Jaunimas už NATO
Lapkričio pabaigoje Prahoje vyks
NATO valstybių susitikimas. Tvirtai tikima, jog Lietuva bus pakviesta
į šią organizaciją. Tačiau pakvietimas ne priėmimas. Iki priėmimo
dar praeis metai ar daugiau. Per tą laiką bus stebima Lietuvos
vidaus ir užsienio politika: korupcijos mastai, požiūris į holokaustą,
tautinių mažumų būklė ir t.t.
Tokiomis aplinkybėmis trys Seimo nariai iš šimto keturiasdešimt
vieno sugalvojo referendumą dėl stojimo (nestojimo) į NATO. Aktyviai
renkami parašai net aukštosiose mokyklose. Paskutiniųjų apklausų
rezultatai rodo, jog norinčių, kad Lietuva būtų NATO nare, yra
gerokai daugiau nei pusė. Galima tikėtis, jog referendumo organizatoriai
nesurinks reikiamo skaičiaus parašų ir referendumas neįvyks. Toks
variantas šiuo metu Lietuvai būtų palankiausias. Tačiau jeigu
įvyktų, pats referendumo faktas NATO šalims sukeltų abejonių dėl
mūsų priėmimo.
Spalio 23 dieną Seime įvyko konferencija Jaunimas už NATO. Ir
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus sveikinimo žodyje,
ir parlamentarai NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclav Stankevič
bei Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininko pavaduotoja
Rasa Juknevičienė savo pranešimuose, ir JAV ambasadorius Johnas
Tefftas bei krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius buvo vieningos
nuomonės Lietuvai kito kelio nėra kaip tik įsijungti į NATO
šalių bendriją. Šią išvadą gausiai susirinkusį jaunimą prašyta
skleisti savo aplinkoje, kalbėti su įvairaus amžiaus žmonėmis.
Anksčiau NATO šalininkų buvo mažiau. Po ilgo ir įtikinamo aiškinimo
jų vis daugėjo. Dabar už NATO pasisako apie 70 proc. Lietuvos
gyventojų. Aljansas niekam nežvangina ginklais, bet stengiasi
palaikyti taiką ir saugumą. Tai ne tik karinė, bet ir demokratinė
organizacija, dabartinės užsienio politikos kertinis akmuo, saugumo
simbolis. NATO išlaikė istorinius daugiau nei pusės šimtmečio
išbandymus. Į saugią šalį ateina daugiau investicijų, sukuriama
daugiau darbo vietų, pakyla ekonominiai rodikliai, gerėja žmonių
materialinė būklė. Niekas nėra apsaugotas nuo terorizmo. Niekas
nežino, kur jis pasireikš. Sujungus daugelio valstybių jėgas atsakas
į teroristų veiksmus bus stipresnis ir veiksmingesnis. Visos NATO
šalys yra lygiateisės, įsiklausoma ir į mažų valstybių balsą.
Taigi Lietuva ne tik nieko nepraras, ji daug laimės.
Lietuva yra tarp Rytų ir Vakarų. Nė vienas pasaulinis karas pro
mūsų tėvynę nepraėjo be skaudžių padarinių. Anot R.Juknevičienės,
ir 1939 metais mūsų žmonės gyveno, kūrė, planavo ateitį. Tačiau
greitai milijonas gyventojų atsidūrė Vakaruose, Sibiro lageriuose,
žuvo partizanų gretose. Tie, kurie liko tėvynėje, taip pat išgyveno
netektis, dramas ir tragedijas. Pasaulis nėra tobulas, ne visų
pasakų pabaiga laiminga. Visos valstybės susirūpinusios sienų
saugumu. Vokietija aktyviai rėmė Lenkiją, lenkai remia mus. 30
km nuo Vilniaus yra Baltarusija, kurioje paslaptingai dingsta
žmonės diktatūros apraiška. Putinas siūlo Baltarusijai tapti
Rusijos sudėtine dalimi. Geopolitiniai poslinkiai nėra aiškūs,
bet juos reikia stebėti, prognozuoti, remtis istorine patirtimi.
Mindaugas karūną priėmė iš Romos, ne iš Bizantijos. Krikštą priėmė
taip pat iš Vakarų, ne iš Rytų. Tad ir dabar turime atsigręžti
į Vakarus. Be jų liksime paribio zonoje, net jeigu ir įsitvirtinsime
Vakarų civilizacijoje, sakė R.Juknevičienė. Seimo narys, NATO
reikalų komisijos pirmininkas Vaclav Stankevič pasidžiaugė, jog
visų politinių partijų vieningai priimtas susitarimas dėl stojimo
į aljansą yra sėkmingai vykdomas, Lietuva netgi tapo lydere tarp
šalių kandidačių, dažnai minimas Vilniaus dešimtukas.
nukelta į 8 p.
atkelta iš 3 p.
Mums duotas šansas niekas mūsų šalies nebevadins maža ir silpna
valstybe, mes būsime sudėtinė NATO dalis, lygiavertė ir pilnateisė.
Apie tai svajojo mūsų partizanai, kai 1949 metais buvo pradėtas
steigti NATO.
Nepriklausomybę atkūrusi mūsų valstybė pradėjo antrąjį gyvavimo
dešimtmetį. Jos vardas vis plačiau žinomas pasaulyje. Tolsta laikai,
kai prašėme labdaros: sušelpkite, padėkite, atsiųskite, atvežkite
L.Linkevičius sakė: Tie laikai atsibodo, jie baigėsi. Esame išdidi
tauta, nuėjusi garbingą kelią, išsaugojusi savitą kultūrą, seną
indoeuropiečių kalbą, intelektualųjį potencialą. Saugumą suprantame
ne tik kaip privilegiją, bet ir kaip teisę dalyvauti NATO veiksmuose
palaikant saugumą. Per tūkstantis mūsų kariškių uostė paraką karštuose
taškuose. Prisiminta, kaip trisdešimt mūsų karių buvo integruoti
į Danijos kontingentą Kroatijoje. Jie pateisino viltis geru kariniu
pasirengimu. Mūsų medikų grupė jau atlieka misiją Afganistane.
Netrukus ten išvyks keturiasdešimt karių. Kartu su amerikiečiais
jie aktyviai kovos prieš terorizmą. Niekur nedalyvaudami, tik
laukdami malonių niekam nebūsime įdomūs. Turėti saugumo skėtį
virš galvos nepakanka. Tik visur dalyvaudami, palaikydami demokratinius
procesus turėsime moralinę teisę būti lygiaverčiai, kalbėjo
L.Linkevičius. Mūsų aktyvumą pagyrė JAV ambasadorius Johnas Tefftas.
Jis sakė: Lietuva padeda apginti civilizaciją, kurią visi labai
branginame.
Mūsų patirtis artėjant į NATO svarbi kitoms valstybėms. Stebėdama
mus Rusija situacijos nebedramatizuoja. Daug Rusijos kariškių
mano, jog tai mūsų pasirinkimas, mūsų teisė. Prelegentai suabejojo,
ar Rusija kada taps NATO nare. Anot JAV ambasadoriaus Johno Teffto,
NATO ir Rusija kuria naują tarybą, kuri palengvins bendrų sprendimų
priėmimą kovojant su terorizmu, oro erdvės kontrolę Ukrainoje,
Vidurio Azijoje, Kaukazo valstybėse. Pietų Kaukazas toli nuo Lietuvos.
Mes negalime daryti įtakos ten vykstantiems procesams. Pastebimas
tų šalių noras artėti prie NATO. Mūsų patirtis jiems yra svarbi.
Su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu pasirašėme sutartis. Ukraina
puoselėja viltis tapti NATO nare. Tų vilčių išsipildymas mums
būtų svarbus.
Prelegentai išreiškė viltį, kad parašai dėl referendumo nebus
surinkti. JAV ambasadorius J.Tefftas baigdamas savo kalbą sakė:
Džiaugiuosi, kad Lietuvai svarbios NATO puoselėjamos vertybės.
Didžiuojuosi Lietuvos pasirengimu, tikiu, kad po nepilno mėnesio
galėsime atšvęsti pakvietimą į NATO. Tačiau visa priklausys nuo
kiekvieno iš mūsų apsisprendimo, nuo pokalbių su tais, kurie abejoja.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
© 2002 "XXI amžius"