Lietuva realistiškai vertina prisiimtus Europos Sąjungai įsipareigojimus

Po ilgų ir atkaklių derybų Kopenhagos susitikime ir Europos Sąjungos šalių, ir kandidačių vadovai bei užsienio reikalų ministrai liko patenkinti

Į Vilnių iš Kopenhagoje vykusio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, kuriame buvo baigta derėtis su ES, grįžęs šalies Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad Lietuva „labai realistiškai“ žiūri į prisiimtus narystės Sąjungoje įsipareigojimus. „Mums yra be galo gera tapti pilnaverčiais Europos bendruomenės nariais, būti lygiais tarp lygių, tačiau tą džiaugsmą truputį tramdo realybės jausmas. Reikės stipriai dirbti, iki mes pajusime naudą kiekvienam Lietuvos žmogui“, – praėjusį šeštadienį Vilniaus oro uoste surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos vadovas. Anot jo, pirmiausia reikės „suveržti diržus“ tvarkant biudžeto reikalus.
Tuo tarpu vyriausiasis Lietuvos euroderybininkas Petras Auštrevičius pareiškė, kad jeigu Lietuva nedels pasinaudoti suderėtomis sąlygomis, kurios „visapusiškai atspindi šalies galimybes“, jau pirmaisiais narystės metais bus galima pajusti buvimo ES privalumus.
Kaip spaudos konferencijoje teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, artimiausias šiuo metu Lietuvos laukiantis darbas yra pasirengimas stojimo sutarties ratifikavimui. Be to, ministro teigimu, po sutarties pasirašymo Atėnuose kitų metų balandžio 16 dieną visų šalies ministerijų darbuotojai turės dalyvauti visose Europos Komisijos sudarytose darbo grupėse, susitikimuose, komitetuose, ministrai turės vykti į Ministrų Tarybos posėdžius. „Tokiu būdu didžiausias uždavinys – išmokti sutelkti žmones, kad jie perprastų, kaip veikia sudėtingas ES mechanizmas“, – pabrėžė A.Valionis.
V.Adamkaus tvirtinimu, prie sėkmingo Lietuvos stojimo į ES daug prisidėjo šalies derybininkai. „Jie aiškiai žinojo Lietuvos situaciją, galimybes, kurias reikia išnaudoti, ir visa galva buvo geresni už kitus. Didesnę dalį visų nuopelnų atiduodu jiems“, – sakė Prezidentas.
Šalies premjeras Algirdas Brazauskas tvirtina, kad skirtumas tarp įmokų ir išmokų iš Europos Sąjungos biudžeto vienam gyventojui pirmaisiais narystės Sąjungoje metais Lietuvoje bus pats didžiausiais iš visų naujų šalių kandidačių. „Skirtumas tarp tų dviejų skaičių Lietuvoje sudaro 387 eurus (1 336 litus) trims metams“, – sakė Vyriausybės vadovas. Pasak jo, teigiamas įmokų ir išmokų balansas, tenkantis vienam šalies gyventojui, Estijoje sieks 357, Latvijoje 348, o Lenkijoje 166 eurus. A.Brazausko tvirtinimu, dėl tokio didelio skirtumo tarp šalių Lenkija ir stengėsi „patempti“ skaičius. Tačiau Ministras Pirmininkas pastebėjo, kad į Lietuvai skirtų lėšų dalį įeina 285 mln. eurų Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui. „Bet iš tų 285 milijonų daugiau kaip pusė bus naudojama ne fiziniam elektrinės uždarymui, o Lietuvos energetinio ūkio modernizavimui, gamtosauginėms priemonėms“, – tvirtina A.Brazauskas.
Preliminariais Lietuvos derybininkų skaičiavimais, ES fondų finansinė parama vienam Lietuvos gyventojui 2004–2006 metais bus 768 eurai (apie 2 660 litų), iš kurių parama žemės ūkiui sudarys 209 eurus (725 litus) vienam gyventojui. Didesnę nei Lietuva finansinę paramą vienam gyventojui gaus Malta (784 eurai), po Lietuvos eina Kipras (739 eurai).
Mokėjimai į ES biudžetą skaičiuojant vienam Lietuvos gyventojui sudarys 146 eurus, mokėjimai iš biudžeto – 533 eurus. Skaičiuojant, kiek Lietuva gali tikėtis finansinės paramos, į bendrą sumą buvo įtrauktos ES pažadėtos lėšos IAE uždarymui ir Kaliningrado tranzito tvarkos įgyvendinimui. Per stojimo derybas, kurios prasidėjo 2000 metų vasarį, Lietuva suderino su ES visus 31 derybų skyrių, išsiderėjo 21 pereinamąjį laikotarpį, iš kurių daugiausia – žemės ūkio srityje. Europos Sąjungai Lietuva suteikė du pereinamuosius laikotarpius – transporto ir laisvo asmenų judėjimo srityse. Pastarojo, kuris truks septynerius metus, Lietuvos piliečiams netaikys Danija, Airija, Švedija, Nyderlandai ir Didžioji Britanija. Šios valstybės paskelbė, kad savo darbo rinką Lietuvos piliečiams atvers nuo šalies įstojimo į ES – 2004–ųjų metų.
Ilgiausias Lietuvos išsiderėtas pereinamasis laikotarpis – iki 2015–ųjų – yra Aplinkos skyriuje – dėl išmetamųjų teršalų ribojimo trijose Lietuvos elektrinėse.
Stodama į ES Lietuva derėjosi ir dėl dviejų tik jai aktualių klausimų – tranzito į Kaliningrado sritį tvarkos įgyvendinimo finansavimo bei dėl finansinės paramos Ignalinos jėgainės uždarymui. Pastarajam procesui ES 2004–2006 metais skirsis 285 mln. eurų (apie 988 mln. litų).
Kaliningrado tranzito tvarkos įgyvendinimui kitąmet numatyta 9–10 mln. eurų, o 2004–2006 metais – iki 40 mln. eurų.
Šengeno standartams įgyvendinti vykdant sienų kontrolę 2004–2006–aisiais metais ES Lietuvai skirs iki 136 mln. eurų. Už šias lėšas Lietuva galės stiprinti sienų apsaugą, pasienio tarnybas, įsigyti reikiamos technikos, mokyti personalą. Lietuva, tapusi ES nare, turės užtikrinti 921 km išorinės bendrijos sienos apsaugą.
Kartu su Lietuva derybas baigė dar devynios kandidatės – Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Visos dešimt šalių Sąjungos narėmis turėtų tapti 2004–ųjų metų gegužę.
Ši ES plėtra – pati didžiausia per 45 metus gyvuojančios Sąjungos istoriją.
Pirmosios šešios valstybės iš derybas penktadienį baigusio dešimtuko jas pradėjo 1998 metais, 2000 metais prie jų prisijungė dar šešios šalys, tarp kurių buvo ir Lietuva. Tikimasi, kad dvi derybų finišo šiemet dar nepasiekusios kandidatės – Rumunija ir Bulgarija – derybas baigs po kelerių metų. Dar viena kandidatė – Turkija – derybas su ES pradės ne anksčiau kaip 2004–ųjų metų gruodį.
Priėmus dešimt naujų narių ES bus 25 valstybės.

Pagal BNS, Prezidento ir Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimus

© 2002 "XXI amžius"