Johanesburgo konferencijos
atgarsiai
Pasauliui gresia globalinė ekologinė
katastrofa jau iškirsta 65 proc. pasaulio miškų, išnyko 70 proc.
žuvų. Kiekvieną valandą išnyksta trys gyvūnų ir augalų rūšys.
Dviem trečdaliams žemės ūkio reikmėms naudojamų dirvos plotų gresia
erozija.
Tai toli gražu ne vienintelės globalios problemos dabarties pasaulyje.
Dar prieš 30 metų Stokholme vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje
paskelbta, kad po 100 metų nebeliks naudingųjų iškasenų. 1992-aisiais
Rio de Žaneire nutarta, kad ekonomiškai išsivysčiusios šalys skirs
0,7 proc. savo bendrojo vidaus produkto besivystančioms šalims.
Tuo tarpu šiais metais Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika)
vykusią konferenciją kai kurie aplinkosaugos specialistai vertina
kaip nutolimą nuo ankstesnių programų. Pagrindinė šios konferencijos
tema buvo kova prieš skurdą, gamtosaugos problemoms teko mažiau
dėmesio.
Paskaičiuota, kad maždaug 70 proc. pasaulinio biudžeto išlaidų
tenka karinei technikai bei ginkluotei ir armijai, nors daugiau
nei milijardas pasaulio gyventojų geria užterštą vandenį, 2 milijardai
gyvena be elektros, daugiau nei 3,5 milijardo gyventojų per dieną
pragyvena mažiau nei už du dolerius.
Per pastarąjį dešimtmetį 10 proc. padidėjo kurui naudojamų naudingųjų
iškasenų gavyba, todėl pirmąją konferencijos savaitę daug diskutuota
apie tai, kaip sumažinti suvartojamą kuro kiekį.
Itin daug skaudžių replikų sulaukė Jungtinės Amerikos Valstijos,
kurias kitos šalys kaltino nusišalinus nuo gamtosaugos problemų
ir per menka pagalba trečiojo pasaulio šalims. Jungtinėms Valstijoms
teko teisintis ir dėl nepasirašyto Kioto protokolo. JAV atstovai
tvirtino, esą Europos šalys atmosferą teršia labiau, be to, JAV
finansuoja Europos gamtosaugos projektus bei padeda trečiojo pasaulio
šalims daugiau nei visos Europos šalys kartu sudėjus. Tuo tarpu
kita didžiulė atmosferos teršėja Rusija konferencijos metu pareiškė
prisijungsianti prie Kioto protokolą pasirašiusių valstybių.
Išsiskyrė valstybinėms ir nevalstybinėms organizacijoms priklausančių
gamtosaugininkų nuostatos. Siūlyta ekologinėms reikmėms skirtas
lėšas išskaičiuoti iš bendros valstybės skolos.
Konferencijos metu buvo surengta daugybė įvairių ekspozicijų,
tačiau net penktadalis mūsų planetos sausumos teritorijos ekspozicijose
nebuvo pristatyta. Nereikia tuo stebėtis, nes ne visos šalys gali
skirti lėšų brangioms ekspozicijoms. Šiuo metu naftos produktais
prekiaujančių British Petroleum ir Shell kompanijų biudžetas
viršija net kai kurių Europos šalių metinį biudžetą. Todėl ir
kai kurios nevalstybinės gamtosaugininkų organizacijos Johanesburge
vykusią konferenciją pavadino prekybos ir komercijos konferencija.
Konferencijos metu buvo aptarta daug klausimų, vyko politinės
diskusijos, ginčai, derybos, pasiekta daug konkrečių susitarimų.
Pagrindinis žmonijos uždavinys kaip kuo geriau išsaugoti mūsų
planetą ateinančioms kartoms. Pasiekimai technologijų srityje
turėtų būti panaudoti siekiant subalansuoti tolesnį ekonomikos
vystymąsi ir nepadaryti žalos ekologinei sistemai. Žmonija pamažu
įsisąmonina pražūtingas savo veiklos pasekmes. Prognozuojama,
kad XXI-XXII amžiuose vyksiantis globalinis atšilimas, ugnikalnių
išsiveržimai bei kitos stichinės nelaimės bus nulemtos žmonijos
veiklos per artimiausią dešimtmetį. Tačiau iš tiesų būtų naivu
tikėtis, kad žmonija puls vieningai spręsti ekologines problemas.
Tai daugiau primena neįgyvendinamus sovietinius mėginimus sukurti
bendrą centralizuotą ekonominę sistemą.
Kita itin opi problema nuolat didėjantis planetos gyventojų
skaičius. Tikimasi, kad per 50 artimiausių metų gyventojų skaičius
padidės 50 proc. Todėl 2015-aisiais miestų milžinų, kurių kiekviename
gyvena ne mažiau kaip 10 milijonų gyventojų, bus nebe 20 kaip
dabar, bet 36.
Tačiau nederėtų pamiršti, kad demografinės prognozės neretai būdavo
netikslios. Demografai nesitikėjo gausaus gimstamumo po Antrojo
pasaulinio karo ir ženklaus pastarųjų dešimtmečių gimstamumo mažėjimo
pramoninėse Vakarų demokratijos šalyse. Statistikos duomenys teigia,
kad vienai motinai vidutiniškai tenka du vaikai. Žmonijos prieaugio
piko tikimasi 2200-aisiais, kai gyventojų skaičius turėtų siekti
10 milijardų. Tačiau netrukus jis ir vėl gerokai sumažės.
2000-aisiais 47 proc. planetos gyventojų gyveno miestuose, o 53
proc. kaimuose. Per artimiausius 30 metų laukiama spartaus miestų
gyventojų skaičiaus didėjimo. Išsivysčiusių šalių gyventojai senėja,
nes ilgėja gyvenimo trukmė ir mažėja gimstamumas. Ateityje daugės
sulaukusių 80 ir daugiau metų. Šiuo metu tokios grėsmės nėra tik
tose šalyse, kur nesustabdomai plinta AIDS.
Prognozuojama, kad 2050-aisiais Indijoje gyvens daugiausia pasaulio
gyventojų. Gimstamumas joje jau dabar viršija Kinijos, Pakistano
bei Nigerijos gimstamumą kartu sudėjus (visos šios šalys pirmauja
pagal natūralaus gyventojų prieaugio didėjimą pasaulyje). JAV
pagal gyventojų skaičiaus didėjimą šiuo metu užima septintą vietą
pasaulyje, tačiau 80 proc. prieaugio sudaro imigrantai.
Daug sunkumų sudaro ir skirtingas gyventojų susitelkimas. Štai
Azijoje gyvena 56 proc. pasaulio gyventojų, nors Azijos žemynas
užima tik 31 proc. visos apgyvendintos planetos sausumos.
Tiek Jungtinėms Tautoms, tiek ir kitoms tarptautinėms mūsų planetos
ateitimi besirūpinančioms organizacijoms bei judėjimams teks išspręsti
daugybę problemų, rasti atsakymus į sudėtingus klausimus, priimti
tinkamiausius sprendimus. Tik bendromis politikų ir gamtosaugininkų
pastangomis dar galima išvengti gresiančios globalinės ekologinės
katastrofos. Būtina rūpintis ne tik mažumos, bet ir daugumos pasaulio
gyventojų gerove.
© 2002 "XXI amžius"