Kataklizmo neįvyko

Praėjusį savaitgalį Airijoje įvyko referendumas dėl Nicos sutarties, reglamentuojančios Europos Sąjungos plėtrą.
Tiesą sakant, Nicos sutartis pakankamai komplikuota ir gana sunkiai paaiškinama. Ypač balsų pasiskirstymas išsiplėtusioje ES ir panašūs dalykai, kuriuos paaiškinti gali tik teisės specialistai, ir tai, toli gražu, ne visi. Tačiau pagrindinis dalykas, numatytas Nicos sutartyje, yra tas, kad sutartis iš esmės apibrėžia, kaip plėstis Europos Sąjungai.

Geopolitinio mąstymo ir atsakomybės stygius Lietuvos energetinėje strategijoje

Doc. Lilijana Astra

Teisės universiteto docentės, Lietuvos kultūros ir filosofijos instituto vyr. mokslinės darbuotojos, demokratinio judėjimo „Lietuvos kelias“ tarybos pirmininkės Lilijanos Astros teigimu, staiga didinama Rusijos kapitalo įtaka visam šalies energetikos ūkiui kelia grėsmę Lietuvos ekonominiam savarankiškumui ir valstybingumui.

Kokie reikšmingi Lietuvos strateginių energijos šaltinių valdymo pokyčiai įvyko pastaruoju metu?

Šių metų rugpjūtį JAV bendrovei „Williams“ staiga pranešus apie savo akcijų pardavimą ir „Mažeikių naftos“ valdymo teisių perdavimą Rusijos bendrovei „Jukos“, Lietuvos Vyriausybei atsirado puiki proga nekartoti buvusių klaidų ir, pasinaudojus „Williams“ pasitraukimu iš Lietuvos, pačiai perimti strategiškai vienos svarbiausių Lietuvos įmonių kontrolinį akcijų paketą. Juo labiau kad pagal šių metų birželio 18 dienos Vyriausybės, „Williams“ ir „Jukos“ sutartį Vyriausybė turėjo teisę pirkti 60 proc. parduodamų akcijų paketo, t.y. 16,17 proc. naftos bendrovės akcijų. Taigi nors amerikiečiai paliko „Mažeikių naftą“ dar labiau nuostolingą ir prasiskolinusią (paskolos su Vyriausybės garantija), o patys virtuoziškai pasitraukė išsivežę pelną, atsirado ilgai laukta galimybė mūsų valstybei savarankiškai tvarkyti komercinius naftos bendrovės reikalus. Juk pastaraisiais metais buvo akivaizdžiai įsitikinta, kad vienvaldis to paties „Williams“ atėjimas į Lietuvos naftos kompleksą (specialiai būtent šiai JAV bendrovei padarius nemažai nuolaidų įstatymuose), nepasiteisino. Amerikiečių verslininkų valdymo laikotarpiu nuo 1990 metų „Mažeikių nafta“, kartu ir mūsų valstybė, jos žmonės patyrė net 750 mln. litų nuostolį.

Kur teka Merkys

Dar visai neseniai tokių sodybų Dzūkijoje buvo gana daug

Dzūkai su sermėgomis

Ošia dzūkų šilai, regėdami didingą Nemuno juostą, dalijančią šį kraštą pusiau. Tai lyg didžioji tautos kraujagyslė, surenkanti visas vandenijas ir dovanojanti jas kitoms žemėms. Įsiklausyk – šventvakario tyloje pasigirs partizanų dainos ir močiutės giliamintės raudos ir dejonės. Vingiuoti vieškeliai šokteli į pakilumėles ir vėlei strimagalviais veržiasi į žemumas pro jaukias sodybas, upeliukų kilpokšnius, pro vienišus kryžius, pro išlakius berželius ir kuplias liepas. Netoliese gal pasigirs skambi ir sodri suvalkiečių šneka, dar tolėliau girdėsis gudų žodis, o dzūkiškas ciksėjimas ir dziksėjimas – tai nuolatė širdies atgaiva, jausmų kraitelė, mąstymo spalvynas, kalbėsenos pajautos ir pasaulio jausenos grožis.
Dzūkų gerumas, kaip visiems žinoma, eina iš prigimties, iš žmogiškumo sampratos, o dosnumas – iš tos pačios neplačios saujelės, kur veša grikis ir lubinas, bulvelė ir rugys, spalgena ir grybas, kur didis girių ošimas ir dangaus skaidris. Čia gražiai bičiuliaujamasi, nes kasdien reikia glaustis vienam prie kito, pasigelbėti, užjausti ir paguosti, pasidžiaugti ir kartu paliūdėti. Čia ir šiandien dar bičkopiai kilsta į pušų dreveles ir kalbasi su Dievo skrajūnėlėmis. Čia grybų karalystė, kai ruduo nubobvasarėja ir pasipila pilnutėliai krepšiai ir krepšeliai, nešmenės ir nešuliai, terbos ir visokie maišeliokai – vis skubomis, vis su ryto pazarėliais, su savo žinomomis baravykų augimvietėmis.
Ir kaip nepraeiti M.K.Čiurlionio keliais, V.Krėvės–Mickevičiaus vieškeliais ir A.Žmuidzinavičiaus takumynais. Ir šiandien didingasis Raigardas driekiasi akipločiais, o į esperanto tėvo L.Zamenhofo tėviškę vis dar atvyksta keliauninkai ir kalbos smalsuoliai.

