta sutartis netektų galios ir prasmės. Kaip žinoma, pagal Nicos sutartį numatyta pertvarkyti dabartinių penkiolikos Europos sąjungos valstybių institucijas ir pasirengti naujų narių priėmimui išplečiant ES iki 27 narių.
Praėjusiais metais vykusiame referendume 54 proc. balsavusių airių nepritarė Nicos sutarčiai, ir tokiu būdu sutartis buvo atmesta. Tiesa, rinkėjai nebuvo aktyvūs: balsuoti atėjo vos 34 proc. balso teisę turinčių piliečių. Pritarimo Nicos sutarčiai priešininkai ir šį kartą pašėlusiai agitavo teigdami, kad pritarus Nicos sutarčiai būtų pažeistas Airijos neutralumas ir kiltų grėsmė šalies suverenitetui.
Apklausų duomenys, prieš referendumą skelbiami vos ne kasdien, rodė, jog ir šį kartą daug piliečių vis dar buvo neapsisprendę. Nepaisant to, kad visos didžiosios partijos, verslininkų organizacijos be kompromisų pritarė Nicos sutarčiai ir įspėjo airius, kad antrą kartą atmetus sutartį Airija būtų priversta keisti savo politiką ir atsidurtų pavojingoje nežinomybėje, o žala šaliai būtų didžiulė.
Referendumo išvakarėse, spalio 17 d., ministras pirmininkas Bertis Ahernas dar kartą kreipėsi į piliečius ragindamas pritarti Nicos sutarčiai. Pasak premjero, Airijos gyventojai turi pagaliau apsispręsti, ar žengti toliau patikrintu ir labai sėkmingu keliu, ar sugrįžti į nežinią. Anot jo, referendumo rezultatai bus istoriniai ne tik Airijai, bet ir visai Europai bei dvidešimt keturių senojo žemyno šalių 480 milijonų gyventojų.
Nemažos airių dalies nenorą pritarti Nicos sutarčiai, pirmiausia Europos Sąjungos plėtrai priimant į ES palyginti neturtingas Rytų Europos šalis, galima paaiškinti labai paprastai. Buvusi gana neturtinga Airija per buvimo ES laikotarpį pasiekė stulbinančių ekonominių laimėjimų, labai sumaniai ir racionaliai panaudojo ES skiriamas dotacijas. Antra vertus, airiai baiminasi, ir ta baimė Nicos sutarties priešininkų buvo nuolat akcentuojama, kad pritarus ES plėtrai šalį užplūs tūkstančiai migrantų iš pokomunistinių Rytų Europos valstybių, tapusių ES narėmis, išaugs nedarbas, nes migrantai, tapę pigia darbo jėga, išstums vietinius. Ir dar viena baimės korta mosikavo sutarties priešininkai: išsiplėtus ES Airija praras įtaką Europos Sąjungoje sprendžiant svarbius reikalus. Esą neišvengiamai sumažėtų Airijos balsų bei vietų skaičius Europos Sąjungos Ministrų Taryboje ir Europos Parlamente. Buvo bauginama, jog Airijos piliečiai bus įtraukti į planuojamas kurti Europos Sąjungos saugumo pajėgas bei pasiųsti į galimų konfliktų rajonus.
Šiemetinis spalio 19-osios referendumas susilaukė kiek didesnio rinkėjų dėmesio nei pernai birželio mėnesį. Aktyvesni buvo miestų rinkėjai – rinkimuose dalyvavo nuo 30 iki 50 proc. piliečių. Kur kas pasyvesni kaimo žmonės – balsavo nuo 14 iki 18 proc. rinkėjų. Visi Airijos ir Europos politologai bei politikos apžvalgininkai pabrėžė, kad referendumo rezultatus lems rinkėjų aktyvumas – kuo daugiau ateis balsuoti, tuo didesnė pritarimo Nicos sutarčiai galimybė. Reikia pažymėti, kad referendumas Airijoje vyko pačiu paskutiniu momentu. Juk Nicos sutartis būtų praradusi galią, jeigu iki šių metų pabaigos jos nebūtų ratifikavusios visos penkiolika ES valstybių.
Taigi Europa, o ypač šalys kandidatės, lengviau atsiduso. Šį kartą už ES planą balsavo 63 proc. airių rinkėjų, prieš – 37 proc. Referendume dalyvavo 48,5 proc. balsavimo teisę turinčiųjų. Tai žymiai daugiau nei praėjusių metų birželį.
Europos lyderiai sveikino Airijos referendumo rezultatus. Daugumos jų nuomonę išreiškė Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis: Airijos žmonės suprato didžiulę atsakomybę prieš Europą. Dauguma Europos informacijos agentūrų pažymi, kad šis sprendimas galutinai atveria kelią į Europos Sąjungos plėtrą.

© 2002 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija