Demokratinio pasaulio rūpestis: Rusija slysta į fašizmą

Seimo narį, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininką Vytautą Landsbergį kalbina žurnalistas Arvydas Jockus.

Prieš kelias savaites Madride universiteto „Universidad Complutense“ rektorius Rafaelis Puyolis Antolinas jums įteikė medalį už nuopelnus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę bei pasiektą susitarimą su Rusija dėl jos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Naujienų agentūra „Europa Press“ citavo jūsų žodžius, pasakytus per apdovanojimo ceremoniją, kad „nereikia puoselėti vilčių, jog Rytuose padėtis iš esmės pasikeitė“. Be to, anot agentūros, išreiškėte abejonę dėl būsimo vaidmens, kuris Lietuvai ir kitoms naujoms narėms teks įstojus į Europos Sąjungą. Ką turėjot omenyje?
Antroji tema tikriausiai netiksliai persakoma. Mūsų vaidmuo Europos Sąjungoje bus įdomus ir reikšmingas. O pirmasis teiginys – taip, Rusijos vertybės dar nesikeičia. Žmonių gyvybės dar nėra svarbus dalykas. Padėtį Maskvoje, kuri dvi dienas plėtojosi valdžiai nenaudinga politine linkme, ji nusprendė nutraukti, nors ir tūkstantis žūtų.

Terorizmas ar tautinis išsivadavimas?

Po tragiškai pasibaigusios 57 valandas trukusios Maskvos teatro apgulties, kai prieš pusantros savatės, ankstyvą šeštadienio rytą, čia buvo nukauti ir dujomis nunuodyti 42 čečėnų kovotojai, žuvusių Čečėnijos kare tautiečių našlės bei apie 120 įkaitų, aš vėl vartau nedidelę dar 1994-aisiais Grozne pirktą knygelę „Čečėnija ir čečėnai“, kurią parašė ir 1859 m. Tiflisyje išleido Imperatoriškosios rusų geografijos draugijos Kaukazo skyriaus reikalų valdytojas A.P.Beržė (A.P.Bergais).

Manipuliacijos

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas V.Andriukaitis pasiūlė jau kitų metų gegužės pabaigoje surengti referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą. Taigi beveik skubos tvarka. Nors daugelis politikos apžvalgininkų mano, jog skubėti svarbiu reikalu visuomenei yra pavojinga. Tuo labiau kad eurointegracijos priešininkai nemiega ir uoliai vykdo ne tik propagandą prieš ES, bet ir apskritai prieš Vakarus. Pasak V.Andriukaičio, surengus referendumą anksčiau bus galima sutaupyti lėšų agitacijai… Tačiau žinoma, kad vien dėl numarintų stambių grobstytojų bylų, nemokančių mokesčių „verslininkų“, įkūrusių fiktyvias firmas egzotiškose salose „dėl senaties termino“ valstybė prarado mažiausiai milijardą 200 milijonų litų. Argi ne čia reikėtų ieškoti dingusių lėšų.

Šiuolaikinio lietuvio nacionalinio būdo bruožai:
nerimą keliančios trajektorijos
(sociosofinė kritinė apžvalga)

Tiek eurointegracija, tiek globalizacija, kurias kaip istorinį vyksmą mes išgyvename, gimdo savo palydovą – augantį susidomėjimą kultūrų įvairove. Ir ne tik susidomėjimą, bet ir augančią pastangą pasipriešinti vadinamajai „amerikonizacijai“ (makdonaldizacijai), tuo išsaugant dar ir pačios Vakarų civilizacijos prasmingumą. Aktualėja socialinė diagnostika ir tų uždavinių sprendimas, kuriuos kaip tik iškelia dabartinė socialinė evoliucija. Vadinasi, analitinę „akį“ būtina fokusuoti į tuos esminius pokyčius, kurie mus lydi kaip tautą, žvelgti į tą būvį, kuriame šiandien esame atsidūrę ir kuris tam tikra dalimi gali būti nusakytas kad ir šiuolaikiniais nacionalinio būdo bruožais.

Jaunimas už NATO

Lapkričio pabaigoje Prahoje vyks NATO valstybių susitikimas. Tvirtai tikima, jog Lietuva bus pakviesta į šią organizaciją. Tačiau pakvietimas – ne priėmimas. Iki priėmimo dar praeis metai ar daugiau. Per tą laiką bus stebima Lietuvos vidaus ir užsienio politika: korupcijos mastai, požiūris į holokaustą, tautinių mažumų būklė ir t.t.
Tokiomis aplinkybėmis trys Seimo nariai iš šimto keturiasdešimt vieno sugalvojo referendumą dėl stojimo (nestojimo) į NATO. Aktyviai renkami parašai net aukštosiose mokyklose. Paskutiniųjų apklausų rezultatai rodo, jog norinčių, kad Lietuva būtų NATO nare, yra gerokai daugiau nei pusė. Galima tikėtis, jog referendumo organizatoriai nesurinks reikiamo skaičiaus parašų ir referendumas neįvyks. Toks variantas šiuo metu Lietuvai būtų palankiausias. Tačiau jeigu įvyktų, pats referendumo faktas NATO šalims sukeltų abejonių dėl mūsų priėmimo.

Lietuvių tauta ir Lietuvos valstybė šiandienos Europoje (7)

Mūsų pasakojime dar liko neaptartos kelios mažos, tačiau geopolitiškai svarbios mažumos. Be ukrainiečių ir kitų tradiciškai rusakalbiams priskiriamų buvusios SSRS tautų, būtina paminėti ir vokiečius, beveik 750 metų buvusius mūsų kaimynus Vakaruose. Potsdamo konferencija, nutarusi grąžinti Lenkijai „istorines lenkų žemes“ iki Oderio, kažkodėl užmiršo Lietuvą. Išnykus Rytprūsiams, suiro ir Rytų–Vakarų pusiausvyra, kuria naudojomės daugiau nei pusę tūkstančio metų. Dabar Lietuva tapo ne šalimi tarp Rusijos ir Vokietijos, o kraštu, įspraustu tarp naujai rusiško Kaliningrado krašto ir kryžkelėje tebestovinčios Baltarusijos. Bet pati naujoji Vokietija, po 1945 metų sunaikinus nacizmą ir pažabojus jos militarinį ekspansyvumą, greitai pakilo iš griuvėsių ir tapo trečiąja pasaulio ekonomine jėga. Europos Sąjungos viduje Vokietijos ekonomika bus neabejotinas hegemonas. Todėl Lietuvai ypač svarbu bendradarbiauti su vokiečių kapitalu. O čia būtų naudingi ir istoriniai sentimentai, nors atiduoti Vokietijai Klaipėdos kraštą visai nebūtina.

Žmogaus teisės po 2001 m. rugsėjo 11–osios

Po teroristinio akto rugsėjo 11 dieną buvo sulaikyta apie 1 200 žmonių, dauguma jų – be teismo sankcijų. JAV kongresas priėmė vadinamąjį patriotinį įstatymą, leidžiantį praplėsti specialiųjų tarnybų ir FTB įgaliojimus. Tačiau naujos priemonės, kurios, teisėsaugos organų manymu, yra labai svarbios kovojant su terorizmu, susilaukė visuomenės kritikos.
Nepriklausoma „Tarptautinės amnestijos“ organizacija gegužės mėnesį parengė pranešimą, kuriame nagrinėjamas laikotarpis nuo 2001 metų sausio iki gruodžio. Dokumento autoriai bando įrodyti, kad kovos su terorizmu priemonės daugelyje šalių, o ypač JAV, pažeidžia žmogaus teises. „Tarptautinės amnestijos“ ekspertų manymu, patriotinis įstatymas labai plačiai traktuoja sąvoką „teroristinė veikla“, taip pat ir „veikla, kelianti grėsmę Jungtinių Valstijų saugumui“. Iš sulaikytųjų po rugsėjo 11-osios įvykių 104 vėliau buvo apkaltinti įvairiais, nesusijusiais su teroristine veikla, teisės pažeidimais, 504 sulaikytuosius Amerikos valdžia apkaltino JAV imigracijos įstatymo pažeidimu, dauguma jų buvo deportuoti iš šalies, nors kai kurie jų iki sulaikymo prašė politinio prieglobsčio. 2001 metų lapkritį prezidentas Bušas pasirašė įsakymą sudaryti karinę komisiją–teismą terorizmo aktų byloms nagrinėti, teismą, kur negalioja 5 konstitucijos pataisa, pagal kurią kaltinamasis neprivalo liudyti pats prieš save, teismo posėdžio metu nedalyvauja prisiekusieji, kaltinamasis neturi teisės į apeliaciją.