Lemtingo lapkričio laukimas

Danijos ministras pirmininkas A.F.Rasmusenas po susitikimo su Europos Komisijos prezidentu R.Prodžiu ir Europos Parlamento pirmininku P.Koksu pareiškė, kad svarbiausi klausimai, aptarti šiame susitikime, buvo Europos Sąjungos plėtra ir Kaliningradas. A.F.Rasmusenas nieko konkretaus nepaaiškino, kaip ketinama juos spręsti. Lenkijos spauda rašo, kad jai griežtai atmetus Rusijos reikalavimus dėl bevizio tranzito, visas jėgas Rusija skiria Lietuvos spaudimui, nes Lietuva tokio pasipriešinimo neparodė.

 

Iš privilegijų kyla atsakomybė

„Masinės informacijos cenzūra yra draudžiama. Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių“.

Lietuvos Konstitucija, III skirsnis, Visuomenė ir valstybė, 44 straipsnis

„Kongresas neišleis įstatymo… apribojančio kalbos ar spaudos laisvę…

Teisės terminai, nusakantys svarbiausius ryšius tarp žmonių, yra dažnai kartojami, bet mažai suprantami. Juos dažnai vartoja tie, kurių tikslas yra iškreipti, išnaudoti ar net panaikinti tauriai skambančius žodžius: žmogaus teisės, žodžio laisvė, spaudos laisvė, tikėjimo laisvė ir pan. Juos nuolatos kartoja ciniški politikai, ypač tie, kurie kaip tik nusižengia tiems principams.
Lietuvos kaip ir Amerikos konstitucija pasisako už laisvo žodžio, laisvos spaudos principus. (Pačioje JAV konstitucijoje tų terminų nėra, bet jie buvo įdėti į pirmąjį jos priedą po kelerių metų.) Tarp Lietuvos ir Amerikos konstitucijų garantuotų teisių nėra, yra tik panašumų. Vis dėlto mūsų politikai kalba apie pagarbą spaudai (žiniasklaidai), ir jų žodžiuose tos teisės užima švenčiausią vietą (tarp ateistų šventesnių turbūt nėra).

Rusija – Irakas: keisti sutapimai

Visai neseniai buvo pateikti sensacingi pranešimai, kad Rusija ir Irakas rengiasi pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo sutartį net už 40 milijardų dolerių. Tačiau dabar, vis dažniau kalbant apie JAV ruošimąsi smogti Irakui, tokios kalbos nutilo. Ir Maskvoje, ir Bagdade.
Daugelis, ypač Rusijos, politikos apžvalgininkų bei rusų specialistų, dirbančių Irake, atkreipia dėmesį į keistus politikos ir ekonomikos sutapimus diktatoriaus Sadamo Huseino valdomame Irake ir „demokratinėje“ Rusijoje. Anot vieno rusų žurnalisto, paralelių nereikia net ieškoti, jos – kiekviename žingsnyje.

Johanesburgo konferencijos atgarsiai

Pasauliui gresia globalinė ekologinė katastrofa – jau iškirsta 65 proc. pasaulio miškų, išnyko 70 proc. žuvų. Kiekvieną valandą išnyksta trys gyvūnų ir augalų rūšys. Dviem trečdaliams žemės ūkio reikmėms naudojamų dirvos plotų gresia erozija.
Tai toli gražu ne vienintelės globalios problemos dabarties pasaulyje. Dar prieš 30 metų Stokholme vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje paskelbta, kad po 100 metų nebeliks naudingųjų iškasenų. 1992-aisiais Rio de Žaneire nutarta, kad ekonomiškai išsivysčiusios šalys skirs 0,7 proc. savo bendrojo vidaus produkto besivystančioms šalims. Tuo tarpu šiais metais Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) vykusią konferenciją kai kurie aplinkosaugos specialistai vertina kaip nutolimą nuo ankstesnių programų. Pagrindinė šios konferencijos tema buvo kova prieš skurdą, gamtosaugos problemoms teko mažiau dėmesio.