SAPARD programa skinasi kelią į Lietuvą
SAPARD yra Specialioji žemės ūkio
ir kaimo plėtros programa, kurios tikslas remti narystei Europos
Sąjungoje besirengiančių šalių žemės ūkio modernizavimą, konkurencingumą,
ES taikomų aplinkosaugos, veterinarinių ir higienos standartų
perėmimą, kaimo plėtrą ir alternatyvių pajamų kaimo vietovėse
skatinimą. Šią programą inicijavo pati ES, siekdama paspartinti
šalių kandidačių pasirengimą narystei.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos leidinyje
Parama pagal specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą
(SAPARD) rašoma: SAPARD įgyvendinama remiantis Nacionaline žemės
ūkio ir kaimo plėtros programa, kuri oficialiai patvirtinta 2000
m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 3329. Šiuo
sprendimu Lietuvai kasmet numatoma skirti 29 829 000 eurų (1999
metų kainomis), kiekvienais kitais metais prie šios sumos papildomai
pridedant po 1,7 procento.
Atsižvelgiant į žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos ypatumus
bei nacionalinio finansavimo galimybes ir praktiką, Nacionalinėje
žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje pristatytos aštuonios žemės
ūkio ir kaimo plėtros prioritetinės paramos kryptys:
1. Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą;
2. Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir marketingo
tobulinimas;
3. Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas;
4. Kaimo infrastruktūros tobulinimas;
5. Miškų infrastruktūros tobulinimas ir apželdinimas;
6. Agrarinė aplinkosauga;
7. Profesinis mokymas;
8. Techninė parama, informavimas.
Nacionalinio mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktorius
Evaldas Čijauskas informavo, kad iki 2001 metų gruodžio 14 dienos
buvo gauta 19 paraiškų. Daugiausia iš Kauno apskrities šešios.
Alytaus, Marijampolės, Šiaulių apskritys nepateikė nė vienos paraiškos.
Paraiškos priimamos iki metų gruodžio 21 dienos. Pastebėta, kad
daugiausia gaunama tik nuo gruodžio 18-osios. Dėl šios priežasties
atsiranda keblumų: automatiškai stabdomos procedūros. Ūkininkų
ir žemės ūkio bendrovių atstovų direktorius prašo, kad šie anksčiau
apsispręstų ir pirmiausia kreiptųsi į apskričių Kaimo plėtros
programų skyrius, pateikdami du pagrindinius dokumentus paraišką
ir verslo planą. Reikia pridėti ir kitus dokumentus, kaip antai
veterinarijos pažymą, aplinkos pažymą ir t.t. Gautą medžiagą Kaimo
plėtros programų skyriai perduoda agentūrai SAPARD, kuri gali
ją nagrinėti iki trijų mėnesių.
Paraiškas padavę asmenys privalo įsileisti į savo ūkį kontrolierius,
kurie turi teisę tikrinti viską, kas yra pareiškėjo pateiktuose
dokumentuose. Jeigu ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė tikrinantiems
asmenims nesuteikia galimybės patekti į ūkį arba nuslepia kokią
nors informaciją, susijusią su verslu, paraiška atmetama.
E.Čijauskas pabrėžė, kad verslo planuose labai dažnai pasitaiko
elementarių aritmetinių klaidų. Todėl prašo pareiškėjų, kad šie
būtų labai atidūs ir kruopščiai patikrintų savo verslo planus.
Priešingu atveju paraiškos bus atmetamos iki kito šaukimo.
Pateikti projektai turi būti ekonomiškai gyvybingi, t.y. išlaikyti
nurodytą ekonominio gyvybingumo koeficientą 1,5. Pastebėta,
jog dažnai prastai veikianti, bet turinti pelną įmonė būna žymiai
geresnėje vietoje nei gerai veikianti, gaunanti paskolas iš banko.
Todėl E.Čijauskas žada padėti ir drąsina pareiškėjus neišsigąsti,
nesistengti gražinti verslo planų, o pateikti tokius, kokie jie
iš tikrųjų yra. Kiekvienas pareiškėjas, turintis klausimų, į kuriuos
negali atsakyti apskričių Kaimo plėtros programų skyrių darbuotojai,
gali kreiptis į agentūros SAPARD Ryšių su visuomene skyrių tel.
(8 22)39 13 81.
Nuodugniai patikrinus verslo planus, su paramos gavėju pasirašoma
tipinė sutartis, leidžianti jam pradėti realizuoti projektą. Sutartyje
turi būti nurodyti projekto įgyvendinimo terminai, pasirinkti
paties naudos gavėjo, bet ne ilgiau kaip per dvejus metus. Esant
labai rimtoms priežastims (stichinės nelaimės ir kt.), sutartyje
gali būti daromos pataisos.
Laikotarpis nuo paraiškos pateikimo iki paramos išmokėjimo dienos
negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai. Kaimo plėtros programų
skyriai turi teisę tikrinti, ar paramos gavėjas sąžiningai panaudojo
gautas lėšas. Patikrinti duomenys siunčiami į Nacionalinę mokėjimo
agentūrą, kuri savo ruožtu tikrina apskričių skyrių darbą. Paramos
gavėjas bus kontroliuojamas ir tikrinamas 5 metus nuo paramos
išmokėjimo datos. Jam griežtai bus draudžiama keisti veiklos kryptį,
parduoti, panaudoti ne pagal paskirtį ar užstatyti savo daiktus,
įsigytus SAPARD programai padedant.
Evaldas Čijauskas teigia, kad SAPARD programa nėra regioninės
politikos sprendimo įrankis. Jeigu verslo planas atitinka visus
reikalavimus, jis tvirtinamas nepriklausomai nuo to, kokioje Lietuvos
vietovėje yra.
SAPARD pinigus reikia pasiimti, jų niekas neskirs. Tik nuo aktyvių
rinkos dalyvių priklauso, ar jie sugebės juos pasiimti, ar ne,
sako Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius ir ragina ūkininkus
bei žemės ūkio bendroves aktyviau pasinaudoti SAPARD parama, nes
gali būti, kad paramos poreikis bus mažesnis nei jai skiriama
lėšų.
Elona Gubavičiūtė
© 2002 "XXI amžius"