Manipuliacijos

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas V.Andriukaitis pasiūlė jau kitų metų gegužės pabaigoje surengti referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą. Taigi beveik skubos tvarka. Nors daugelis politikos apžvalgininkų mano, jog skubėti svarbiu reikalu visuomenei yra pavojinga. Tuo labiau kad eurointegracijos priešininkai nemiega ir uoliai vykdo ne tik propagandą prieš ES, bet ir apskritai prieš Vakarus. Pasak V.Andriukaičio, surengus referendumą anksčiau bus galima sutaupyti lėšų agitacijai… Tačiau žinoma, kad vien dėl numarintų stambių grobstytojų bylų, nemokančių mokesčių „verslininkų“, įkūrusių fiktyvias firmas egzotiškose salose „dėl senaties termino“ valstybė prarado mažiausiai milijardą 200 milijonų litų. Argi ne čia reikėtų ieškoti dingusių lėšų.
Dar visai neseniai, rugsėjo mėnesį, Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkai susitikimo metu Palangoje buvo numatę referendumą dėl Baltijos valstybių stojimo į ES rengti vienu metu – kitų metų rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį. Todėl Europos reikalų komiteto pirmininko iniciatyva kelia tam tikrų klausimų. Gal tikimasi, kad rinkėjai nubalsuos prieš, nes nesudeda bluosto iš Maskvos kurstomi visokie „antinatininkai“. O gal tikimasi, kad dar nepraeis daugelio piliečių nusivylimas prezidento ir savivaldybių rinkimų rezultatais (o tokių, be abejo, bus nemažai), ir jie visiškai neateis balsuoti. Be to, nesudeda ginklų tariamieji žemdirbių gynėjai, keliantys Europos Sąjungai vis didesnius reikalavimus. Aiškiai siekiama, kad Briuseliui nusibostų visokios pretenzijos ir ES vadovai pasakytų: nenorite – nereikia. Tokių užuominų jau pasigirdo ne iš vieno ES vadovų lūpų.
Ir visai nesvarbu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija skelbia optimistinius pareiškimus dėl ES vadovų priimto Kaliningrado srities problemos sprendimo, kuriuo esą užtikrinamas Lietuvos priėmimas į Šengeno erdvę su pirmąja valstybių grupe bei žadėta finansine parama šiai problemai išspręsti. Bet ar reikia čia džiūgauti? Juk ES susitarime gana neapibrėžtai kalbama, jog reikia „ištirti“ galimybę Rusijos piliečiams be vizų keliauti į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją nesustojančiais traukiniais. Tiesa, ES nutarime teigiama, kad galutinis sprendimas tuo klausimu bus priimtas tik po Sąjungos plėtros 2004 metais. Dar neaišku, ar ta plėtra lies ir Lietuvą. Juk akivaizdu, kad po tragiškų įvykių Maskvoje, nepaisant mūsų vadovų paskubomis pareikštų užuojautų Rusijos prezidentui V.Putinui ir Dūmos pirmininkui G.Selezniovui, V.Putinas nusiteikė gana agresyviai ir be abejonės lapkričio
11–ąją ES ir Rusijos viršūnių susitikime laužys rankas derybų partneriams. Apie tai jis pasakė atvirai. Tuo labiau kad Sąjungai pirmininkaujanti Danija V.Putino „pageidavimu“ jau perkėlė viršūnių susitikimą iš Kopenhagos į Briuselį.
Beviziai traukiniai gali labai apsunkinti Lietuvos atėjimą į Šengeno erdvę. Ypač po pastarųjų įvykių Maskvoje. Daugelį politikų nukrėtė šiurpas: per Lietuvą laisvai važinėjančiais „nestojančiais“ traukiniais į Europą ims plūsti ne tik nelegalūs emigrantai, bet ir prekeiviai ginklais bei narkotikais.
Europos Sąjungos priešininkai Lietuvoje kaip pagrindinį kozirį prieš stojimą į ES gavo naują impulsą. Mat ES vadovai galutinai nusprendė naujųjų narių, kurių, manoma, bus dešimt – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Kipras, Malta, Slovėnija, Čekija ir Slovakija – ūkininkams skirti tik ketvirtadalį tų lėšų, kurias šiuo metu gauna dabartinių ES šalių ūkininkai. Tą dalį iki 2007 metų numatoma padidinti apie 40 proc., o išmokas suvienodinti praėjus dešimčiai metų po įstojimo. Kelti triukšmą dėl to – beprasmiška. ES lyderiai, sprendžiant iš Vokietijos kanclerio G.Šrioderio ir Prancūzijos prezidento Ž.Širako kalbų, neketina nusileisti nė per nago juodymą. Atrodytų nevertėtų laužyti iečių, nes ir ketvirtadalis gautų iš ES kasos pinigų žemės ūkiui yra daugiau nei gali skirti Lietuvos biudžetas. Žemės ūkio rūmų vado reikalavimai, kad Ministras Pirmininkas, Prezidentas ir Seimo Pirmininkas reikalautų iš ES didesnės finansinės paramos, yra ne kas kita, kaip Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą blokavimas.
Dar kelia nerimą kai kurių valdančiosios daugumos parlamentarų aiškinimai, jog po spalio įvykių Rusijoje niekas nepasikeitė ir tikėtis dar griežtesnės Kremliaus politikos kaimynų atžvilgiu nėra pagrindo. Geriausiu atveju tai iliuzija, blogiausiu – sąmoningas visuomenės klaidinimas. Prisidengiant minėtais įvykiais neabejotinai išaugs Rusijos jėgos struktūrų įtaka. Tuo labiau kad pats V.Putinas atidarė žalią gatvę karingiems generolams ir kitiems „vanagams“ be antpečių. Jokių demokratinių tradicijų neturinčioje Rusijoje karingų generolų įsigalėjimas nieko gero nežada. Ypač Lietuvai. Ir visai nesvarbu, kad Maskva prieš Lietuvą taip atvirai neburnoja kaip prieš Latviją ir Estiją. Užtat daromas milžiniškas spaudimas ne tik dėl Kaliningrado. Pakanka pažvelgti, kaip Vyriausybę šokdina Rusijos „Gazprom“.
Nerimsta ir NATO priešininkai. Prieinama iki absurdo, primenančio sovietmetį. Štai Vilniaus universiteto profesorė A.M.Pavilionienė, aktyviausio NATO priešininko R.Pavilionio žmona, verčia savo studentus net paskaitų metu pasirašyti dėl jos vyro sugalvoto referendumo prieš NATO. Ir studentai pasirašo. Juk profesorė įskaitos nepasirašys!
Todėl mūsų valstybės vadovams būtų geriau viešai pasakyti, kas gi kasa duobę Lietuvos integracijai į euroatlantines struktūras.

P.K.

© 2002 "XXI amžius"